Vilniaus oro uoste – rimtas perspėjimas: darbuotojai prabilo apie tai, kas vyksta už uždarų durų

Vilniaus oro uoste kilo rimtas ginčas dėl darbuotojų darbo sąlygų. Viešai prabilę aviacijos saugumo darbuotojai teigia susiduriantys su didėjančiu krūviu, nuovargiu ir mažėjančiu poilsio dienų skaičiumi. Jų teigimu, situacija tapo tokia sudėtinga, kad kyla klausimų ne tik dėl darbuotojų sveikatos, bet ir dėl aviacijos saugumo. Tačiau Lietuvos oro uostų vadovybė pateikia visiškai kitokį situacijos vertinimą. Kas iš tiesų vyksta viename svarbiausių šalies transporto objektų?

2026 metų spalio 8 dieną viešumoje pasirodę Vilniaus oro uosto darbuotojų skundai atskleidė įtampą tarp dalies aviacijos saugumo specialistų ir darbdavio.

Anonimiškai prabilę darbuotojai tvirtina, kad ilgą laiką besitęsiančios problemos ne tik neišsprendžiamos, bet ir gilėja.

Jų pasakojimuose kartojasi kelios temos: darbo grafikai, nepakankamas poilsis, darbuotojų trūkumas ir nepasitenkinimas vadovybės sprendimais.

Lietuvos oro uostai (LTOU) su tokiu situacijos vertinimu nesutinka.

Bendrovė pabrėžia, kad darbo organizavimo principai nepasikeitė, o darbuotojų grafikai sudaromi laikantis įstatymų.

Šios dvi skirtingos pozicijos kelia klausimą, kurį svarbu išsiaiškinti: ar darbuotojų nusiskundimai rodo sistemines problemas, ar tai nesutarimas dėl darbo laiko apskaitos ir jo organizavimo?

Darbuotojai prabilo apie situaciją, kurios nebenori toleruoti

Viešai pasisakę Vilniaus oro uosto darbuotojai teigia, kad įstaigoje įsigalėjo griežtas išlaidų taupymas.

Jų vertinimu, toks požiūris tiesiogiai veikia darbo sąlygas.

Darbuotojai tvirtina patiriantys didelę psichologinę ir fizinę įtampą, o nuolatiniai darbo grafikų pokyčiai apsunkina galimybę tinkamai pailsėti.

Ypač daug nepasitenkinimo sukėlė situacija dėl darbo valandų apskaitos.

Pasak darbuotojų, artėjant metų pabaigai jiems buvo pranešta apie susikaupusias neva neatidirbtas valandas.

Dėl to, jų teigimu, spalio mėnesį buvo suplanuota daugiau darbo dienų, nei jie buvo įpratę dirbti anksčiau.

Darbuotojai mano, kad taip siekiama sumažinti darbdavio išlaidas.

Tačiau ši versija kol kas yra pačių darbuotojų pateikiamas situacijos aiškinimas.

Nepriklausomas patikrinimas, kuris patvirtintų sistemingą neteisingą darbo laiko apskaitą, viešai nepateiktas.

Viena detalė sukėlė didžiausią pasipiktinimą

Darbuotojų pasakojimu, anksčiau jų darbo grafikai buvo gana nuspėjami.

Dalis specialistų dirbdavo keturias dienas ir turėdavo keturias poilsio dienas, kiti dirbdavo pagal trijų darbo ir trijų poilsio dienų ritmą.

Toks režimas, jų teigimu, leido lengviau planuoti asmeninį gyvenimą ir atsigauti po ilgų pamainų.

Tačiau dabar darbuotojai skundžiasi, kad įprastas darbo ir poilsio balansas pasikeitė.

Jie teigia, kad spalio mėnesį poilsio dienų numatyta gerokai mažiau.

Ypač daug klausimų kelia reikalavimas išdirbti papildomas valandas, kurios apskaitoje įvardijamos kaip neatidirbtos.

Darbuotojų nuomone, šių valandų atsiradimas susijęs su darbo laiko skaičiavimo ypatumais.

Vis dėlto norint objektyviai įvertinti situaciją reikėtų išnagrinėti konkrečius darbo grafikus, sutartis ir taikomą suminės darbo laiko apskaitos tvarką.

Vien darbuotojų pasakojimo nepakanka nustatyti, ar darbdavys pažeidė Darbo kodeksą.

Po ilgų pamainų – vos 12 valandų poilsio?

Dar vienas darbuotojų keliamas klausimas susijęs su poilsiu tarp pamainų.

