Po paslaptingos 28-erių rusės mirties prabilo jos motina: klausimų dėl galimo maro tik daugėja

Rusijoje kilęs nerimas dėl galimo plaučių maro atvejo neslūgsta. Sibire mirus 28 metų mokslininkei Darjai Šipilovai, dirbusiai pavojingas infekcijas tiriančiame institute, visuomenė vis dar laukia aiškaus atsakymo, kas iš tiesų nutiko. Dabar dėmesio centre atsidūrė ir mirusios moters motina. Tuo metu Rusijos institucijos neigia, kad mirtį sukėlė maras, tačiau tarptautinės organizacijos siekia gauti daugiau informacijos.

Mirtis, sukėlusi tarptautinį susirūpinimą

Spalio pradžioje Rusijos Irkutsko srityje įvykusi tragedija greitai peržengė šalies sienas.

28 metų Darja Šipilova, dirbusi Sibiro ir Tolimųjų Rytų kovos su maru mokslinių tyrimų institute, mirė spalio 2 dieną, po sunkios ligos.

Rusijos vietos žiniasklaida pranešė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru darbo metu.

Pasak neįvardytų šaltinių, rugsėjo 25 dieną laboratorijoje galėjo sudužti mėgintuvėlis su pavojingu sukėlėju.

Po kelių dienų, rugsėjo 29-ąją, mokslininkė buvo paguldyta į ligoninę, o spalio 2 dieną mirė.

Tačiau ši įvykių versija nėra oficialiai patvirtinta.

Rusijos institucijos neigia, kad įvyko su maro sukėlėju susijęs laboratorinis incidentas.

Būtent prieštaringa informacija apie jaunos mokslininkės mirtį tapo pagrindine priežastimi, kodėl įvykis sulaukė tarptautinio dėmesio.

Motinos pasisakymas suteikė istorijai dar daugiau jautrumo

Dabar apie dukters mirtį viešai prabilo ir Darjos Šipilovos motina.

Jos pasisakymas tapo nauju šios istorijos akcentu, nes šeimai svarbiausia išsiaiškinti tikrąją mirties priežastį.

Delfi paskelbto straipsnio antraštėje pateikiami motinos žodžiai „Aš juk žinau tiesą“, tačiau iš kitų prieinamų pranešimų nepavyko nepriklausomai patikrinti viso jos pasisakymo ir konteksto.

Todėl negalima tvirtinti, kad motina patvirtino laboratorinį incidentą ar maro diagnozę.

Vis dėlto jos viešas pasisakymas atkreipia dėmesį į esminį klausimą: kodėl jauna mokslininkė, dirbusi su pavojingų infekcijų tyrimais susijusioje įstaigoje, mirė nuo sunkios ligos, kurios sukėlėjas iki šiol nėra aiškiai įvardytas?

Šis klausimas svarbus ne tik šeimai, bet ir institucijoms, atsakingoms už laboratorijų saugumą bei visuomenės sveikatą.

Rusijos valdžia pateikė kitokią versiją

Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pareiškė, kad specialios komisijos atliktas patikrinimas nepatvirtino pranešimų apie marą.

Pasak jo, moteris mirė nuo nenustatytos kilmės plaučių uždegimo.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ taip pat pranešė, kad mirusiosios biologiniuose mėginiuose nerasta su jos profesine veikla susijusių mikroorganizmų.

Tačiau tokia išvada neatsako į visus viešumoje iškeltus klausimus.

Vis dar svarbu nustatyti, koks sukėlėjas lėmė sunkią ligą ir ar jos atsiradimas galėjo būti susijęs su darbo aplinka.

Rusijos pareigūnų teigimu, maro diagnozė nepasitvirtino.

Vis dėlto tarptautinės sveikatos organizacijos siekia įsitikinti, kad situacija buvo išsamiai ištirta.

„Aš juk žinau tiesą“: motina griežtai atmeta kalbas apie sudužusį mėgintuvėlį

64 metų Svetlana Šipilova, pati dirbanti medicinos srityje, nepriklausomam Rusijos leidiniui „Glubina“ papasakojo apie paskutines dienas po dukters mirties.

Spalio 5 dieną ji vis dar buvo izoliuota vienoje Irkutsko ligoninių. Pasak moters, jai kasdien buvo atliekami tyrimai, tačiau oficialaus dokumento, kuriame būtų nurodyta dukters mirties priežastis, ji dar neturėjo.

Motina itin skaudžiai reagavo į žiniasklaidoje pasklidusią versiją, kad Darja galėjo pati sudaužyti mėgintuvėlį su pavojingu sukėlėju.

Ji pabrėžė, kad dukra buvo atsakinga specialistė, puikiai išmananti laboratorinio saugumo taisykles.

S. Šipilovos teigimu, tokiose laboratorijose naudojamos apsaugos priemonės yra labai griežtos, todėl pasakojimas apie paprastai sudužusį mėgintuvėlį jai atrodo neįtikinamas.

