Aidas Užkuraitis
Lietuvos prekybos tinklas „Maxima“ savitarnos kasose pradėjo naudoti pažangią dirbtinio intelekto technologiją, kuri gali atpažinti ne tik perkamas prekes, bet ir galimus neatitikimus atsiskaitant. Naujoji sistema jau davė apčiuopiamų rezultatų – parduotuvėse, kuriose ji veikia, nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius sumažėjo daugiau nei 30 procentų. Tačiau pirkėjams kyla svarbus klausimas: kas nutiks, jeigu kasa neteisingai įvertins jų veiksmus?
Savitarnos kasos Lietuvos parduotuvėse jau tapo kasdienybe. Daugelis pirkėjų jas renkasi dėl galimybės greičiau atsiskaityti, išvengti eilių ir patiems kontroliuoti apsipirkimo procesą.
Tačiau kartu su patogumu atsiranda ir naujų iššūkių.
Prekybininkai pastebi, kad savitarnos kasose pasitaiko tiek netyčinių klaidų, tiek sąmoningų bandymų sumokėti mažiau, nei iš tiesų kainuoja pasirinktos prekės.
Todėl „Maxima“ nusprendė pasitelkti technologiją, kuri anksčiau daugeliui pirkėjų galėjo atrodyti tarsi iš ateities.
Kasoje atsirado naujas „pagalbininkas“: jis pastebi tai, ko žmogus gali nepamatyti
Prekybos tinklas pradėjo naudoti Lietuvoje sukurtą dirbtinio intelekto sprendimą „ScanWatch Retail Suite“.
Jo paskirtis – padėti nustatyti galimus prekių registravimo neatitikimus savitarnos kasose.
Sistema gali atpažinti įvairias nepakuotas prekes, įskaitant vaisius, daržoves ir kepinius.
Tai ypač aktualu tais atvejais, kai pirkėjas prekę turi pasirinkti kasos ekrane.
Dirbtinis intelektas analizuoja, ar registruojama prekė atitinka tą, kuri iš tiesų pateikiama kasoje.
Jeigu sistema aptinka neatitikimą, apie jį gali būti pranešta pagal parduotuvėje nustatytą tvarką.
Svarbu tai, kad technologija nėra skirta kiekvieną neatitikimą automatiškai pripažinti sukčiavimu.
Jos užduotis – padėti darbuotojams atkreipti dėmesį į situacijas, kurias gali reikėti patikrinti.
Rezultatai jau aiškūs: sukčiavimo atvejų sumažėjo daugiau nei trečdaliu
„Maximos“ pateiktais duomenimis, parduotuvėse, kuriose veikia naujasis sprendimas, sukčiavimo atvejų sumažėjo daugiau nei 30 procentų.
Tai reikšmingas rezultatas, rodantis, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas ne tik didelėse technologijų bendrovėse, bet ir įprastose maisto prekių parduotuvėse.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė aiškina, kad savitarnos kasose pasitaiko situacijų, kai brangesnė prekė sąmoningai registruojama kaip pigesnė.
Tokiais atvejais prekybos tinklas patiria finansinių nuostolių.
Pasak bendrovės atstovės, vienas nustatytas atvejis gali reikšti nuo kelių iki kelių šimtų eurų žalą.
Todėl net ir nedidelis tokių situacijų sumažėjimas ilgainiui gali turėti didelę reikšmę.
Vis dėlto prekybos tinklas nepaskelbė tikslaus parduotuvių, kuriose jau įdiegta sistema, skaičiaus.
Taip pat nenurodyta, kokiu laikotarpiu buvo vertinamas daugiau nei 30 procentų sumažėjimas.
O kas, jeigu pirkėjas paprasčiausiai suklydo?
Tai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su naująja technologija.
Savitarnos kasose klaidų gali pasitaikyti net ir sąžiningiems pirkėjams.
Kartais žmogus skuba, kartais neteisingai pasirenka prekę ekrane, o kartais tiesiog nepastebi, kad registravimo procesas nepavyko.
Todėl prekybininkams svarbu atskirti sąmoningus pažeidimus nuo paprastų žmogiškų klaidų.
Technologijos kūrėjai pabrėžia, kad skirtinguose prekybos tinkluose naudojami nevienodi reagavimo būdai.
