Lietuvos gyventojų laukia kasmetinis laiko pokytis, tačiau šiemet yra viena detalė, dėl kurios dalis žmonių gali apsirikti. Prie žiemos laiko pereisime anksčiau nei pastaruosius kelerius metus. Nors Europos Sąjungoje jau seniai diskutuojama apie laikrodžių sukiojimo panaikinimą, galutinio sprendimo vis dar nėra. Tuo metu Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas prabilo apie naujas pastangas pakeisti dešimtmečius galiojančią tvarką.

Spalis įsibėgėja, dienos trumpėja, o gyventojai vis dažniau prisimena artėjantį laikrodžių persukimą.

Vieni šio pokyčio laukia, nes galės valandą ilgiau pamiegoti. Kiti nerimauja dėl sutrikusio dienos ritmo ir anksčiau prasidedančių tamsių vakarų.

Tačiau šiais metais dėmesį patraukė ne tik pats laiko keitimas.

Paaiškėjo, kad laikrodžių rodykles reikės atsukti anksčiau nei pernai, užpernai ar 2023 metais.

Įsidėmėkite šią datą: laikrodžius suksime anksčiau nei įpratome

SPALIS

25

Sekmadienis

2026 m. spalio 25 d.

04:00

03:00

Laikrodžius atsuksime viena valanda atgal.

Šiemet vasaros laikas Lietuvoje baigsis naktį iš spalio 24-osios, šeštadienio, į spalio 25-ąją, sekmadienį.

Lygiai 4 valandą ryto laikrodžių rodyklės bus pasuktos atgal į 3 valandą.

Tai reiškia, kad naktis bus viena valanda ilgesnė.

Tačiau būtent šių metų data gali suklaidinti dalį gyventojų.

2025 metais laikrodžius sukome spalio 26 dieną, 2024 metais – spalio 27-ąją, o 2023 metais – net spalio 29-ąją.

Šiemet prie žiemos laiko grįšime spalio 25 dieną, likus beveik savaitei iki mėnesio pabaigos.

Paskutinį kartą tokią pačią dieną laikrodžiai buvo persukti 2020 metais.

Kodėl šiemet viskas vyksta anksčiau? Priežastis paprastesnė, nei atrodo

Viešojoje erdvėje kartais pasigirsta kalbų, kad Europos Sąjunga galėjo pakeisti laikrodžių persukimo tvarką.

Tačiau tai netiesa.

Jokių naujų taisyklių, kurios numatytų ankstesnį perėjimą prie žiemos laiko, nepriimta.

Pagal Europos Sąjungoje galiojančią tvarką laikrodžiai kiekvienais metais persukami paskutinį spalio sekmadienį.

Kadangi kalendoriaus datos kasmet keičiasi, skiriasi ir konkreti laikrodžių persukimo diena.

2026 metais paskutinis spalio sekmadienis yra spalio 25-oji.

Todėl ir laikrodžius suksime būtent tada.

Tai nėra nei naujas Europos Komisijos sprendimas, nei ypatinga išimtis Lietuvai.

Tiesiog taip šiemet susiklostė kalendorius.

Viena papildoma valanda – tačiau vakarai taps gerokai tamsesni

Perėjimas prie žiemos laiko turi dvi aiškiai pastebimas pasekmes.

Pirmoji – papildoma valanda naktį.

Kadangi laikrodžiai atsukami atgal, sekmadienio rytą daugelis galės ilgiau pamiegoti, jeigu nereikės keltis nustatytu laiku.

Tačiau yra ir kita pokyčio pusė.

Po laikrodžių persukimo saulė pagal laikrodį leisis maždaug valanda anksčiau nei ankstesnę dieną.

Tai reiškia, kad vakarai atrodys tamsesni.

Tuo pačiu rytais pagal laikrodį šviesiau taps anksčiau.

Pats laikrodžių persukimas nepakeičia dienos trukmės ar Saulės judėjimo. Pasikeičia tik oficialus laikas, pagal kurį planuojame kasdienę veiklą.

