Karo Ukrainoje pabaiga? Lavrovas prabilo apie naują susitikimą, tačiau viena Maskvos sąlyga viską keičia

Ar daugiau nei ketverius metus trunkantis Rusijos karas prieš Ukrainą pagaliau artėja prie pabaigos? Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė apie galimybę atnaujinti trišales taikos derybas, kuriose dalyvautų Maskva, Kyjivas ir Vašingtonas. Tačiau už kalbų apie diplomatiją slypi viena itin svarbi detalė: Rusija pareiškė neketinanti stabdyti karo veiksmų net ir prasidėjus deryboms. Tuo metu Jungtinės Valstijos perspėja apie pavojingą aklavietę, o Ukrainos atstovai rengiasi naujiems susitikimams Amerikoje.

2026 metų spalio 8 dieną paskelbtas naujas S. Lavrovo pareiškimas vėl atkreipė dėmesį į galimą karo Ukrainoje pabaigą.

Rusijos diplomatijos vadovas tvirtino, kad Maskva konsultuojasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl naujo trišalio susitikimo.

Toks formatas reikštų, kad prie vieno derybų stalo galėtų susėsti Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovai.

Tačiau Maskvos pozicija išlieka prieštaringa: Rusija kalba apie derybas, bet kartu atsisako įsipareigoti nutraukti karo veiksmus jų metu.

Lavrovas atskleidė, kodėl Maskva atsisakė ankstesnio plano

Pasak S. Lavrovo, Rusija anksčiau buvo sutikusi su Jungtinių Valstijų pasiūlymu surengti dar vieną trišalių derybų etapą.

Buvo svarstoma, kad susitikimo data, vieta ir darbotvarkė galėtų būti suderintos po rugsėjį vykusių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų.

Tačiau vėliau Maskva savo poziciją pakeitė.

Rusijos užsienio reikalų ministras dėl to apkaltino Ukrainą.

Jis teigė, kad rugsėjį Ukrainos pajėgų surengti smūgiai kariniams ir strateginiams objektams Rusijos teritorijoje sutrikdė pasirengimą naujoms deryboms.

Vis dėlto tai yra Kremliaus pateikiamas įvykių aiškinimas, o ne nepriklausomai patvirtinta derybų žlugimo priežastis.

Ukraina pabrėžia turinti teisę gintis nuo Rusijos agresijos, prasidėjusios 2022 metų vasario 24 dieną.

Todėl vien Maskvos kaltinimai neatsako į klausimą, kodėl šalims iki šiol nepavyko susitarti dėl karo veiksmų nutraukimo.

Vienas pareiškimas atskleidė, ko Rusija neketina daryti

Didžiausią dėmesį sukėlė S. Lavrovo pozicija dėl paliaubų.

Rusijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad Maskva neketina sustabdyti karo veiksmų vien todėl, kad prasidėtų taikos derybos.

Tai reiškia, kad net susitarus dėl naujo susitikimo, kovos Ukrainoje galėtų tęstis.

Maskva aiškina siekianti ne laikino ugnies nutraukimo, o ilgalaikio politinio susitarimo.

Tačiau Ukraina ir jos partneriai ne kartą pabrėžė, kad paliaubos galėtų padėti sukurti sąlygas prasmingoms deryboms.

Šis nesutarimas išlieka viena pagrindinių kliūčių.

Rusija nori derėtis nenutraukdama karinių operacijų, o Kyjivas siekia saugumo garantijų ir sąlygų, kurios užkirstų kelią naujai agresijai.

Kremlius dabar laukia atsakymo iš Kyjivo

S. Lavrovas taip pat nurodė, kad prieš naują trišalį susitikimą Maskva nori išsiaiškinti, su kokiais pasiūlymais Ukraina būtų pasirengusi grįžti prie derybų stalo.

Pasak Rusijos ministro, Jungtinės Valstijos buvo informuotos apie šią poziciją.

Tačiau nebuvo paskelbta konkreti naujo trišalio susitikimo data.

Taip pat nėra patvirtinto susitarimo dėl jo darbotvarkės.

Tai svarbu, nes vieši pareiškimai apie pasirengimą kalbėtis dar nereiškia, kad derybos iš tiesų įvyks.

Net ir prasidėjus susitikimams, šalims tektų spręsti sudėtingiausius klausimus – Ukrainos teritorinį vientisumą, saugumo garantijas, karo veiksmų nutraukimą ir galimo susitarimo vykdymo kontrolę.

Vašingtonas prabilo apie pavojingą aklavietę

Spalio 8 dieną JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat pasisakė apie padėtį Ukrainoje.

Jis pareiškė, kad karas pasiekė pavojingą aklavietę.

JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Vašingtonas ir toliau sieks derybomis pasiekto ilgalaikio susitarimo.

Tačiau kartu perspėjo, kad Jungtinės Valstijos nenori dalyvauti bevaisiuose diplomatiniuose procesuose, jeigu nebus realios pažangos.

