Aidas Užkuraitis
Atvėsus orams daugelis vairuotojų pirmiausia susirūpina padangomis. Tačiau automobilių priežiūros specialistai primena, kad pasiruošimas žiemai tuo nesibaigia. Silpnas akumuliatorius, netinkamas aušinimo skystis, susidėvėję valytuvai ar nepastebėti stabdžių sistemos trūkumai gali sukelti rimtų problemų pačiu netinkamiausiu metu. Kai kurių gedimų galima išvengti vos per kelias minutes atlikus paprastą patikrą, tačiau kitais atvejais delsti nevertėtų.
Ruduo Lietuvoje vairuotojams kasmet primena apie artėjančius išbandymus. Temperatūros svyravimai, drėgmė, ankstyvos šalnos ir trumpėjančios dienos keičia ne tik vairavimo sąlygas, bet ir automobilio techninių sistemų darbą.
Nors šiuolaikiniai automobiliai pritaikyti eksploatuoti įvairiomis oro sąlygomis, žiemą net ir nedideli techniniai trūkumai gali tapti gerokai pastebimesni.
Automobilis, kuris vasarą užsivesdavo be menkiausių sunkumų, vieną šaltą rytą gali visiškai nereaguoti į užvedimo mygtuką. Iki tol nepastebėtas aušinimo sistemos nesandarumas gali sukelti rimtų problemų, o netinkamas langų plovimo skystis – užšalti pačiu netinkamiausiu momentu.
Todėl automobilio paruošimas žiemai turėtų prasidėti gerokai anksčiau, nei iškrenta pirmasis sniegas.
1. Akumuliatorius: problema, kuri dažniausiai išryškėja per pirmuosius šalčius
Vienas dažniausių šaltojo sezono nemalonumų – automobilis, kurio nepavyksta užvesti.
Nors vairuotojams kartais atrodo, kad akumuliatorius sugenda staiga, iš tikrųjų jo būklė dažnai prastėja palaipsniui.
Šiltuoju metų laiku susilpnėjęs akumuliatorius dar gali atlikti savo funkciją. Tačiau nukritus temperatūrai jo galimybės atiduoti didelę paleidimo srovę sumažėja.
Tuo pat metu vidaus degimo varikliui užvesti šaltyje gali prireikti daugiau energijos.
Dėl šių dviejų priežasčių net ir palyginti neseniai be problemų veikęs automobilis gali vieną rytą nebeužsivesti.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius perspėjamuosius požymius.
Jeigu variklis pradeda suktis lėčiau, užvedimo metu prigęsta prietaisų skydelio apšvietimas arba automobilio elektronika veikia neįprastai, verta patikrinti akumuliatoriaus būklę.
Vis dėlto šie simptomai nebūtinai reiškia, kad kaltas vien akumuliatorius. Problemų gali sukelti ir įkrovimo sistema, prasti elektros kontaktai ar kiti gedimai.
Ką verta patikrinti prieš žiemą?
Pirmiausia rekomenduojama įvertinti akumuliatoriaus amžių ir techninę būklę.
Daugelyje automobilių akumuliatoriai tarnauja maždaug 3–6 metus, tačiau jų eksploatacijos laikas labai priklauso nuo naudojimo sąlygų, konstrukcijos ir priežiūros.
Dažnos trumpos kelionės, ilgas stovėjimas ir didelis elektros energijos vartojimas gali paspartinti jo nusidėvėjimą.
Automobilių servise galima atlikti akumuliatoriaus apkrovos arba laidumo testą, kuris padeda įvertinti jo paleidimo galimybes.
Taip pat naudinga patikrinti, ar tinkamai veikia įkrovimo sistema.
Svarbu nepamiršti ir akumuliatoriaus gnybtų. Jeigu jie oksidavęsi arba kontaktas prastas, elektros tiekimas gali sutrikti net ir esant pakankamai gerai akumuliatoriaus būklei.
Svarbiausia: nelaukite, kol automobilis nebeužsives. Akumuliatoriaus patikra prieš šalčius paprastai kainuoja gerokai mažiau nei netikėto gedimo sukeltos problemos.
2. Aušinimo skystis: nepastebėta problema gali kainuoti tūkstančius
Antras dalykas, kurį vairuotojai neretai pamiršta, – variklio aušinimo skystis.
Dalis žmonių klaidingai mano, kad aušinimo sistema svarbi tik vasarą, kai reikia apsaugoti variklį nuo perkaitimo.