Būtent dėl šios priežasties dalis žmonių nemėgsta rudens laiko keitimo.

Grįžus iš darbo ar mokyklos, lauke gali būti jau gerokai tamsiau.

Ar telefonai laiką pakeis patys? Štai kur dažniausiai pasitaiko klaidų

Daugeliui gyventojų dėl laikrodžių persukimo nieko papildomai daryti nereikės.

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai, kompiuteriai ir daugelis išmaniųjų laikrodžių laiką paprastai pakeičia automatiškai.

Svarbu, kad įrenginyje būtų įjungtas automatinis datos ir laiko nustatymas.

Tačiau ne visi namuose naudojami laikrodžiai turi tokią funkciją.

Rankiniu būdu gali tekti pakeisti laiką ant sieninių laikrodžių, kai kuriuose automobiliuose, orkaitėse, mikrobangų krosnelėse ar kituose buitiniuose prietaisuose.

Dėl to sekmadienio rytą verta patikrinti, ar visi namuose esantys laikrodžiai rodo vienodą laiką.

Ypač svarbu tai padaryti žmonėms, kurie spalio 25 dieną turi suplanuotų kelionių, susitikimų ar kitų įsipareigojimų.

Gydytojai atkreipia dėmesį į kitą problemą: organizmui gali prireikti laiko

Nors rudenį laikrodžiai atsukami atgal ir atsiranda papildoma valanda miegui, ne visi žmonės pokytį pajunta vienodai.

Žmogaus organizmas turi vidinį biologinį laikrodį, kuris padeda reguliuoti miego, budrumo ir kitus kasdienius procesus.

Kai oficialus laikas staiga pasikeičia, įprastas režimas gali laikinai išsiderinti.

Kai kurie žmonės kelias dienas gali jaustis mieguistesni ar sunkiau užmigti įprastu metu.

Tačiau kiti beveik nepastebi jokio skirtumo.

Specialistai paprastai rekomenduoja išlaikyti pastovų miego režimą, dieną praleisti laiko natūralioje šviesoje ir vengti staigių kasdienės rutinos pokyčių.

Svarbu pabrėžti, kad perėjimas prie žiemos laiko dažniausiai laikomas lengviau toleruojamu nei pavasarinis laikrodžių pasukimas į priekį.

Vis dėlto individualios reakcijos gali skirtis.

Europoje jau seniai norima atsisakyti laikrodžių sukiojimo: kas sustabdė sprendimą?

Diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo Europos Sąjungoje vyksta jau daugelį metų.

2018 metais Europos Komisija pasiūlė atsisakyti laikrodžių persukimo du kartus per metus.

Ši iniciatyva sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui nutraukti sezoninį laiko keitimą.

Atrodė, kad ilgametė tvarka netrukus taps praeitimi.

Tačiau galutinis sprendimas taip ir nebuvo priimtas.

Viena pagrindinių problemų – Europos Sąjungos valstybės turi suderinti, kaip būtų organizuojamas laikas atsisakius sezoninių pokyčių.

Skirtingos šalys turi nevienodus geografinius, ekonominius ir socialinius poreikius.

Vienoms palankesnis nuolatinis vasaros laikas, kitoms – standartinis, dažnai vadinamas žiemos laiku.

Jeigu valstybės priimtų nesuderintus sprendimus, Europoje galėtų atsirasti daugiau skirtingų laiko režimų.

Tai apsunkintų transporto, verslo ir tarptautinių paslaugų organizavimą.

Todėl klausimas iki šiol lieka neišspręstas.

Lietuvos ministras prabilo apie naują iniciatyvą: pokyčiai vėl grįžta į darbotvarkę

Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas neseniai aptarė laikrodžių sukiojimo klausimą su Prancūzijos ir Švedijos transporto ministrais.

Susitikimas vyko Liuksemburge.

Ministras pabrėžė, kad svarbiausia problema yra ne tai, kurį laiką – vasaros ar žiemos – valstybės pasirinktų.

Jo nuomone, pagrindinis nepatogumas yra pats nuolatinis laiko keitimas.