Vienais atvejais aptikus neatitikimą atsiskaitymas gali būti laikinai sustabdytas, kol situaciją patikrins darbuotojas.
Kitais atvejais pirkėjui suteikiama galimybė pačiam ištaisyti galimą klaidą.
Pavyzdžiui, sistema gali parodyti pranešimą ir paprašyti patvirtinti pasirinktą prekę.
Toks sprendimas leidžia išvengti nereikalingų konfliktų ir papildomo laukimo.
Tačiau „Maxima“ viešai nedetalizavo, kuris iš šių būdų taikomas visose jos parduotuvėse.
Dar viena naujovė: dirbtinis intelektas gali pastebėti ir brūkšninių kodų neatitikimus
Naujoji technologija neapsiriboja vien vaisių ar daržovių atpažinimu.
Ji taip pat gali padėti nustatyti situacijas, kai prekės brūkšninis kodas neatitinka registruojamo gaminio.
Tai papildoma priemonė, leidžianti prekybos tinklui sumažinti galimus nuostolius.
Anksčiau tokias situacijas dažniausiai turėdavo pastebėti darbuotojai arba apsaugos specialistai.
Tačiau didelėse parduotuvėse, kur vienu metu veikia daug savitarnos kasų, stebėti visus atsiskaitymus gali būti sudėtinga.
Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau išskirti situacijas, kurioms reikalingas papildomas dėmesys.
Vis dėlto galutinį sprendimą dėl galimo pažeidimo turi lemti faktinės aplinkybės, o ne vien automatinis sistemos pranešimas.
Lietuvių sukurta technologija buvo tikrinama beveik dvejus metus
Įdomu tai, kad naujasis sprendimas sukurtas Lietuvoje.
Prie jo dirbo prekybos technologijų bendrovė „Neto Baltic“ kartu su technologijų įmone „Agmis“.
Sistema pavadinta „ScanWatch Retail Suite“.
Prieš pradėdama platesnį diegimą, „Maxima“ ją beveik dvejus metus bandė realiose parduotuvėse.
Per šį laikotarpį buvo vertinamas ne tik technologijos gebėjimas atpažinti prekes.
Taip pat buvo analizuojama, kaip sistema veikia kasdienio apsipirkimo sąlygomis, kaip į jos pranešimus reaguoja darbuotojai ir ar ji nesukelia pernelyg daug nepatogumų pirkėjams.
Tai svarbu todėl, kad parduotuvėse pasitaiko daugybė skirtingų situacijų.
Net ir pažangus dirbtinio intelekto modelis negali iš anksto numatyti visų įmanomų aplinkybių.
Dėl šios priežasties sistema toliau tobulinama pagal praktikoje surinktą informaciją.
Klaidų visiškai išvengti nepavyksta: paskelbtas svarbus rodiklis
Technologijų bendrovės „Neto Baltic“ vadovas Rokas Budvilaitis atskleidė, kad klaidingų sistemos suveikimų dalis sudaro mažiau nei 4 procentus visų atsiskaitymų, kurių metu perkamos nepakuotos prekės.
Tai reiškia, kad sistema nėra neklystanti.
Kai kuriais atvejais ji gali pažymėti situaciją, nors pirkėjas nieko blogo nepadarė.
Todėl technologijos kūrėjams svarbu ne tik nustatyti kuo daugiau tikrų neatitikimų, bet ir mažinti nepagrįstų pranešimų skaičių.
Per dažni klaidingi perspėjimai galėtų sukelti nepasitenkinimą.
Pirkėjams tektų ilgiau laukti, o darbuotojai būtų priversti tikrinti daugiau situacijų, kurios iš tiesų nėra problemiškos.
Būtent todėl sistemos tobulinimas vyksta nuolat.
Darbuotojams taip pat tenka mokytis: vien technologijos nepakanka
Naujoji sistema keičia ne tik atsiskaitymo procesą.
Ji turi įtakos ir parduotuvės darbuotojų darbui.
„Maximos“ atstovai pabrėžia, kad prieš pradedant naudoti sprendimą nustatoma aiški reagavimo į pranešimus tvarka.
Su ja supažindinami apsaugos darbuotojai.
Tai leidžia užtikrinti, kad į galimus neatitikimus būtų reaguojama nuosekliai.