Jie teigia, kad po įtempto darbo kartais lieka tik maždaug 12 valandų iki kitos pamainos.

Nors toks poilsio intervalas savaime nebūtinai pažeidžia įstatymus, darbuotojai pabrėžia, kad aviacijos saugumo darbas reikalauja ypatingo dėmesio.

Jų teigimu, nuolatinis nuovargis gali paveikti gebėjimą susikaupti.

Aviacijos saugumo specialistų pareigos apima keleivių ir jų daiktų patikrą, saugumo procedūrų laikymosi užtikrinimą bei reagavimą į galimas rizikas.

Tokiose pareigose svarbus ne tik tinkamas profesinis pasirengimas, bet ir darbuotojo budrumas.

Todėl darbuotojų nuovargio klausimas aktualus ne vien darbo santykių požiūriu.

Tačiau šiuo metu nėra viešai patvirtintų duomenų, kad dėl darbuotojų nuovargio Vilniaus oro uoste būtų įvykęs konkretus aviacijos saugumo incidentas.

„Žmonės išeina vienas po kito“ – darbuotojai pateikė nerimą keliančius skaičius

Anonimiškai prabilę darbuotojai teigia, kad dalis patyrusių kolegų nebeatlaiko darbo krūvio ir nusprendžia palikti darbovietę.

Jų duomenimis, vien per vieną mėnesį iš darbo galėjo išeiti apie dešimt darbuotojų.

Pasak besiskundžiančiųjų, dalis kitų specialistų taip pat svarsto galimybę išeiti.

Darbuotojai baiminasi, kad mažėjant patyrusių specialistų skaičiui didesnis krūvis tenka likusiems kolegoms.

Tokiu atveju gali susidaryti uždaras ratas: darbuotojų mažėja, likusieji dirba intensyviau, didėja nepasitenkinimas, o tai skatina naujus išėjimus.

Vis dėlto svarbu atskirti darbuotojų pateiktus skaičius nuo oficialių bendrovės duomenų.

Lietuvos oro uostai nurodo, kad bendras savanoriškos darbuotojų kaitos rodiklis organizacijoje išlieka mažesnis nei šalies darbo rinkos vidurkis.

Tai reiškia, kad abi pusės pateikia skirtingą situacijos vaizdą.

Oro uosto vadovybė atsakė: tikrovė esą visai kitokia

Lietuvos oro uostų personalo skyriaus vadovė Eugenija Nenartavičienė atmeta teiginius, kad darbo organizavimo principai būtų pasikeitę.

Pasak jos, aviacijos saugumo darbuotojų grafikai ir toliau sudaromi atsižvelgiant į skrydžių bei keleivių srautus.

Taip pat laikomasi Darbo kodekse numatytų darbo ir poilsio laiko reikalavimų.

Bendrovės atstovė pabrėžia, kad darbuotojai apie grafikus informuojami iš anksto.

Anot jos, oro uosto veikla yra dinamiška, todėl darbo organizavimas turi atitikti kintančius keleivių srautus.

Tačiau kartu siekiama užtikrinti, kad darbuotojai galėtų planuoti savo laiką.

LTOU taip pat nurodo, kad darbuotojų keliamus klausimus periodiškai aptaria su jų atstovais.

Bendrovės teigimu, vertinamas ne tik formalus įstatymų laikymasis, bet ir tai, kaip darbuotojai jaučiasi savo darbo vietose.

Paskelbti skaičiai, kurie prieštarauja darbuotojų pasakojimams

Lietuvos oro uostai pateikė ir konkrečius personalo rodiklius.

2026 metų spalio duomenimis, metinė savanoriška darbuotojų kaita bendrovėje siekia apie 10 procentų.

Palyginimui, Lietuvos darbo rinkos vidurkis, bendrovės pateiktais duomenimis, sudaro apie 16 procentų.

Taip pat nurodoma, kad darbuotojų įsitraukimo rodiklis siekia 74 procentus.

LTOU vertinimu, šie skaičiai rodo, kad organizacija išlaiko gana stabilų kolektyvą.

Tačiau yra svarbi aplinkybė.

Bendri visos organizacijos rodikliai nebūtinai atskleidžia situaciją konkrečiame padalinyje.

Todėl norint įvertinti aviacijos saugumo darbuotojų skundus reikėtų žinoti būtent šios komandos kaitos, darbo krūvio ir darbuotojų pasitenkinimo rodiklius.