Lietuva siekia, kad ši tema vėl taptų aktyvių Europos Sąjungos diskusijų dalimi.

J. Taminskas taip pat yra kreipęsis į Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos ministrus, ragindamas koordinuoti veiksmus.

Tokiu būdu Lietuva siekia suburti platesnį valstybių ratą, kuris palaikytų diskusijas dėl dabartinės sistemos pakeitimo.

Kodėl 2027-ieji gali tapti svarbiais metais?

Vienas svarbiausių Lietuvos planų susijęs su 2027 metais.

Tais metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra nurodęs, kad sezoninio laiko keitimo klausimas bus vienas iš Lietuvos prioritetų šiuo laikotarpiu.

Tai gali suteikti naują postūmį diskusijoms, kurios jau ne vienerius metus nejuda į priekį.

Tačiau kol kas nėra patvirtinta, kad 2027 metais laikrodžių persukimas tikrai bus panaikintas.

Tam reikėtų politinio susitarimo Europos Sąjungos lygmeniu.

Todėl gyventojams svarbu atskirti planuojamas diskusijas nuo jau priimtų sprendimų.

Šiuo metu galiojanti tvarka lieka nepakitusi.

Europos Komisija jau paskelbė ateinančių metų tvarkaraštį: ką tai reiškia?

2026 metų kovo 18 dieną Europos Komisija paskelbė 2027–2031 metų vasaros laiko laikotarpių tvarkaraštį.

Jame numatyta ta pati iki šiol galiojanti taisyklė.

Pavasarį prie vasaros laiko pereinama paskutinį kovo sekmadienį, o rudenį prie standartinio laiko grįžtama paskutinį spalio sekmadienį.

Tai rodo, kad pagal dabartinę teisinę tvarką laikrodžių persukimas numatomas ir ateinančiais metais.

Žinoma, ateityje teisės aktai gali būti pakeisti.

Tačiau kol toks sprendimas nepriimtas, gyventojai turėtų vadovautis oficialiu tvarkaraščiu.

Ar Lietuvai geriau būtų nuolatinis vasaros, ar žiemos laikas?

Šis klausimas dažnai sukelia nemažai diskusijų.

Nuolatinio vasaros laiko šalininkai pabrėžia šviesesnius vakarus.

Jų nuomone, ilgesnis šviesus laikas po darbo ar mokyklos būtų patogesnis laisvalaikiui.

Tačiau nuolatinis vasaros laikas žiemą reikštų vėlesnius saulėtekius.

Kai kuriais žiemos rytais žmonėms tektų ilgiau būti tamsoje.

Tuo metu standartinio laiko šalininkai dažnai akcentuoja jo artimesnį ryšį su natūraliu paros šviesos ciklu.

Tačiau tokiu atveju vasaros vakarais pagal laikrodį saulė leistųsi anksčiau nei dabar.

Abu variantai turi privalumų ir trūkumų.

Todėl sprendžiant šį klausimą svarbu įvertinti ne tik asmeninius įpročius, bet ir visuomenės sveikatos, transporto bei ekonominius aspektus.

Svarbiausia žinia gyventojams: šiemet niekas nesikeičia, išskyrus datą

Nors kalbos apie laikrodžių sukiojimo panaikinimą vėl garsėja, 2026 metų rudenį Lietuva prie žiemos laiko grįš įprasta tvarka.

Vienintelis dalykas, kuris šiemet gali nustebinti, – ankstesnė kalendorinė data.

Spalio 25-osios naktį, 4 valandą ryto, laikrodžius reikės atsukti į 3 valandą.

Tai reiškia papildomą valandą naktį, šviesesnius rytus ir anksčiau pagal laikrodį prasidedančius tamsius vakarus.

O didysis klausimas, ar europiečiai kada nors galės visiškai atsisakyti laikrodžių persukimo, kol kas lieka atviras.

Lietuva siekia, kad 2027 metais ši tema vėl atsidurtų Europos Sąjungos politinėje darbotvarkėje. Tačiau iki tol laikrodžių rodykles ir toliau teks sukti du kartus per metus.