Motina sakė žinanti tiesą apie dukters atsakingumą ir nenorinti skaityti nepagrįstų kaltinimų jos atžvilgiu.

Tačiau ji neteigė turinti galutinį medicininį įrodymą, kad Darja mirė nuo maro.

Motinos kaltinimai medikams – dar viena skaudi šios istorijos pusė

Kalbėdama apie dukters gydymą, S. Šipilova neslėpė nusivylimo.

Pati turėdama medicininės patirties, moteris teigė anksčiau padėjusi išgelbėti ne vieną sunkiai sergantį pacientą.

Todėl jai ypač skaudu, kad jos pačios dukters išgelbėti nepavyko.

Motina išreiškė įsitikinimą, kad gydant Darją buvo padaryta klaidų ir kad medikai nepadarė visko, ką galėjo.

Tai rimti kaltinimai, tačiau šiuo metu nėra viešai paskelbtų nepriklausomo medicininio tyrimo išvadų, kurios patvirtintų gydytojų aplaidumą.

Todėl motinos žodžiai turi būti vertinami kaip jos asmeninis liudijimas ir reikalavimas išsiaiškinti aplinkybes, o ne kaip jau nustatytas gydymo įstaigos pažeidimas.

Kaimynus nustebino tai, kas vyko po mokslininkės mirties

Nepriklausomo leidinio „Liudi Baikala“ žurnalistai apsilankė vietovėje, kurioje gyveno Darja Šipilova.

Jos kaimynai pasakojo, kad po moters mirties gyvenamajame name buvo atliekama dezinfekcija.

Pasak gyventojų, specialistai atvyko vilkėdami apsauginius drabužius, o laiptinėje buvo naudojamos stipraus kvapo dezinfekavimo priemonės.

Kai kuriems gyventojams kilo klausimų, kodėl taikomos tokios atsargumo priemonės, jeigu oficialiai nebuvo nustatyta ypač pavojinga infekcija.

Tačiau dezinfekcija ir kontaktų stebėjimas savaime nėra maro diagnozės įrodymas.

Tokios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai sunkios infekcijos sukėlėjas dar nežinomas.

Izoliuota apie 200 žmonių: ką parodė tyrimai?

Po mokslininkės mirties Rusijos institucijos ėmėsi epidemiologinių atsargumo priemonių.

Pranešta apie maždaug 200 asmenų, kurie galėjo turėti kontaktą su mirusiąja, stebėjimą ir laikiną izoliaciją.

Spalio 7 dieną naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad, Rusijos pareigūnų duomenimis, buvo atlikta beveik 5 tūkst. laboratorinių tyrimų.

Jų metu patvirtintų maro atvejų nenustatyta.

Taip pat paskelbta, kad apie 90 procentų izoliuotų žmonių jau buvo leista išvykti.

Šie rezultatai yra svarbūs vertinant galimą infekcijos plitimą.

Vis dėlto jie nepateikia galutinio atsakymo į klausimą, nuo ko mirė pati D. Šipilova.

Pasaulio sveikatos organizacija laukia atsakymų

Į situaciją sureagavo Pasaulio sveikatos organizacija.

PSO atstovai paprašė Rusijos pateikti išsamius laboratorinių tyrimų rezultatus ir informaciją apie galimą infekcijos šaltinį.

Organizacijai taip pat rūpi nepatvirtinti pranešimai apie kitą galimą sunkios ligos atvejį.

PSO pabrėžia, kad skaidrus ir savalaikis keitimasis informacija būtinas norint tinkamai įvertinti galimą pavojų visuomenės sveikatai.

Kol kas organizacija galimo maro išplitimo riziką Europoje vertina kaip labai mažą.

Tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, jog Lietuvai artėja maro epidemija.

Tačiau kol nepaaiškėjo tiksli mokslininkės mirties priežastis, tarptautinės institucijos ir toliau siekia papildomų duomenų.

Šeima laukia vieno atsakymo, kurio iki šiol negavo

Darjos Šipilovos mirtis tapo ne tik tarptautinio susirūpinimo visuomenės sveikata priežastimi, bet ir skaudžia šeimos tragedija.

Artimieji turi išgyventi netektį, kartu susidurdami su prieštaringais pranešimais apie tai, kas galėjo nutikti.

Motina neigia dukters neatsargumo versiją, abejoja suteiktos medicininės pagalbos kokybe ir laukia oficialių išvadų.

Rusijos valdžios institucijos savo ruožtu tvirtina, kad maro diagnozė nepasitvirtino.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija prašo papildomos informacijos, kuri leistų nepriklausomai įvertinti situaciją.

Šiuo metu svarbiausias neatsakytas klausimas yra ne tai, ar pasauliui gresia nauja epidemija, o kas iš tiesų sukėlė 28 metų mokslininkės mirtį.

Kol nėra galutinių ir patikimai pagrįstų tyrimų išvadų, nei laboratorinio incidento, nei maro diagnozės, nei galimo medikų aplaidumo negalima laikyti įrodytais faktais.

glubina.me

+3