Tačiau žiemą jos vaidmuo ne mažiau reikšmingas.
Tinkamas aušinimo skystis ne tik padeda palaikyti variklio darbinę temperatūrą, bet ir apsaugo sistemą nuo užšalimo bei korozijos.
Jeigu skystis netinkamai atskiestas arba jo apsauginės savybės nepakankamos, esant dideliems šalčiams gali kilti rimtų problemų.
Vandeniui šąlant jo tūris didėja. Dėl to netinkamas skystis gali pažeisti radiatorių, žarnas, kitus aušinimo sistemos komponentus, o sunkiais atvejais – ir variklį.
Tokio remonto kaina priklauso nuo automobilio modelio ir pažeidimo masto, tačiau sudėtingesni darbai gali atsieiti labai brangiai.
Kaip suprasti, ar aušinimo skystis tinkamas?
Vien pagal jo spalvą nustatyti kokybės negalima.
Skirtingų gamintojų aušinimo skysčiai gali būti panašios spalvos, nors jų cheminė sudėtis ir suderinamumas skiriasi.
Todėl svarbiausia vadovautis automobilio gamintojo nurodyta specifikacija.
Servise specialiu prietaisu galima patikrinti skysčio koncentraciją ir apytikslę apsaugos nuo užšalimo temperatūrą.
Daugelyje automobilių tinkamai paruoštas aušinimo skystis užtikrina apsaugą iki maždaug –35 °C ar žemesnės temperatūros, tačiau konkretus rodiklis priklauso nuo naudojamo produkto ir mišinio.
Jeigu aušinimo skysčio lygis nuolat mažėja, tai gali reikšti sistemos nesandarumą.
Tokiu atveju vien papildyti skystį nepakanka – būtina nustatyti jo dingimo priežastį.
Svarbu: aušinimo sistemos bakelio dangtelio negalima atidarinėti, kai variklis karštas. Sistemoje gali būti aukštas slėgis ir karštas skystis.
3. Langų plovimo skystis ir valytuvai: smulkmena, nuo kurios priklauso matomumas
Trečias dalykas atrodo toks paprastas, kad dažnas vairuotojas į jį nekreipia dėmesio.
Tai langų plovimo skystis.
Vasarą naudojami produktai dažniausiai nėra skirti žemai temperatūrai.
Jeigu bake lieka vasarinio skysčio ir užklumpa šalčiai, jis gali užšalti.
Tokiu atveju gali nustoti veikti purkštukai, o kai kuriais atvejais nukentėti ir plovimo sistemos komponentai.
Problema ypač nemaloni važiuojant šlapiais, druska ir purvu padengtais keliais.
Priekinis stiklas gali greitai apsinešti nešvarumais, todėl vairuotojui tampa sunkiau matyti kelią.
Žiemą langų plovimo sistema yra ne komforto, o saugumo klausimas.
Kodėl vien pakeisti skystį nepakanka?
Svarbu atsižvelgti į tai, kiek vasarinio skysčio dar likę bake.
Jeigu į beveik pilną bakelį įpilama nedaug žieminio skysčio, galutinio mišinio atsparumas šalčiui gali būti gerokai mažesnis, nei nurodyta ant naujo produkto pakuotės.
Todėl geriausia vasarinį skystį sunaudoti dar iki šalčių, o tada papildyti sistemą tinkamu žieminiu produktu.
Taip pat verta įsitikinti, kad naujas skystis pasiekė purkštukus ir vamzdelius.
Ne mažiau svarbi valytuvų būklė.
Jeigu jie palieka dryžius, praleidžia nevalytas vietas ar skleidžia neįprastus garsus, gali būti laikas juos pakeisti.
Žiemą prastai veikiantys valytuvai tampa ypač pavojingi dėl prastesnio matomumo, kritulių ir anksti sutemstančių vakarų.
Prieš įjungiant valytuvus po šalnos taip pat būtina įsitikinti, kad jie nėra prišalę prie stiklo.
Priešingu atveju galima sugadinti jų gumeles arba mechanizmą.
4. Padangos: vien protektoriaus gylio neužtenka
Dauguma Lietuvos vairuotojų žino, kad žiemą būtina naudoti sezonui tinkamas padangas.
Tačiau vien jų pakeitimas dar negarantuoja saugaus važiavimo.
Svarbi padangų būklė, amžius, slėgis ir tinkamumas konkrečioms oro sąlygoms.
