Aidas Užkuraitis
Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą kelyje išryškėjo naujas nesutarimas. Kyjivas pasiuntė aiškią žinią Briuseliui: šalis neketina sutikti su visateise naryste, jeigu jos ūkininkams būtų visam laikui apribota galimybė naudotis Europos Sąjungos parama ir laisvai prekiauti bendrojoje rinkoje. Tokia pozicija paskelbta po Europos Komisijos pasiūlymo, kuris sukėlė naujų klausimų dėl Ukrainos ateities Bendrijoje.
Ukrainos žemės ūkio ministras Tarasas Vysockis spalio 7 dieną pareiškė, kad jo šalis pasirengusi derėtis dėl pereinamųjų laikotarpių ir rinkos apsaugos priemonių.
Tačiau viena sąlyga Kyjivui yra nepriimtina.
Ukraina nenori tapti Europos Sąjungos nare, kurios ūkininkams visam laikui būtų taikomos kitokios taisyklės nei kitų valstybių žemdirbiams.
Šis pareiškimas atskleidė vieną sudėtingiausių būsimos ES plėtros klausimų – kaip į bendrąją rinką integruoti vieną didžiausių Europos žemės ūkio valstybių.
Briuselyje svarstomas sprendimas, kuris Kyjivui nepatiko
Europos Komisija pateikė siūlymą dėl specialių sąlygų, kurios galėtų būti taikomos Ukrainai stojant į Europos Sąjungą.
Diskusijų centre atsidūrė du jautrūs klausimai: žemės ūkio subsidijos ir ukrainietiškų produktų patekimas į bendrąją rinką.
Pagal aptariamą modelį Ukrainai galėtų būti taikomi tam tikri finansinės paramos ir eksporto apribojimai.
Tarp galimai paveikiamų produktų minimi ir kviečiai.
Tokios idėjos tikslas – sumažinti dabartinių ES valstybių narių nuogąstavimus dėl būsimos konkurencijos ir Bendrijos biudžeto.
Tačiau Ukrainos valdžia perspėja, kad laikinos prisitaikymo priemonės ir nuolatiniai apribojimai yra du iš esmės skirtingi dalykai.
Būtent dėl šio skirtumo ir kilo naujas nesutarimas.
Ukrainos ministras prabilo apie „raudonąją liniją“
Tarasas Vysockis pareiškė, kad pereinamieji laikotarpiai stojant į Europos Sąjungą yra suprantama ir įprasta praktika.
Naujoms valstybėms narėms dažnai reikia laiko prisitaikyti prie bendrų taisyklių.
Tačiau nuolatiniai apribojimai, ministro vertinimu, prieštarautų pačiai visateisės narystės idėjai.
Ukrainos pozicija aiški: jeigu šalis įvykdys stojimo reikalavimus ir taps Bendrijos nare, ji tikisi galėti naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis.
Kyjivas nesutinka su scenarijumi, pagal kurį Ukrainos žemės ūkiui neribotą laiką būtų taikomos mažiau palankios sąlygos.
Šis pareiškimas nėra Ukrainos atsisakymas stoti į Europos Sąjungą.
Tai signalas, kad būsimos narystės sąlygos gali tapti sudėtingų derybų objektu.
Netikėta detalė: oficialaus pasiūlymo Ukraina dar nebuvo gavusi
Nors Europos Komisijos iniciatyva jau sukėlė reakcijų, Ukrainos žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį į svarbią aplinkybę.
Pasak jo, Kyjivo vyriausybė spalio 7 dieną dar nebuvo gavusi oficialaus pasiūlymo, kurį ES vadovai turėtų aptarti kitą savaitę numatytame aukščiausiojo lygio susitikime.
Tai reiškia, kad kalbama apie dar nepatvirtintą sprendimą.
Galutinės sąlygos nėra nustatytos, o derybose jos gali keistis.
Todėl būtų netikslu teigti, kad Europos Sąjunga jau nusprendė Ukrainai visam laikui apriboti žemės ūkio subsidijas.
Šiuo metu svarstomos galimybės, o Ukraina iš anksto nurodo, kokios sąlygos jai būtų nepriimtinos.
Tačiau vien tai, kad toks klausimas pateko į ES diskusijas, rodo būsimų derybų sudėtingumą.
Kodėl Ukrainos ūkininkai kelia tiek nerimo Europoje?
Ukraina yra viena svarbiausių žemės ūkio produkcijos gamintojų ir eksportuotojų Europoje.
Šalis garsėja derlingomis žemėmis ir dideliais žemės ūkio plotais.
Jos eksportuojama produkcija apima kviečius, kukurūzus, rapsus, saulėgrąžų sėklas ir augalinį aliejų.
Dėl tokio gamybos masto Ukraina galėtų tapti itin reikšminga Europos Sąjungos žemės ūkio rinkos dalyve.