M. Rubio atkreipė dėmesį ir į didėjančią konflikto eskalacijos riziką.

Pasak jo, karo veiksmai vis labiau paliečia ne tik frontą, bet ir energetikos infrastruktūrą, transportą bei kitus ekonomikai svarbius objektus.

Jis perspėjo, kad tolesnė eskalacija gali sukelti pavojų platesniam regionui.

Tai dar viena priežastis, kodėl Vašingtonas siekia atnaujinti diplomatines pastangas.

Netikėtas sutapimas: Maskva ir Vašingtonas sutaria dėl vieno dalyko

Tą pačią dieną Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė sutinkantis su M. Rubio vertinimu, kad karas atsidūrė aklavietėje.

Tačiau toks sutarimas nereiškia, kad abi pusės vienodai supranta galimą išeitį.

Jungtinės Valstijos ragina ieškoti derybinio sprendimo.

Rusija savo ruožtu tvirtina siekianti visapusiško ilgalaikio susitarimo, tačiau nesutinka su laikino ugnies nutraukimo idėja.

D. Peskovas taip pat nurodė nematantis artimos galimybės surengti trijų prezidentų – Donaldo Trumpo, Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino – susitikimą.

Tai rodo, kad aukščiausio lygio politinis susitarimas kol kas lieka tolima perspektyva.

Ukrainos atstovai vyksta į JAV: paaiškėjo, kas bus aptariama

Kol Maskva kalba apie galimas naujas trišales derybas, Ukraina rengiasi atskiram diplomatiniam susitikimui su amerikiečiais.

Numatyta, kad spalio 9–10 dienomis Ukrainos atstovai Jungtinėse Valstijose aptars naujas galimybes siekti karo pabaigos.

JAV pusėje derybose turėtų dalyvauti Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat išreiškė lūkestį, kad prie konsultacijų prisijungs Europos partneriai.

Vienas svarbiausių klausimų bus Ukrainos saugumas.

Kyjivas siekia aiškių garantijų, kad galimas taikos susitarimas nepaliktų šalies pažeidžiamos naujai Rusijos agresijai.

Taip pat bus aptariama oro gynyba, nes Rusijos smūgiai Ukrainos miestams ir infrastruktūrai tęsiasi.

Kol kalbama apie taiką, Ukrainoje tęsiasi tragedijos

Diplomatiniai pareiškimai nuskambėjo itin sudėtingu metu.

Spalio 8 dieną Ukrainos prezidentas pranešė apie naujas Rusijos atakas, per kurias žuvo civiliai gyventojai.

V. Zelenskis teigė, kad per dvi dienas Rusijos smūgiai pareikalavo daugiau kaip 70 žmonių gyvybių.

Šie pranešimai dar kartą priminė, kad kalbos apie galimą taikos susitarimą kol kas nekeičia padėties Ukrainos miestuose.

Gyventojai ir toliau susiduria su oro pavojaus signalais, infrastruktūros pažeidimais ir karo keliamu nesaugumu.

Todėl Ukrainos valdžia pabrėžia, kad diplomatinis procesas turi būti susijęs su realiomis saugumo garantijomis.

Vien pažadų pradėti derybas neužtenka.

Ar karas gali baigtis dar šiais metais?

Šiuo metu nėra patikimo pagrindo teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis iki 2026 metų pabaigos.

Nors diplomatiniai kontaktai tęsiasi, šalys vis dar nesutaria dėl svarbiausių sąlygų.

Rusija neatsisako savo reikalavimų ir nesutinka stabdyti karo veiksmų derybų laikotarpiu.

Ukraina siekia išsaugoti suverenitetą, užsitikrinti ilgalaikį saugumą ir išvengti susitarimo, kuris sudarytų sąlygas naujam puolimui.

Jungtinės Valstijos mėgina suartinti pozicijas, tačiau kol kas nėra paskelbta apie proveržį.

Todėl bet kokios kalbos apie jau sutartą karo pabaigos datą būtų nepagrįstos.

Lavrovo pareiškime slypi svarbiausia detalė

Iš pirmo žvilgsnio S. Lavrovo žodžiai apie naujas konsultacijas su Jungtinėmis Valstijomis gali atrodyti kaip teigiamas signalas.

Tačiau atidžiau įvertinus jo pareiškimą matyti, kad Rusijos pozicija iš esmės nesikeičia.

Maskva neatmeta galimybės dalyvauti derybose, bet kartu nenori stabdyti karinių veiksmų.

Be to, ji kelia klausimą, kokius pasiūlymus Ukraina turėtų pateikti prieš naują susitikimą.

Tuo metu Vašingtonas perspėja apie pavojingą aklavietę, o Kyjivas siekia konkrečių saugumo garantijų.

Taigi svarbiausia 2026 metų spalio 8 dienos žinia nėra tai, kad karo pabaiga jau sutarta. Priešingai – Lavrovo pareiškimas atskleidė, kokie dideli nesutarimai vis dar skiria Rusiją, Ukrainą ir Jungtines Valstijas. Ar artimiausi susitikimai taps tikru proveržiu, parodys ne politikų pažadai, o konkretūs susitarimai ir veiksmai.