Viešai pateikta informacija kol kas neleidžia galutinai išspręsti šio ginčo.

Naujokų rengimas užtrunka ilgiau: darbuotojai įžvelgia dar vieną problemą

Aviacijos saugumo darbuotojai taip pat skundžiasi pasikeitusia naujų specialistų rengimo tvarka.

Jų teigimu, anksčiau reikiamą kvalifikaciją buvo galima įgyti maždaug per kelis mėnesius.

Dabar, pasak darbuotojų, dėl didesnio praktinio pasirengimo reikalavimų procesas kai kuriais atvejais gali užtrukti beveik pusmetį.

Tai kelia nepasitenkinimą dėl dviejų priežasčių.

Pirma, kol naujokas neįgyja visos kvalifikacijos, jis negali savarankiškai atlikti visų užduočių.

Antra, darbuotojų teigimu, tuo laikotarpiu nauji specialistai gauna mažesnį atlyginimą.

Dėl to daugiau atsakomybės tenka jau kvalifikuotiems darbuotojams.

Tačiau Lietuvos oro uostai pateikia kitokį paaiškinimą.

Vadovybė atskleidė, kodėl mokymai tapo sudėtingesni

LTOU atstovė E. Nenartavičienė pabrėžia, kad aviacijos saugumo darbuotojų rengimą reglamentuoja griežti reikalavimai.

Pasak jos, 2025 metų birželį buvo atnaujinta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo mokymo programa.

Joje išsamiau apibrėžti atskiri mokymo etapai ir jiems skiriamas laikas.

Tačiau bendra nustatyta mokymų trukmė, bendrovės teigimu, nepasikeitė.

LTOU akcentuoja, kad aviacijos saugumo srityje negalima daryti kompromisų dėl specialistų pasirengimo.

Savarankiškai dirbti pradedantis žmogus turi būti tinkamai apmokytas ir pasirengęs vykdyti atsakingas funkcijas.

Bendrovė taip pat pranešė, kad šiuo metu kitam vasaros sezonui ruošiami 14 naujų aviacijos saugumo darbuotojų.

Jie dalyvauja mokymuose ir rengiasi Transporto kompetencijų agentūros sertifikavimui.

Tai rodo, kad naujų specialistų rengimas vyksta, tačiau klausimas dėl darbuotojų krūvio pereinamuoju laikotarpiu išlieka aktualus.

Dar vienas skundas nustebino: problemų kyla net dėl uniformų

Darbuotojų nusiskundimai neapsiriboja darbo grafikais ir atlyginimais.

Jie taip pat teigia susiduriantys su nepatogiomis darbo uniformomis.

Pasak darbuotojų, drabužių medžiaga nėra pakankamai komfortiška, todėl ilgų pamainų metu gali būti per karšta arba per šalta.

Kai kurie darbuotojai tvirtina neturintys tinkamo dydžio uniformų.

Jų teigimu, naujų drabužių tenka laukti ilgiau, nei buvo žadėta.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelė problema, darbo apranga yra svarbi kasdienės darbo aplinkos dalis.

Ypač tada, kai darbuotojams tenka ilgą laiką stovėti, judėti tarp skirtingų patalpų ir atlikti dėmesio reikalaujančias užduotis.

Tačiau ir šie nusiskundimai kol kas nėra nepriklausomai patvirtinti kaip sisteminiai darbo saugos pažeidimai.

Į situaciją sureagavo Darbo inspekcija: paaiškėjo keturi ginčai

Valstybinė darbo inspekcija pateikė informaciją apie 2026 metais nagrinėtus darbo ginčus, susijusius su Lietuvos oro uostais.

Iš viso užfiksuoti keturi ginčai.

Du buvo susiję su atleidimu iš darbo.

Vienas jų baigėsi taikos sutartimi, o kitą atsisakyta nagrinėti.

Dar vienas ginčas buvo susijęs su darbo užmokesčiu, tačiau darbuotojas savo reikalavimų atsisakė.

Ketvirtasis ginčas kilo dėl atostogų ir neturtinės žalos.

Šiuo atveju darbuotojo reikalavimas buvo patenkintas.

Vis dėlto vien šie duomenys neleidžia teigti, kad visi viešai išsakyti aviacijos saugumo darbuotojų skundai yra patvirtinti.

Darbo ginčų skaičius taip pat savaime neparodo visos organizacijos darbo sąlygų.

Tačiau jis atskleidžia, kad tam tikrų nesutarimų tarp darbuotojų ir darbdavio jau buvo kilę.