Tačiau kartu tai kelia klausimų dabartinėms valstybėms narėms.
Europos ūkininkai veikia pagal bendras aplinkosaugos, maisto saugos, paramos ir konkurencijos taisykles.
Jeigu į rinką įsilietų dar viena stambi gamintoja, galėtų pasikeisti konkurencinės sąlygos.
Dalis žemdirbių baiminasi, kad didesnė pasiūla spaustų žemyn kai kurių žemės ūkio produktų kainas.
Kiti nerimauja dėl to, kaip būtų perskirstytos ES žemės ūkiui skirtos lėšos.
Todėl Ukrainos stojimas vertinamas ne tik kaip geopolitinis, bet ir kaip reikšmingas ekonominis pokytis.
Prancūzija ir Lenkija – tarp labiausiai susirūpinusių valstybių
Diskusijose dėl Ukrainos žemės ūkio dažnai minimos Prancūzija ir Lenkija.
Abi valstybės turi svarbius žemės ūkio sektorius.
Prancūzija yra viena didžiausių Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijos gamintojų ir reikšminga bendrosios žemės ūkio politikos paramos gavėja.
Lenkijos ūkininkams ypač aktuali konkurencija su kaimyninės Ukrainos produkcija.
Po Rusijos plataus masto invazijos Europos Sąjunga ėmėsi priemonių Ukrainos eksportui palengvinti.
Tačiau išaugę ukrainietiškų produktų srautai kai kuriose valstybėse sukėlė ūkininkų protestus ir politinius ginčus.
Dalis žemdirbių teigė, kad ukrainietiška produkcija daro spaudimą vietos rinkai.
Tuo metu Ukrainos atstovai pabrėžė, kad karo sąlygomis galimybė eksportuoti yra ypač svarbi šalies ekonomikai.
Šios skirtingos pozicijos iki šiol apsunkina susitarimų paieškas.
Milijardų eurų klausimas: kas nutiktų ES žemės ūkio paramai?
Vienas sudėtingiausių klausimų susijęs su Europos Sąjungos bendrąja žemės ūkio politika.
Tai viena didžiausių Bendrijos finansavimo programų, iš kurios remiami ūkininkai, kaimo plėtra ir įvairios žemės ūkio veiklos.
Ukrainos žemės ūkio sektoriaus dydis reiškia, kad jos narystė galėtų reikšmingai paveikti būsimas paramos paskirstymo taisykles.
Jeigu Ukraina įgytų teisę naudotis tomis pačiomis paramos galimybėmis kaip dabartinės narės, reikėtų spręsti, kaip finansuoti išaugusius poreikius.
Vienas variantas būtų didesnis bendras finansavimas.
Kitas – dabartinių paramos taisyklių peržiūra.
Taip pat galėtų būti svarstomi pereinamieji laikotarpiai, per kuriuos naujosios narės ūkininkai palaipsniui įgytų visas paramos teises.
Tačiau šiuo metu nėra patvirtinta, kokį konkretų finansinį modelį ES pasirinktų Ukrainos narystės atveju.
Todėl kalbos apie neišvengiamą subsidijų sumažinimą Lietuvos ar kitų šalių ūkininkams būtų pernelyg ankstyvos.
Kyjivas pasirengęs kompromisams, tačiau tik su viena sąlyga
Nepaisant griežto pareiškimo, Ukraina neatmeta derybų.
Tarasas Vysockis nurodė, kad jo šalis supranta tam tikrų žemės ūkio sektorių svarbą dabartinėms ES narėms.
Todėl Kyjivas pasirengęs aptarti pereinamuosius laikotarpius, rinkos atvėrimo mastą ir apsaugos mechanizmus.
Tai galėtų reikšti laipsnišką prekybos liberalizavimą arba specialias priemones, skirtas išvengti staigių rinkos sutrikimų.
Tokie sprendimai nėra neįprasti tarptautinėje prekyboje.
Jie gali suteikti valstybėms laiko prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų.
Tačiau Ukrainos pozicija remiasi principu, kad šios priemonės neturėtų tapti nuolatine kliūtimi visavertei narystei.
Kitaip tariant, Kyjivas pasirengęs tartis dėl to, kaip greitai būtų atveriama rinka, tačiau nenori sutikti, kad dalis jos liktų uždaryta visam laikui.
Ukrainos kelias į ES prasidėjo karo akivaizdoje
Ukraina paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė 2022 metų vasarį, netrukus po Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Tų pačių metų birželį šaliai buvo suteiktas oficialus kandidatės statusas.
Tai tapo svarbiu politiniu signalu, kad Ukraina turi europinės integracijos perspektyvą.
2024 metais oficialiai prasidėjo stojimo derybos.
Tačiau pats derybų pradžios faktas nereiškia, kad narystė garantuota ar kad jau nustatyta jos data.
Stojančios valstybės turi suderinti savo teisės aktus su Europos Sąjungos taisyklėmis.