Lietuvoje nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos lengviesiems automobiliams draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis.
Minimalus žieminių padangų protektoriaus gylis lengviesiems automobiliams šiuo laikotarpiu yra 3 milimetrai.
Tačiau minimalus teisės aktuose nustatytas dydis nebūtinai reiškia optimalų sukibimą.
Padangoms dėvintis blogėja jų gebėjimas pašalinti vandenį ir sniego košę iš kontakto su kelio danga.
Todėl vairuotojams rekomenduojama neapsiriboti vien formaliu reikalavimų laikymusi.
Kodėl svarbus ir padangų amžius?
Net jeigu protektoriaus gylis atrodo pakankamas, senesnių padangų gumos savybės gali būti pasikeitusios.
Laikui bėgant ir veikiant aplinkos sąlygoms, guma gali kietėti.
Tai gali neigiamai paveikti sukibimą, ypač ant šaltos ir slidžios dangos.
Padangų pagaminimo datą galima rasti ant jų šoninės sienelės.
Keturių skaitmenų datos žymėjimas paprastai nurodo pagaminimo savaitę ir metus.
Pavyzdžiui, žymėjimas „2523“ reiškia, kad padanga pagaminta 2023 metų 25-ąją savaitę.
Vis dėlto vien amžius nėra vienintelis kriterijus. Padangos būklė priklauso ir nuo laikymo, eksploatavimo bei gamintojo rekomendacijų.
Slėgis žiemą keičiasi
Atvėsus orams mažėja ir slėgis padangose.
Apytikriai temperatūrai nukritus 10 °C, padangos slėgis gali sumažėti apie 0,1 baro, nors tikslus pokytis priklauso nuo aplinkybių.
Dėl netinkamo slėgio gali blogėti automobilio valdymas, didėti padangų dėvėjimasis ir degalų sąnaudos.
Todėl prieš žiemą verta patikrinti visų keturių padangų slėgį.
Jis turėtų atitikti automobilio gamintojo rekomendacijas, kurios dažniausiai pateikiamos vairuotojo durelių angoje arba automobilio naudojimo instrukcijoje.
Svarbiausia: net ir kokybiškos žieminės padangos negali panaikinti fizikos dėsnių. Ant ledo ar prispausto sniego stabdymo kelias gali būti gerokai ilgesnis nei ant sausos dangos.
5. Stabdžiai ir važiuoklė: gedimai, kurie žiemą tampa dar pavojingesni
Penktas dalykas, kurio nereikėtų pamiršti, – stabdžių sistema ir važiuoklės būklė.
Šaltuoju metų laiku automobilis dažniau važiuoja šlapia, slidžia ar sniegu padengta kelio danga.
Tokiose sąlygose svarbus kiekvienas automobilio techninės būklės aspektas.
Susidėvėjusios stabdžių trinkelės, netolygiai veikiantys stabdžiai, pažeistos pakabos detalės ar netinkamai veikiantys amortizatoriai gali neigiamai paveikti automobilio stabilumą.
Vairuotojai dažnai įpranta prie palaipsniui atsirandančių gedimų.
Pavyzdžiui, nedidelis automobilio traukimas į vieną pusę stabdant gali atrodyti nereikšmingas.
Tačiau ant slidžios dangos toks trūkumas gali tapti gerokai pavojingesnis.
Į kokius požymius būtina atkreipti dėmesį?
Pirmiausia – į neįprastus garsus stabdant.
Cypimas, girgždėjimas ar metalo trintį primenantis garsas gali rodyti stabdžių sistemos problemą.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu stabdžių pedalas tampa neįprastai minkštas, automobilis stabdant traukia į šoną arba juntama stipri vibracija.
Tokie simptomai gali turėti skirtingų priežasčių, todėl reikalinga profesionali diagnostika.
Ne mažiau svarbi amortizatorių būklė.
Susidėvėję amortizatoriai gali bloginti ratų kontaktą su kelio danga ir paveikti automobilio stabilumą.
Jeigu važiuojant per nelygumus girdimi neįprasti garsai, automobilis stipriai siūbuoja ar pastebimas netolygus padangų dėvėjimasis, verta patikrinti važiuoklę.
Dar viena dažnai pamirštama problema – drėgmė automobilio salone
Nors pagrindiniai penki patikros punktai susiję su techninėmis sistemomis, yra ir daugiau smulkmenų, kurios žiemą gali gerokai apsunkinti vairavimą.
