Aidas Užkuraitis
Lietuva imasi neįprastų saugumo priemonių – prie valstybės sienos su Rusija siunčiama apie 100 karių, kurie padės pasieniečiams. Sprendimas priimtas po konsultacijų su žvalgybos tarnybomis ir pavojingo incidento kaimyninėje Latvijoje, kur iš Baltarusijos pusės pasirodę kaukėti vyrai ginklu pagrasino sieną saugojusiems kariams. Nors Lietuvos valdžia ramina, kad tai prevencinė priemonė, opozicija kelia klausimą: ar visuomenei atskleidžiamos visos tokio sprendimo priežastys?
Lietuvos pasienyje su Rusija artimiausiu metu bus sustiprintas patruliavimas. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) į pagalbą pasitelkiami Lietuvos kariuomenės kariai.
Toks sprendimas nėra kasdienis. Nors kariuomenė anksčiau yra padėjusi pasieniečiams suvaldyti sudėtingas situacijas, šį kartą dėmesys nukreiptas į sieną su Rusija.
Spalio 8 dieną paaiškėjo, kad sprendimas priimtas įvertinus saugumo tarnybų informaciją ir naujausius įvykius regione.
Valdžios atstovai tvirtina, kad tiesioginės karinės grėsmės paskelbta nėra. Tačiau papildomų pajėgų pasitelkimas rodo, kad institucijos ruošiasi galimiems pasienio saugumo iššūkiams.
Po vieno incidento Latvijoje situacija pasikeitė
Vienas svarbiausių įvykių, paskatinusių Lietuvos valdžios sprendimą, užfiksuotas Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Ten įvyko pavojingas incidentas, kai iš Baltarusijos pusės veikę kaukėti vyrai mėgino nukreipti migrantus į Latvijos teritoriją.
Situacija paaštrėjo, kai vienas iš vyrų pagrasino Latvijos kariams ginklu.
Latvijos kariai, įvertinę kilusį pavojų, atsitraukė.
Incidentas sukėlė nerimą dėl to, kokių veiksmų ateityje gali imtis Baltarusijos pasienyje veikiantys asmenys.
Lietuvos pareigūnai jau anksčiau buvo pastebėję panašių požymių – migrantų grupes lydinčius maskuojančia apranga vilkinčius vyrus.
Tačiau, pasak Lietuvos pasieniečių, iki šiol nebuvo užfiksuota atvejų, kai tokie asmenys būtų nukreipę ginklą į Lietuvos pareigūnus.
Būtent šis skirtumas verčia atidžiau vertinti saugumo situaciją.
Žvalgybos informacija tapo viena svarbiausių sprendimo priežasčių
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas patvirtino, kad sprendimas pasitelkti kariuomenę priimtas konsultuojantis su atsakingomis tarnybomis.
Pasak ministro, VSAT jau ilgą laiką susiduria su įvairaus pobūdžio grėsmėmis tiek prie Baltarusijos, tiek prie Rusijos sienos.
Todėl papildomos pajėgos reikalingos siekiant sustiprinti pasirengimą galimiems incidentams.
Tačiau viena detalė lieka neatskleista.
Ministras nepatvirtino, ar žvalgybos tarnybos turi konkrečių duomenų apie Lietuvoje planuojamas provokacijas, panašias į neseniai įvykusį incidentą Latvijoje.
Tai reiškia, kad viešai žinoma tik dalis institucijų vertintos informacijos.
Vis dėlto vien faktas, kad sprendimas priimtas po konsultacijų su žvalgyba, savaime nereiškia, jog nustatyta artėjanti karinė ataka.
Žvalgybos informacija gali būti naudojama ir prevenciniams sprendimams, kai siekiama pasirengti galimoms rizikoms dar prieš joms pasireiškiant.
Kodėl kariai siunčiami būtent prie Rusijos sienos?
Šį klausimą kelia ne tik gyventojai, bet ir opozicijos politikai.
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas nurodė dar vieną galimą riziką – Rusijoje po rinkimų planuojamą mobilizaciją.
Pasak jo, tokiu atveju gali atsirasti daugiau Rusijos piliečių, siekiančių išvengti tarnybos kariuomenėje ir bandančių patekti į Lietuvos teritoriją.
Dalis jų galėtų prašyti prieglobsčio.
Tai viena iš aplinkybių, dėl kurių institucijos nori iš anksto sustiprinti sienos apsaugą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad galimos mobilizacijos mastas ir jos poveikis Lietuvos pasienio situacijai kol kas nėra patvirtinti.
Šiuo metu nėra duomenų, kad prie Lietuvos sienos su Rusija jau būtų susitelkę dideli žmonių srautai.
