Vairuotojams – nemaloni žinia: valdžia apsisprendė dėl degalų kainų, o tikrasis smūgis gali laukti sausį

Lietuvos vairuotojai, tikėjęsi greito degalų atpigimo, sulaukė ne tokių žinių, kokių laukė. Po daugiau nei tris valandas trukusių valdančiosios koalicijos derybų paaiškėjo, kad dyzelino akcizas kol kas nebus mažinamas. Tačiau tai dar ne viskas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad nieko nedarant degalai gali brangti ir toliau, o didžiausias dėmesys jau krypsta į 2027 metų sausį. Tuo metu koalicijos partneriai siūlo kitokį sprendimą, kuris vairuotojams leistų sutaupyti, tačiau valdantieji dėl jo nesutaria.

Spalio 8 dieną vykęs valdančiosios koalicijos tarybos posėdis turėjo atsakyti į vieną svarbiausių pastarojo meto klausimų: ar valstybė imsis konkrečių veiksmų, kad sumažintų augančių degalų kainų naštą gyventojams?

Diskusijos truko ilgiau nei tris valandas, tačiau sprendimo, kurio labiausiai laukė dalis vairuotojų, priimta nebuvo.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius po susitikimo patvirtino, kad dyzelino akcizo mažinimas šiuo metu nebus inicijuojamas.

Toks sprendimas priimtas nepaisant to, kad degalų brangimas jau kelia nerimą ne tik vairuotojams, bet ir verslui.

Dar daugiau klausimų kyla dėl kitų metų, kai numatyti nauji su degalų apmokestinimu susiję pokyčiai.

Po trijų valandų derybų – sprendimas, kurio vairuotojai nenorėjo išgirsti

Valdančiųjų diskusijų centre atsidūrė galimybė sumažinti dyzelino akcizą.

Šią priemonę palaiko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurios pirmininkas Virginijus Sinkevičius įsitikinęs, kad tai būtų vienas greičiausių būdų sušvelninti degalų brangimą.

Tačiau premjeras ir Finansų ministerija laikosi kitokios pozicijos.

Jų vertinimu, akcizo sumažinimas valstybei kainuotų pernelyg brangiai.

Toks sprendimas sumažintų į biudžetą surenkamas pajamas, o nauda tektų visiems degalų pirkėjams, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties.

Premjeras pabrėžė, kad vienoda nuolaida nebūtinai būtų socialiai teisinga.

Jo argumentas paprastas: mažesnė degalų kaina būtų naudinga ir nedideles pajamas gaunančiam pensininkui, ir pasiturinčiam verslininkui, nors jų finansinės galimybės labai skiriasi.

Todėl Vyriausybė linkusi svarstyti tikslingesnes paramos priemones.

Tačiau būtent čia išryškėjo naujas nesutarimas.

Siūlė degalus atpiginti 10 centų – štai kodėl planas sustabdytas

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasiūlė mechanizmą, kuris būtų taikomas dyzelino kainai pasiekus nustatytą ribą.

Pagal šį pasiūlymą, jeigu dyzelino kaina viršytų 2,25 euro už litrą, akcizas būtų mažinamas 10 centų už litrą.

Tai reikštų, kad valstybė reaguotų į ypač aukštas degalų kainas, o ne taikytų nuolatinę mokestinę lengvatą.

Pavyzdžiui, sumažinus galutinę degalų kainą 10 centų už litrą, už 50 litrų degalų būtų sumokama 5 eurais mažiau.

Per mėnesį kelis kartus pilant pilną baką, sutaupymas būtų didesnis.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad siūlomas akcizo sumažinimas 10 centų nebūtinai reikštų tiksliai tokio pat dydžio galutinės kainos pokytį degalinėje.

Galutinė kaina priklauso ir nuo pridėtinės vertės mokesčio, didmeninių kainų bei degalinių kainodaros.

Vis dėlto šiam pasiūlymui koalicijoje kol kas nepritarta.

Finansų ministerijos vertinimu, net laikinas akcizo mažinimas sukeltų reikšmingų biudžeto praradimų.

Kodėl Lietuva neseka kaimyninių valstybių pavyzdžiu?

Didėjant degalų kainoms, vis dažniau keliamas klausimas, kodėl Lietuva nesirenka tokių pačių priemonių kaip kai kurios kaimyninės šalys.

Lenkijoje ir Latvijoje buvo imtasi degalų apmokestinimo mažinimo sprendimų, siekiant sušvelninti kainų augimą.

Lietuvoje tokia galimybė taip pat svarstoma, tačiau kol kas nėra politinio sutarimo.