Viena jų – salone besikaupianti drėgmė.
Rudenį ir žiemą į automobilį dažnai patenka vandens nuo batų, šlapių drabužių ir kilimėlių.
Dėl to langai gali pradėti rasoti iš vidaus.
Kai temperatūra nukrinta žemiau nulio, drėgmė kartais gali užšalti ant vidinio stiklo paviršiaus.
Tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga, nes pablogėja matomumas.
Todėl verta reguliariai išvalyti kilimėlius, pašalinti susikaupusį vandenį ir patikrinti salono oro filtrą.
Jeigu langai rasoja nuolat, problema gali būti susijusi su nepakankama ventiliacija, užsikimšusiu filtru ar vandens patekimu į saloną.
Kai kuriuose automobiliuose nuolatinis langų rasojimas gali būti ir šildymo ar kondicionavimo sistemos gedimo požymis.
Durų sandarikliai ir spynos: problema išryškėja per vieną naktį
Dar vienas nemalonumas, su kuriuo vairuotojai susiduria po pirmųjų šalčių, – prišalusios automobilio durys.
Taip dažniausiai nutinka, kai ant durų guminių sandariklių lieka drėgmės.
Temperatūrai nukritus žemiau nulio, vanduo užšąla ir sandarikliai gali prilipti prie kėbulo.
Bandymas jėga atidaryti duris gali pažeisti gumines detales.
Todėl prieš žiemą rekomenduojama nuvalyti sandariklius ir naudoti jiems tinkamas priežiūros priemones.
Svarbu rinktis produktus, suderinamus su konkrečių sandariklių medžiaga.
Automobiliuose su tradicinėmis mechaninėmis spynomis verta patikrinti ir jų veikimą.
Net jeigu kasdien naudojamas nuotolinis atrakinimas, avarinė mechaninė spyna gali praversti išsikrovus akumuliatoriui ar neveikiant elektronikai.
Nepamirškite žibintų: rudenį jie tampa ypač svarbūs
Trumpėjančios dienos reiškia, kad vis daugiau kelionių vyksta tamsoje.
Todėl prieš žiemą būtina įsitikinti, kad tinkamai veikia visi automobilio žibintai.
Reikėtų patikrinti artimąsias ir tolimąsias šviesas, posūkių signalus, stabdžių žibintus bei galinius gabaritinius žibintus.
Taip pat svarbu įvertinti priekinių žibintų būklę.
Ilgainiui plastikiniai žibintų gaubtai gali pagelsti ar tapti matiniai.
Dėl to gali sumažėti apšvietimo efektyvumas.
Netinkamai sureguliuoti žibintai taip pat gali kelti pavojų.
Jie gali nepakankamai apšviesti kelią arba akinti priešpriešiais važiuojančius vairuotojus.
Jeigu pastebėjote, kad žibintai šviečia neįprastai, verta juos patikrinti servise.
Dyzelinių automobilių savininkams – papildomas perspėjimas
Dyzeliniai automobiliai žiemą turi tam tikrų specifinių eksploatacijos ypatumų.
Vienas jų – degalų savybės žemoje temperatūroje.
Žiemą naudojamas dyzelinas turi būti pritaikytas šalčiui.
Esant labai žemai temperatūrai, netinkamame kure gali pradėti formuotis parafino kristalai, kurie apsunkina degalų tekėjimą per filtrą.
Dėl to variklis gali sunkiai užsivesti arba nustoti tinkamai veikti.
Todėl svarbu pilti sezonui tinkamus degalus patikimose degalinėse.
Taip pat verta įvertinti degalų filtro būklę.
Kai kuriuose dyzeliniuose automobiliuose svarbi ir kaitinimo žvakių sistema.
Jeigu šaltu oru variklis sunkiai užsiveda, priežasčių gali būti ne viena, todėl reikėtų atlikti diagnostiką.
Nerekomenduojama savavališkai pilti į degalų baką nepatvirtintų priedų ar kitų medžiagų.
Tai gali pakenkti šiuolaikinėms degalų įpurškimo sistemoms.
Elektromobilių savininkams žiema taip pat turi savų iššūkių
Nors elektromobiliuose nėra tradicinio vidaus degimo variklio, šaltasis sezonas jiems taip pat kelia papildomų iššūkių.
Žema temperatūra gali sumažinti vienu įkrovimu nuvažiuojamą atstumą.
