Aidas Užkuraitis
Rusijos sostinėje penktadienį kilo didelis sujudimas. Spalio 9 dieną Maskvos gyventojai pranešė apie garsius sprogimus ir suaktyvėjusią oro gynybą, o keturiuose sostinę aptarnaujančiuose oro uostuose buvo įvesti skrydžių apribojimai. Tačiau didžiausią dėmesį patraukė ne vien bepiločiai orlaiviai. Pranešama, kad virš Maskvos ir aplinkinių teritorijų pastebėti ir mažieji oro balionai. Dėl oro pavojaus sutriko šimtai skrydžių, o naujausi įvykiai dar kartą parodė, kaip karas Ukrainoje veikia kasdienį gyvenimą Rusijos sostinėje.
Maskvoje pasigirdo sprogimai – gyventojai praneša apie neramų dangų
Spalio 9 dieną Maskvoje ir aplinkiniuose rajonuose pranešta apie naują bepiločių orlaivių ataką.
Nepriklausomas Rusijos naujienų kanalas „Astra“, remdamasis vietos gyventojų ir stebėsenos kanalų informacija, skelbė apie oro gynybos veiklą.
Pasak pranešimų, sprogimų garsai buvo girdimi įvairiose pietinėse ir rytinėse sostinės dalyse.
Tarp minimų rajonų – Kapotnia, Kuzminkai, Liublinas, Marjinas, Caricynas, Čertanovas ir kitos Maskvos teritorijos.
Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi informacija apie garsius trenksmus ir danguje pastebėtą oro gynybos veiklą.
Tačiau ne visi viešojoje erdvėje paskelbti pranešimai galėjo būti nepriklausomai patikrinti.
Kol kas nėra pakankamai patvirtintų duomenų, leidžiančių tiksliai nustatyti visų praneštų sprogimų vietas ir jų padarinius.
Danguje pastebėti ne tik dronai – pranešama apie kitokius objektus
Vienas neįprasčiausių šios atakos aspektų – pranešimai apie mažuosius oro balionus.
Stebėsenos kanalų duomenimis, oro erdvėje buvo pastebėti ne tik bepiločiai orlaiviai, bet ir nedideli balionai.
Tokia informacija sulaukė dėmesio, nes pastaraisiais metais didžioji dalis pranešimų apie atakas prieš Rusijos teritoriją buvo susijusi būtent su dronais.
Vis dėlto kol kas neaišku, kiek oro balionų galėjo būti panaudota ir kokia buvo jų paskirtis.
Nepriklausomai nepatvirtinta ir visa informacija apie šių objektų kilmę.
Todėl pranešimus apie juos būtina vertinti atsargiai.
Tačiau vien tai, kad Rusijos sostinės oro erdvėje buvo fiksuojama galima grėsmė, turėjo tiesioginių pasekmių civilinei aviacijai.
Priimtas skubus sprendimas – apribota visų keturių oro uostų veikla
Dėl praneštos oro grėsmės Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ įvedė specialius skrydžių ribojimus.
Jie apėmė keturis Maskvą aptarnaujančius oro uostus:
- Šeremetjevo;
- Domodedovo;
- Vnukovo;
- Žukovskio.
Oro uostuose buvo taikomas vadinamasis „Kilimo“ planas.
Tai speciali procedūra, numatanti laikinus orlaivių pakilimo ir nusileidimo apribojimus kilus grėsmei oro erdvės saugumui.
Tokios priemonės skirtos sumažinti pavojų civiliniams orlaiviams.
Net ir trumpalaikiai apribojimai dideliuose oro uostuose gali sukelti reikšmingų trikdžių.
Vėluoja suplanuoti reisai, keičiasi lėktuvų atvykimo laikas, o keleiviams tenka laukti papildomos informacijos.
Būtent tokia situacija susiklostė Maskvoje.