Finansų ministras Taurimas Valys laikosi pozicijos, kad akcizo mažinimas būtų pernelyg brangus ir galėtų padidinti valstybės biudžeto deficitą.

Pasak jo, kai kurių valstybių patirtis rodo, kad tokios priemonės gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau kartu sukelti ilgalaikių finansinių problemų.

Vis dėlto šio argumento nepakanka visiems koalicijos partneriams įtikinti.

V. Sinkevičius pabrėžia, kad degalų kainų augimą žmonės jaučia tiesiogiai, todėl valdžia turėtų ieškoti greitai veikiančių sprendimų.

Ši diskusija atskleidžia esminį nesutarimą: ar pirmiausia reikia saugoti valstybės biudžeto pajamas, ar mažinti kasdienes gyventojų išlaidas?

Valdžia svarsto kitą išeitį: daliai gyventojų kelionės galėtų smarkiai atpigti

Nors degalų akcizo mažinimui nepritarta, valdantieji svarsto alternatyvias priemones.

Daugiausia dėmesio skiriama viešajam transportui.

Vienas iš pasiūlymų – didesnės nuolaidos kelionėms traukiniais ir tarpmiestiniais autobusais.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo taikyti net 80 procentų lengvatą žmonėms, kurie į darbą ir iš jo važiuoja daugiau kaip 20 kilometrų.

Jeigu toks pasiūlymas būtų patvirtintas, daliai gyventojų kasdienės kelionės galėtų tapti gerokai pigesnės.

Pavyzdžiui, jeigu kelionės bilietas kainuotų 5 eurus, pritaikius 80 procentų nuolaidą keleiviui liktų sumokėti 1 eurą.

Tačiau kol kas tai tik svarstomas pasiūlymas.

Galutinės lengvatų sąlygos, jų finansavimas ir įsigaliojimo terminai dar nėra patvirtinti.

Tačiau išryškėjo problema, kurios nuolaidos autobusams neišspręs

Viešojo transporto lengvatos galėtų padėti daliai dirbančiųjų, tačiau jos nebūtų vienodai naudingos visiems Lietuvos gyventojams.

Mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse žmonės dažnai neturi galimybės pasirinkti patogaus autobusų ar traukinių maršruto.

Kai kur viešasis transportas važiuoja vos kelis kartus per dieną, o kitur susisiekimas apskritai yra ribotas.

Tokiose vietovėse automobilis nėra vien patogumo klausimas.

Daugeliui jis būtinas norint nuvykti į darbą, gydymo įstaigą, parduotuvę ar nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas.

Todėl V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad vien nuolaidų viešajam transportui gali nepakakti.

Jo vertinimu, valdžia turi atsižvelgti ir į žmones, kurie dėl gyvenamosios vietos neturi realios galimybės atsisakyti automobilio.

Tai vienas sudėtingiausių klausimų rengiant paramos priemones.

Darbdaviai galėtų kompensuoti degalus? Šis pasiūlymas taip pat sulaukė kritikos

Koalicijos posėdyje aptarta ir galimybė sudaryti palankesnes sąlygas darbdaviams apmokėti darbuotojų degalų išlaidas.

Toks sprendimas galėtų būti aktualus žmonėms, kasdien važinėjantiems į darbą nuosavu automobiliu.

Tačiau Finansų ministerija šią iniciatyvą vertina kritiškai.

Pagrindinis nerimas susijęs su galimu piktnaudžiavimu.

Jeigu degalų išlaidos būtų kompensuojamos palankesnėmis mokestinėmis sąlygomis, atsirastų rizika, kad su darbu nesusiję pirkiniai būtų pateikiami kaip darbo išlaidos.

Dėl to reikėtų papildomų kontrolės mechanizmų.

Kol kas sprendimas dėl tokios kompensavimo sistemos nepriimtas.

Tai reiškia, kad darbuotojai neturėtų tikėtis, jog jau artimiausiomis savaitėmis visi darbdaviai galės pradėti kompensuoti keliones į darbą pagal naują bendrą lengvatinę tvarką.

Didžiausias nerimas – dėl 2027 metų sausio

Vienas svarbiausių premjero pareiškimų susijęs su kitų metų pradžia.

M. Sinkevičius pripažino, kad didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas 2027 metų sausio mėnesiui.

Būtent tuomet numatyti anksčiau suplanuoti degalų apmokestinimo pokyčiai.

Dar 2024 metais buvo priimti sprendimai dėl laipsniško akcizų didinimo, siejant juos su klimato politikos tikslais ir Europos Sąjungai prisiimtais įsipareigojimais.