Todėl karių siuntimas pirmiausia vertinamas kaip pasirengimo priemonė.
Opozicija suabejojo: ar tikroji priežastis nėra rimtesnė?
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešai suabejojo valdžios pateikiamais argumentais.
Jo vertinimu, vien galimos mobilizacijos Rusijoje nepakanka paaiškinti neįprastam sprendimui pasitelkti kariuomenę.
Politikas priminė, kad mobilizacija Rusijoje vyko ir anksčiau, tačiau Lietuva tuomet nesusidūrė su nekontroliuojamais masiniais sienos kirtimo bandymais.
Todėl opozicijai kyla klausimas, ar papildomų pajėgų pasitelkimą lėmė tik migracijos rizika.
Kita vertus, valdžios atstovai pabrėžia, kad saugumo priemonės turi būti taikomos nelaukiant, kol grėsmė taps tiesiogine.
Šis nesutarimas atskleidžia skirtingą požiūrį į prevencinius sprendimus.
Vyriausybė akcentuoja būtinybę pasirengti, o opozicija reikalauja aiškesnio paaiškinimo, kokios aplinkybės paskatino imtis būtent tokių priemonių.
Vienas vyras perplaukė Nemuną: ar tai naujos tendencijos pradžia?
Pastaruoju metu dėmesio sulaukė ir incidentas Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.
Vienas Rusijos pilietis, perplaukęs Nemuną, neteisėtai pateko į Lietuvos teritoriją.
Iš pradžių vyras pats nesikreipė į pasieniečius.
Vėliau, pareigūnams jį sulaikius, aiškino, kad bėga nuo Rusijos režimo.
Galiausiai jis buvo grąžintas į Rusiją.
Tačiau VSAT atstovas Giedrius Mišutis pabrėžė, kad tokie atvejai yra pavieniai.
Pasak jo, sienos su Rusija pažeidimų pastaruoju metu užfiksuojama labai nedaug.
Todėl šis incidentas neįrodo, kad Lietuvai gresia masinis Rusijos piliečių antplūdis.
Vis dėlto pareigūnai neatmeta poreikio iš anksto pasirengti galimiems situacijos pokyčiams.
Premjeras atskleidė, kiek laiko kariai gali likti pasienyje
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius patvirtino, kad sprendimas iš dalies susijęs su incidentu Latvijoje.
Tačiau premjeras ragino papildomų pajėgų pasitelkimo nelaikyti išskirtinės krizės ženklu.
Jo teigimu, kariuomenės pagalba greičiausiai bus laikina.
Svarstoma, kad kariai pasienyje galėtų dirbti kelias savaites arba iki mėnesio.
Per šį laikotarpį būtų sustiprintas patruliavimas ir stebima saugumo situacija.
Jeigu naujų grėsmių nekiltų, papildomų karių poreikis galėtų išnykti.
Tai reiškia, kad šiuo metu nekalbama apie nuolatinį didelių kariuomenės pajėgų dislokavimą prie Rusijos sienos.
Sprendimo trukmė priklausys nuo tolesnio institucijų vertinimo.
Ką pasienyje veiks maždaug 100 karių?
Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pagal poreikį gali būti pasitelkiamos įvairios papildomos saugumo priemonės.
Numatoma galimybė organizuoti mobilius patrulius, įrengti mobiliuosius stebėjimo postus ir pasitelkti Karo policijos ekipažus.
Pagrindinis tikslas – padėti pasieniečiams užtikrinti valstybės sienos apsaugą.
Kariuomenė kol kas viešai nepatikslino, ar į pasienį siunčiami profesinės karo tarnybos kariai, ar kariai savanoriai.
Taip pat nepaskelbta detalių apie konkrečias jų dislokavimo vietas.
Tokios informacijos ribojimas suprantamas, nes pasienio saugumo priemonių organizavimas susijęs su valstybės saugumu.
Svarbiausia tai, kad kariai bus pasitelkiami padėti VSAT, o ne perimti visas pasienio apsaugos funkcijas.
Lietuva jau turi panašios patirties – tačiau šį kartą situacija kitokia
Kariuomenės pagalba pasieniečiams nėra visiškai naujas reiškinys.
2021 metais, prasidėjus didelio masto neteisėtos migracijos krizei, Lietuvos kariuomenė aktyviai prisidėjo prie sienos su Baltarusija apsaugos.
Tuomet kariai padėjo įrengti fizines kliūtis, stiprino patruliavimą ir vykdė kitas pagalbines užduotis.
Vėliau, pastačius fizinį barjerą ir išplėtus sienos stebėjimo sistemas, kariuomenės pagalbos poreikis sumažėjo.
2025 metais dalis karių savanorių dar buvo pasitelkti Varėnos regione, padidėjus neteisėtos migracijos srautams.