Šimtai keleivinių skrydžių sutrikdyti – skelbiami dideli skaičiai
Ukrainos naujienų agentūra UNN, remdamasi Rusijos „Telegram“ kanalu „Baza“, pranešė apie daugiau kaip 370 per dieną vėlavusių skrydžių.
Taip pat skelbta, kad 62 reisai buvo atšaukti.
Pagal šiuos duomenis, didžiausi sutrikimai fiksuoti Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose.
Vnukove nurodyti 158 vėlavę ir 38 atšaukti reisai.
Šeremetjeve – 157 vėlavę ir 11 atšauktų skrydžių.
Domodedove pranešta apie 58 vėlavusius ir 13 atšauktų reisų.
Šie skaičiai rodo didelį sutrikimų mastą, tačiau juos reikėtų vertinti kaip konkrečiu metu paskelbtus duomenis.
Oro uostų veiklos situacija keičiasi, todėl dalis skrydžių gali būti atnaujinama, o nauji apribojimai – įvedami vėliau.
Nerami buvo ir praėjusi naktis
Spalio 9 dienos įvykiai nebuvo pirmasis oro transporto sutrikimas Maskvoje per pastarąją parą.
Dar naktį iš spalio 8-osios į 9-ąją dėl bepiločių orlaivių grėsmės buvo apribota kelių sostinės oro uostų veikla.
Nepriklausomo Rusijos leidinio „Agentstvo“ duomenimis, Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose skrydžiai buvo sustabdyti maždaug šešioms–septynioms valandoms.
Kai kuriuose oro uostuose apribojimai prasidėjo dar prieš vidurnaktį.
Ryte jų veikla buvo atnaujinta.
Tačiau vėlesni pranešimai apie naują oro pavojų parodė, kad padėtis sostinės oro erdvėje išliko permaininga.
Tai reiškia, kad keleiviai susidūrė ne su vienu trumpu sutrikimu, o su pasikartojančiais skrydžių apribojimais.
Maskvos oro uostai vis dažniau patiria trikdžių
Bepiločių orlaivių keliama grėsmė Rusijos civilinei aviacijai tampa vis didesniu iššūkiu.
Rugsėjo mėnesį „Euronews“, remdamasi aviacijos saugumo bendrovės „Osprey Flight Solutions“ duomenimis, skelbė, kad rugpjūtį Rusijos oro uostuose laikini apribojimai buvo įvesti beveik tūkstantį kartų.
Tai vidutiniškai daugiau kaip 30 apribojimų per dieną.
Šie duomenys rodo, kad pasikartojantys oro erdvės uždarymai tampa reikšminga Rusijos aviacijos problema.
Apribojimai veikia ne tik keleivius.
Jie gali trikdyti oro bendrovių tvarkaraščius, įgulų darbą ir orlaivių judėjimą tarp skirtingų miestų.
Viename oro uoste užlaikytas lėktuvas gali vėluoti ir kituose suplanuotuose maršrutuose.
Todėl net kelioms valandoms sustabdyta veikla gali turėti pasekmių visai skrydžių sistemai.
Vos prieš kelias dienas Maskvos regione jau buvo paskelbta apie didelę ataką
Spalio 9 dienos įvykiai sekė po kitos didelės dronų atakos, apie kurią Rusijos pareigūnai pranešė spalio 6-ąją.
Tuomet Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad sostinės kryptimi skrido daugiau kaip 650 bepiločių orlaivių.
Pasak jo, dauguma jų buvo numušti.
Tačiau šių Rusijos pareigūnų pateiktų skaičių nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Apie atakos padarinius taip pat skelbta skirtinga informacija.
Agentūra „Reuters“ pranešė apie žuvusius ir sužeistus žmones Maskvos regione.
Rusijos karo tinklaraštininkai taip pat skelbė apie galimą smūgį degalų saugojimo objektui.
Tačiau tuo metu oficialaus patvirtinimo dėl šio konkretaus objekto apgadinimo nebuvo.