Dalis pakeitimų susiję su anglies dioksido dedamąja degalų akcizuose.

Vyriausybė šiuo metu tariasi su Europos Komisija dėl galimybių kitąmet šią dedamąją didinti mažiau, nei buvo numatyta.

Tačiau galutinio sprendimo dar nėra.

Todėl kol kas negalima tiksliai pasakyti, kiek dėl mokesčių pokyčių galėtų pasikeisti benzino ar dyzelino kaina 2027 metų pradžioje.

Degalų kainas lemia ne tik akcizai, bet ir pasaulinės naftos rinkos, perdirbimo sąnaudos, tiekimas bei konkurencija.

Vis dėlto premjeras perspėjo, kad be papildomų sprendimų degalai gali brangti toliau.

Brangstantis kuras gali paveikti ne tik vairuotojus

Degalų kainų augimas paliečia gerokai daugiau žmonių nei vien automobilių savininkus.

Transporto išlaidos yra svarbi daugelio įmonių veiklos dalis.

Kai brangsta dyzelinas, didėja krovinių pervežimo, prekių pristatymo ir įvairių paslaugų teikimo sąnaudos.

Verslas dalį šių papildomų išlaidų gali perkelti į galutines prekių ir paslaugų kainas.

Tai reiškia, kad brangesni degalai ilgainiui gali paveikti ir žmones, kurie patys automobilio neturi.

Ypač jautrios šiems pokyčiams gali būti transporto, logistikos, žemės ūkio ir kitos daug degalų naudojančios veiklos.

Tačiau degalų brangimas automatiškai nereiškia, kad visos prekės pabrangs vienodai.

Galutinis poveikis priklauso nuo įmonių sąnaudų struktūros, konkurencijos ir bendros ekonominės situacijos.

Gyventojams gali tekti laukti dar tris savaites

Nors spalio 8 dienos posėdis nesibaigė sprendimu mažinti dyzelino akcizą, koalicijos partneriai prie šio klausimo ketina grįžti.

V. Sinkevičius nurodė, kad naujas susitikimas planuojamas maždaug po trijų savaičių.

Tai reiškia, kad spalio pabaigoje gali paaiškėti daugiau informacijos apie galimas priemones.

Tačiau kol kas nėra garantijos, kad bus pritarta būtent akcizo mažinimui.

Premjeras taip pat užsiminė, kad Vyriausybė yra parengusi papildomų pasiūlymų, kurių dar nenori viešai pristatyti nesulaukusi koalicijos partnerių pritarimo.

Dalis priemonių, jo teigimu, galėtų būti įgyvendintos dar šiais metais.

Vis dėlto didesni sprendimai greičiausiai būtų orientuoti į 2027-uosius.

Ką visa tai reiškia Lietuvos vairuotojams?

Po naujausio valdančiųjų posėdžio aiškūs keli svarbūs dalykai.

Dyzelino akcizas šiuo metu nemažinamas.

Siūlymas jį sumažinti 10 centų už litrą, kainai viršijus 2,25 euro, lieka politinių diskusijų objektu.

Valdžia daugiau dėmesio skiria viešojo transporto lengvatoms ir degalų kainų informacijos pateikimui.

Tačiau pačios šios priemonės tiesiogiai nesumažins benzino ar dyzelino kainų degalinėse.

Tuo metu artėjant 2027 metų pradžiai išlieka neaiškumas dėl anksčiau suplanuotų akcizų pokyčių.

Tai reiškia, kad vairuotojams kol kas nėra pagrindo tikėtis greito ir visuotinio degalų atpigimo dėl Vyriausybės sprendimų.

Svarbiausia žinia paaiškėjo tik pasibaigus posėdžiui

Daugiau nei tris valandas trukusios derybos atskleidė, kad valdančioji koalicija kol kas neturi vieningos pozicijos, kaip geriausiai apsaugoti gyventojus nuo brangstančių degalų.

Vieni politikai ragina nedelsiant mažinti akcizą, kiti perspėja apie pernelyg didelę tokio sprendimo kainą valstybės biudžetui.

Svarstomos nuolaidos viešajam transportui, darbuotojų kelionių kompensavimo galimybės ir papildomos priemonės, tačiau didžioji jų dalis dar nepatvirtinta.

Todėl pagrindinė spalio 8-osios žinia vairuotojams yra aiški: greito dyzelino akcizo sumažinimo kol kas nebus. O svarbiausi sprendimai, galintys turėti įtakos degalų kainoms, dar laukia priešakyje – ypač artėjant 2027 metų sausio mėnesiui.