Darbuotojai turi teisę, apie kurią žino ne visi

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojas turi teisę į saugią ir sveikatai nekenksmingą darbo aplinką.

Jeigu darbuotojas mano, kad jo teisės pažeidžiamos, jis gali kreiptis į inspekciją.

Svarbu išsaugoti dokumentus ir kitą informaciją, kuri galėtų patvirtinti galimus pažeidimus.

Tai gali būti darbo grafikai, elektroniniai laiškai, susirašinėjimas su darbdaviu ir kiti teisėtai surinkti įrodymai.

Darbo kodeksas taip pat numato teisę atsisakyti dirbti, kai kyla pavojus darbuotojo saugai ar sveikatai ir yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis.

Vien nepasitenkinimas darbo grafiku automatiškai nereiškia teisės neatvykti į darbą.

Kilus ginčui dėl darbuotojo teisių, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Svarbu nepraleisti įstatymuose nustatytų kreipimosi terminų.

Ar keleiviams yra dėl ko nerimauti?

Šis klausimas gali kilti kiekvienam, planuojančiam kelionę per Vilniaus oro uostą.

Darbuotojai įspėja, kad didelis nuovargis ir patyrusių specialistų išėjimas gali padidinti žmogiškųjų klaidų tikimybę.

Toks susirūpinimas suprantamas, nes aviacijos saugumo procedūros reikalauja nuolatinio dėmesio.

Tačiau šiuo metu nėra viešai pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad dėl aptariamų darbo sąlygų keleivių saugumas Vilniaus oro uoste būtų konkrečiai pažeistas.

Lietuvos oro uostai pabrėžia, kad aviacijos saugumas išlieka svarbiausiu organizacijos prioritetu.

Bendrovė taip pat akcentuoja griežtą darbuotojų rengimą ir kvalifikacijos reikalavimus.

Todėl šiuo metu pagrįsta kalbėti apie darbuotojų iškeltą galimą riziką, bet ne apie nustatytą oro uosto saugumo krizę.

Kodėl ši istorija svarbi ne tik oro uosto darbuotojams?

Vilniaus oro uostas yra vienas svarbiausių Lietuvos tarptautinio susisiekimo centrų.

Jo veikla priklauso nuo daugelio skirtingų specialistų – nuo skrydžių ir keleivių aptarnavimo iki aviacijos saugumo.

Net ir moderniausios patikros sistemos negali visiškai pakeisti tinkamai parengtų darbuotojų.

Todėl jų darbo sąlygos yra svarbios visos organizacijos veiklai.

Jeigu darbuotojų nusiskundimai pasitvirtintų, reikėtų ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti pakankamą poilsį, skaidrią darbo laiko apskaitą ir tinkamą personalo planavimą.

Jeigu bendrovės pateikiamas vertinimas atitinka faktinę situaciją, ne mažiau svarbu paaiškinti darbuotojams, kaip apskaičiuojamos jų darbo valandos ir kodėl sudaromi konkretūs grafikai.

Abiem atvejais esminis klausimas išlieka tas pats – pasitikėjimas tarp darbuotojų ir darbdavio.

Po viešų kaltinimų liko klausimas, į kurį atsakymo dar nėra

Vilniaus oro uosto darbuotojų viešas kreipimasis atskleidė gilų dalies kolektyvo nepasitenkinimą.

Jie kalba apie nuovargį, papildomas darbo dienas, kolegų išėjimą ir didėjantį krūvį.

Lietuvos oro uostai tvirtina, kad darbo organizavimo tvarka nesikeitė, įstatymų laikomasi, o darbuotojų kaitos rodikliai yra palankesni nei šalies darbo rinkos vidurkis.

Valstybinė darbo inspekcija savo ruožtu primena, kad darbuotojai turi teisę ginti savo interesus, o galimi pažeidimai turi būti vertinami remiantis konkrečiais įrodymais.

Todėl didžiausia šios istorijos intriga – ne vien viešai išsakyti darbuotojų kaltinimai. Svarbiausia, ar pavyks objektyviai išsiaiškinti, kodėl dalis aviacijos saugumo specialistų jaučiasi pervargę, nors darbdavys tvirtina, kad darbo organizavimas atitinka visus reikalavimus. Nuo atsakymo priklausys ne tik kolektyvo pasitikėjimas vadovybe, bet ir tai, kaip bus sprendžiami svarbūs darbo sąlygų klausimai viename reikšmingiausių Lietuvos transporto objektų.