Šie įvykiai atskleidžia, kad Maskvos regionas pastaruoju metu ne kartą susidūrė su didelio masto oro grėsmėmis.
Kodėl oro uostai uždaromi net ir tada, kai smūgis dar nepatvirtintas?
Civilinėje aviacijoje sprendimai dėl skrydžių saugumo priimami nelaukiant, kol pavojus virs nelaime.
Bepiločio orlaivio ar kito neidentifikuoto objekto buvimas netoli oro uosto gali kelti riziką kylantiems ir besileidžiantiems lėktuvams.
Todėl atsakingos tarnybos gali laikinai sustabdyti skrydžius, kol įvertinama situacija.
Tokie apribojimai savaime nereiškia, kad oro uostas buvo tiesiogiai atakuotas ar apgadintas.
Tai svarbus skirtumas.
Spalio 9 dieną paskelbta apie oro grėsmę ir dėl jos įvestus apribojimus, tačiau nebuvo pateikta patikimų duomenų, kad visi keturi oro uostai būtų patyrę fizinių pažeidimų.
Taigi pagrindinė patvirtinta šios dienos pasekmė – sutrikusi civilinės aviacijos veikla.
Ką šie įvykiai reiškia vykstančio karo kontekste?
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, karas reikšmingai pasikeitė.
Vienu svarbiausių jo elementų tapo bepiločiai orlaiviai.
Jie naudojami įvairioms karinėms užduotims, o su jais susiję incidentai vis dažniau paveikia ir civilinę infrastruktūrą.
Ukraina yra pranešusi apie smūgius Rusijos karinei ir energetinei infrastruktūrai, siekdama sumažinti Rusijos galimybes tęsti karą.
Rusija savo ruožtu tęsia raketų ir dronų atakas prieš Ukrainą.
Dėl šių veiksmų civilių saugumas abiejose šalyse išlieka rimta problema.
Maskvos oro uostų veiklos sutrikimai parodo, kad karo pasekmės gali būti juntamos ir toli nuo tiesioginės fronto linijos.
Vis dėlto kiekvieno konkretaus incidento mastą būtina vertinti remiantis patikrinta informacija.
Kol kas lieka svarbių neatsakytų klausimų
Nors apie spalio 9 dienos įvykius paskelbta daug pranešimų, dalis svarbių aplinkybių dar nėra aiškios.
Nepriklausomai nepatvirtintas tikslus atakoje dalyvavusių dronų skaičius.
Taip pat nėra pakankamai patikimų duomenų apie visų pastebėtų oro balionų paskirtį.
Neaiškus ir galutinis galimų materialinių nuostolių mastas.
Skrydžių ribojimų trukmė bei atšauktų reisų skaičius taip pat gali keistis.
Todėl naujausius pranešimus būtina atskirti nuo preliminarių stebėsenos kanalų duomenų.
Rusijos sostinė vėl susidūrė su karo pasekmėmis
Penktadienio įvykiai Maskvoje dar kartą atkreipė dėmesį į pasikartojančius oro erdvės saugumo sutrikimus.
Gyventojai pranešė apie sprogimus, oro gynybos veiklą ir neįprastus objektus danguje.
Tuo metu civilinės aviacijos tarnybos buvo priverstos riboti skrydžius keturiuose sostinę aptarnaujančiuose oro uostuose.
Šimtai vėlavusių reisų rodo, kad net ir laikinos saugumo priemonės gali sukelti didelio masto trikdžių.
Svarbiausias spalio 9 dienos faktas – dėl praneštos oro grėsmės Maskvoje buvo laikinai apribota visų keturių pagrindinių oro uostų veikla. Tačiau tikslios atakos aplinkybės ir galutiniai jos padariniai dar tikslinami.
Kol karas Ukrainoje tęsiasi, tokie incidentai išlieka svarbia tarptautinių naujienų dalimi.
Informacija parengta pagal 2026 m. spalio 9 d. paskelbtus pranešimus. Situacija gali keistis.