Tam įtakos turi ne tik baterijos cheminės savybės, bet ir energijos poreikis salono bei baterijos šildymui.
Todėl žiemą elektromobilio energijos sąnaudos gali būti didesnės nei šiltuoju metų laiku.
Vairuotojams rekomenduojama naudotis gamintojo numatytomis baterijos ir salono pašildymo funkcijomis.
Jeigu automobilis prijungtas prie įkrovimo stotelės, išankstinis salono pašildymas kai kuriais atvejais leidžia sumažinti baterijos energijos sąnaudas kelionės pradžioje.
Taip pat verta planuoti keliones įvertinant oro temperatūrą, kelio sąlygas ir įkrovimo stotelių prieinamumą.
Elektromobiliuose dažnai yra ir atskiras 12 voltų akumuliatorius, kurio gedimas gali sutrikdyti automobilio elektronikos veikimą.
Todėl jo būklės taip pat nereikėtų ignoruoti.
Kiek kainuoja automobilio paruošimas žiemai?
Tiksli suma priklauso nuo automobilio amžiaus, modelio ir techninės būklės.
Jeigu automobilis tvarkingas, pasiruošimas žiemai gali apsiriboti nedidelėmis išlaidomis.
Gali pakakti patikrinti akumuliatorių, papildyti žieminį langų plovimo skystį, įvertinti padangų slėgį ir apžiūrėti valytuvus.
Tačiau jeigu patikros metu nustatomi stabdžių, važiuoklės, akumuliatoriaus ar aušinimo sistemos gedimai, išlaidos gali būti didesnės.
Svarbu suprasti, kad profilaktinė patikra nėra garantija, jog žiemą automobilis nesuges.
Tačiau ji leidžia iš anksto pastebėti dalį problemų ir sumažinti netikėtų gedimų riziką.
Ypač naudinga automobilį patikrinti dar iki intensyviausio sezoninio servisų užimtumo.
Penki dalykai, kuriuos verta atlikti dar prieš pirmąjį sniegą
Prieš prasidedant tikriems šalčiams vairuotojams verta skirti laiko bent pagrindinėms patikroms.
Pirmiausia – akumuliatorius. Jeigu jis senas arba automobilis sunkiau užsiveda, rekomenduojama patikrinti jo būklę.
Antra – aušinimo sistema. Būtina įsitikinti, kad naudojamas tinkamos specifikacijos ir koncentracijos aušinimo skystis.
Trečia – matomumas. Reikėtų pakeisti vasarinį langų plovimo skystį žieminiu, patikrinti valytuvus ir žibintus.
Ketvirta – padangos. Svarbu įvertinti jų protektoriaus gylį, amžių, bendrą būklę ir slėgį.
Penkta – stabdžiai ir važiuoklė. Pastebėjus neįprastus garsus, vibraciją ar automobilio valdymo pokyčius, reikėtų kreiptis į specialistus.
Šie darbai gali atrodyti paprasti, tačiau būtent jie padeda sumažinti dalį dažniausių žiemos sezono nemalonumų.
Didžiausia klaida – laukti, kol automobilis pats parodys problemą
Daugelis vairuotojų automobilio technine būkle rimčiau susirūpina tik tada, kai atsiranda aiškių gedimo požymių.
Tačiau šaltuoju metų laiku toks požiūris gali sukelti papildomų nepatogumų.
Netikėtai išsikrovęs akumuliatorius gali sujaukti rytinius planus.
Užšalęs langų plovimo skystis gali pabloginti matomumą važiuojant purvinu keliu.
Susidėvėjusios padangos ar netvarkingi stabdžiai gali padidinti eismo įvykio riziką.
O netinkamas aušinimo skystis tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti rimtų techninių pažeidimų.
Todėl automobilio paruošimas žiemai turėtų būti vertinamas ne kaip papildoma išlaida, o kaip įprasta transporto priemonės priežiūros dalis.
Svarbiausia išvada paprasta: žiemai automobilį reikia pradėti ruošti ne tada, kai užklumpa pirmasis sniegas, o gerokai anksčiau. Penkios pagrindinės patikros – akumuliatoriaus, aušinimo skysčio, langų plovimo sistemos, padangų ir stabdžių – gali padėti išvengti daugybės problemų. O laiku pastebėtas nedidelis gedimas dažnai kainuoja gerokai mažiau nei remontas, kurio prireikia jį ignoruojant.