Tačiau dabar sprendimas išsiskiria tuo, kad papildomos pajėgos nukreipiamos į pasienį su Rusija.
Tai rodo, kad institucijos vertina ne tik įprastas migracijos problemas, bet ir platesnį regioninio saugumo kontekstą.
Kodėl vis dažniau kalbama apie hibridines atakas?
Lietuva ir kitos Europos Sąjungos pasienio valstybės jau ne vienus metus susiduria su vadinamosiomis hibridinėmis grėsmėmis.
Šis terminas apibūdina veiksmus, kuriais siekiama daryti spaudimą valstybei nebūtinai naudojant atvirą karinę jėgą.
Tokios priemonės gali apimti organizuojamus neteisėtos migracijos srautus, informacines operacijas, provokacijas ar bandymus trikdyti valstybės institucijų darbą.
Lietuvos pareigūnai ne kartą fiksavo, kad migrantų grupes Baltarusijos pasienyje lydi asmenys, kurių elgesys leidžia įtarti organizuotą pagalbą.
Pasieniečių atstovas G. Mišutis atkreipė dėmesį, kad tokie asmenys dažnai vilki maskuojančių spalvų drabužius ir elgiasi kitaip nei patys migrantai.
Lietuvos institucijos jau anksčiau yra kaltinusios Baltarusijos režimą prisidedant prie neteisėtos migracijos organizavimo.
Naujausias incidentas Latvijoje dar labiau sustiprino susirūpinimą, kad tokios situacijos gali tapti pavojingesnės.
Ukrainos ministras įvardijo, ką įtaria stovint už provokacijų
Į incidentą Latvijos pasienyje sureagavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pareiškė, kad už tokių veiksmų, jo vertinimu, stovi Maskva.
Ukrainos diplomatijos vadovas kaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką naudojant migraciją kaip spaudimo Europos valstybėms priemonę.
Tai yra Ukrainos ministro pateiktas politinis vertinimas.
Viešai nepaskelbta nepriklausomų įrodymų, kad būtent Rusijos valdžia būtų tiesiogiai organizavusi konkretų incidentą Latvijoje.
Vis dėlto Baltijos šalys panašius veiksmus vertina platesniame Rusijos ir Baltarusijos keliamų saugumo iššūkių kontekste.
Todėl kiekvienas naujas incidentas pasienyje sulaukia ypatingo dėmesio.
Ar Lietuvos gyventojams yra pagrindo nerimauti?
Papildomų karių siuntimas į pasienį savaime nereiškia, kad Lietuvai gresia neišvengiamas karinis konfliktas.
Šiuo metu valdžios atstovai sprendimą pristato kaip prevencinį.
Nepaskelbta apie nepaprastąją padėtį ar naujus bendrus gyventojų judėjimo apribojimus dėl šio sprendimo.
Taip pat nėra viešai patvirtintos informacijos apie tiesioginį Rusijos karinių pajėgų puolimo prieš Lietuvą pasirengimą, susijusį su šiuo karių pasitelkimu.
Todėl svarbu atskirti du dalykus: padidintą institucijų budrumą ir patvirtintą tiesioginę grėsmę.
Pirmasis šiuo metu akivaizdus. Antrojo valdžios atstovai viešai nepaskelbė.
Kartu nereikėtų nuvertinti pasienyje kylančių iššūkių.
Pavojingas incidentas Latvijoje parodė, kad net ir be atviro karinio konflikto pasienio pareigūnai gali susidurti su sudėtingomis situacijomis.
Svarbiausias klausimas kol kas lieka be atsakymo
Lietuvos sprendimas prie sienos su Rusija pasitelkti apie 100 karių rodo, kad valstybės institucijos nusprendė nelaukti naujų incidentų.
Oficialiai įvardijamos kelios priežastys: galima mobilizacija Rusijoje, ilgalaikės hibridinės grėsmės ir neseniai Latvijoje įvykęs pavojingas susidūrimas.
Tačiau viešai neatskleista, kokia konkreti žvalgybos informacija buvo svarbiausia priimant sprendimą.
Būtent ši aplinkybė ir paskatino opozicijos klausimus.
Kol kas numatoma, kad karių pagalba bus laikina, o tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos pasienyje.
Taigi Lietuva stiprina sienos su Rusija apsaugą, tačiau tai nėra paskelbta karinė parengtis dėl neišvengiamo puolimo. Svarbiausia naujiena – valdžia, įvertinusi žvalgybos informaciją ir įvykius Latvijoje, nusprendė veikti iš anksto. Ar papildomos pajėgos pasienyje liks tik kelioms savaitėms, priklausys nuo to, kaip artimiausiu metu keisis saugumo situacija.