Vertinamos įvairios sritys – nuo teismų sistemos ir kovos su korupcija iki ekonomikos, konkurencijos ir žemės ūkio.
Be to, dėl naujos narės priėmimo būtinas politinis valstybių narių sutarimas.
Todėl net ir sėkmingai vykstant reformoms stojimo procesas gali užtrukti.
Ar Ukraina gali būti priimta į ES su kitokiomis teisėmis?
Būtent šis klausimas dabar tampa vienu jautriausių.
Europos Sąjungos plėtros istorijoje pereinamieji laikotarpiai nėra naujiena.
Kai kurios valstybės po įstojimo tam tikrą laiką naudojosi ne visomis bendrosios rinkos galimybėmis arba palaipsniui įgyvendino atskiras taisykles.
Tokie laikotarpiai paprastai būna numatyti stojimo sutartyse.
Tačiau nuolatiniai apribojimai kelia kitokius teisinius ir politinius klausimus.
Jeigu viena valstybė narė negalėtų naudotis tam tikromis teisėmis taip, kaip kitos, reikėtų aiškiai nustatyti tokios sistemos pagrindą.
Būtent dėl to Ukraina iš anksto prieštarauja idėjai, kad jos žemės ūkiui būtų visam laikui taikomas atskiras režimas.
Vis dėlto šiuo metu nėra patvirtinto susitarimo, kuris numatytų tokią narystės formą.
Ką šie nesutarimai reikštų Lietuvos ūkininkams?
Lietuvai Ukrainos narystės klausimas svarbus ne tik užsienio politikos požiūriu.
Mūsų šalies ūkininkai taip pat dalyvauja bendrojoje ES žemės ūkio rinkoje ir naudojasi europine parama.
Todėl bet kokie būsimi pokyčiai gali būti aktualūs Lietuvos žemės ūkio sektoriui.
Didelę reikšmę turėtų tai, kaip būtų perskirstytos subsidijos ir kokios prekybos taisyklės galiotų Ukrainos produkcijai.
Pavyzdžiui, grūdų augintojams svarbi konkurencija tarptautinėse rinkose.
Tuo metu kai kurie perdirbėjai ar prekybininkai galėtų būti suinteresuoti platesnėmis tiekimo galimybėmis.
Todėl poveikis skirtingoms žemės ūkio grandims nebūtinai būtų vienodas.
Tačiau šiandien dar neįmanoma patikimai apskaičiuoti, kiek Lietuvos ūkininkai laimėtų ar prarastų dėl būsimos Ukrainos narystės.
Tam reikėtų žinoti konkrečias stojimo sąlygas, būsimą ES biudžetą ir paramos paskirstymo modelį.
Briuselio laukia sudėtingas pasirinkimas
Europos Sąjungai tenka derinti kelis skirtingus tikslus.
Viena vertus, Bendrija siekia remti Ukrainos europinę integraciją.
Kita vertus, dabartinės valstybės narės nori užtikrinti, kad plėtra nesukeltų nevaldomų ekonominių pokyčių.
Šie interesai nebūtinai yra nesuderinami.
Tačiau jų suderinimui reikės detalių derybų ir kompromisų.
Pereinamojo laikotarpio trukmė, paramos dydis, prekybos apsaugos priemonės ir bendrosios rinkos taisyklės gali tapti svarbiausiomis būsimų diskusijų temomis.
Kiekvienas sprendimas turės įtakos ne tik Ukrainai, bet ir dabartinėms ES valstybėms narėms.
Todėl šis klausimas gali išlikti aktualus dar ilgą laiką.
Ukraina siunčia aiškų signalą: narystė turi reikšti tikrą lygybę
Spalio 7 dieną paskelbtas Ukrainos žemės ūkio ministro pareiškimas atskleidė, kad Kyjivas nėra pasirengęs priimti bet kokių stojimo sąlygų.
Šalis sutinka diskutuoti apie laikinus apribojimus ir priemones, kurios padėtų Europos ūkininkams prisitaikyti prie naujos konkurencijos.
Tačiau nuolatinis nevienodas požiūris į Ukrainos žemės ūkį, jos valdžios vertinimu, prieštarautų visateisės narystės principui.
Kol kas galutinių sprendimų nėra.
Europos Komisijos siūlymas dar turi būti aptartas, o būsimos derybos gali pakeisti jo turinį.
Svarbiausia šios istorijos detalė – Ukraina nesako „ne“ Europos Sąjungai. Ji sako „ne“ galimybei tapti nare, kurios ūkininkams būtų visam laikui užtikrintos mažesnės teisės nei kitų Bendrijos valstybių žemdirbiams.
Ar Briuseliui ir Kyjivui pavyks rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, paaiškės tik tęsiantis deryboms. Tačiau jau dabar matyti, kad žemės ūkis gali tapti vienu sudėtingiausių Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą klausimų.