Prekybos tinklui svarbu ne tik sumažinti finansinius nuostolius, bet ir išlaikyti sklandų pirkėjų aptarnavimą.
Todėl darbuotojų pasirengimas tampa tokia pat svarbia projekto dalimi kaip ir pati technologija.
Dirbtinis intelektas gali pastebėti neįprastą situaciją, tačiau žmogaus vertinimas vis dar išlieka svarbus.
Ar pirkėjai dabar bus stebimi dar atidžiau?
Naujasis sprendimas papildo jau anksčiau prekybos tinkle naudotas nuostolių prevencijos priemones.
„Maxima“ naudoja vaizdo stebėjimo sistemas, analizuoja prekių likučius ir tiria nustatytus neatitikimus.
Dirbtinis intelektas leidžia dalį šių procesų automatizuoti.
Tačiau svarbu atskirti prekių atpažinimą nuo žmogaus tapatybės nustatymo.
Viešai pateiktoje informacijoje kalbama apie prekių ir jų registravimo veiksmų analizę.
Nėra paskelbta, kad naujoji sistema būtų skirta atpažinti pirkėjus pagal veidus ar sudaryti jų asmeninius profilius.
Todėl teigti, kad kiekvienas „Maximos“ klientas dabar identifikuojamas dirbtinio intelekto, nebūtų pagrindo.
Kartu prekybininkams svarbu užtikrinti, kad tokios technologijos būtų naudojamos laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Lietuvoje pradėtas projektas gali išplisti ir į kaimynines šalis
Naujoji sistema gali tapti platesnio technologinio pokyčio pradžia.
Įgyvendinus projektą Lietuvoje, svarstoma galimybė „ScanWatch Retail Suite“ naudoti ir kitose Baltijos šalyse.
Tai reikštų, kad Lietuvoje išbandyta technologija galėtų būti pritaikyta platesniame prekybos tinkle.
Tačiau kol kas nėra paskelbta konkrečių datų, kada sprendimas galėtų atsirasti už Lietuvos ribų.
Taip pat neaišku, kada ir ar jis bus įdiegtas visose „Maximos“ savitarnos kasose Lietuvoje.
Šiuo metu patvirtinta tik tai, kad sistema jau veikia dalyje parduotuvių ir yra toliau tobulinama.
Ar ateityje savitarnos kasos taps visiškai automatinės?
Dirbtinio intelekto diegimas prekyboje atveria vis daugiau galimybių.
Jau dabar technologijos gali padėti atpažinti prekes, analizuoti atsiskaitymo neatitikimus ir palengvinti darbuotojų darbą.
Ateityje tokie sprendimai galėtų tapti dar tikslesni.
Tačiau visiškai automatinis apsipirkimas kelia nemažai iššūkių.
Reikia užtikrinti, kad sistema teisingai atpažintų skirtingas prekes, nesukeltų nepagrįstų įtarimų ir būtų patogi įvairaus amžiaus pirkėjams.
Svarbu ir tai, kad ne visi žmonės vienodai lengvai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis.
Todėl modernizuojant prekybos vietas būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp automatizavimo ir galimybės gauti darbuotojo pagalbą.
Pirkėjams – svarbi žinia: apsipirkimo įpročiai keičiasi
Naujoji „Maximos“ sistema rodo, kad savitarnos kasos Lietuvoje pereina į kitą technologinį etapą.
Iki šiol pirkėjai buvo įpratę patys nuskenuoti prekes ir pasirinkti nepakuotų produktų pavadinimus.
Dabar dalyje parduotuvių šį procesą papildomai analizuoja dirbtinis intelektas.
Prekybos tinklo teigimu, tai jau padėjo sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių daugiau nei 30 procentų.
Tačiau technologijos kūrėjai pripažįsta, kad sistema kartais gali suklysti.
Todėl svarbiausias iššūkis – užtikrinti, kad sąžiningi pirkėjai dėl naujovių nepatirtų papildomų nepatogumų.
Vienas dalykas jau aiškus: savitarnos kasos tampa gerokai išmanesnės. O tai reiškia, kad ateityje jos ne tik registruos prekes, bet ir vis dažniau pačios padės pastebėti galimas apsipirkimo klaidas.
