Aidas Užkuraitis
Pasaulio meteorologai paskelbė nerimą keliančią prognozę: Ramiajame vandenyne stiprėjantis „El Ninjo“ reiškinys iki metų pabaigos gali pasiekti istorinį intensyvumą. Jungtinių Tautų specialistai perspėja, kad jau gruodį gali būti užfiksuotas vienas stipriausių šio klimato reiškinio epizodų nuo 1950 metų. Pasekmės gali būti juntamos visame pasaulyje – nuo neįprastų karščių ir ilgalaikių sausrų iki smarkių liūčių bei potvynių. Tačiau labiausiai stebina skaičiai, kuriuos pateikė mokslininkai.
2026 metų spalio 8 dieną Pasaulinė meteorologijos organizacija paskelbė naujausią klimato prognozę, kuri rodo, kad Ramiajame vandenyne vykstantys pokyčiai gali būti išskirtiniai.
Specialistų vertinimu, „El Ninjo“ toliau stiprės ir didžiausią intensyvumą turėtų pasiekti gruodį.
Dar svarbiau tai, kad reiškinio poveikis gali tęstis ir 2027 metais.
Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pasaulis gali susidurti su reikšmingais temperatūros bei kritulių pokyčiais.
Skaičiai pribloškė net specialistus: prognozuojamas iki šiol neregėtas rodiklis
Vienas svarbiausių meteorologų stebimų rodiklių yra Ramiojo vandenyno paviršiaus temperatūros nuokrypis nuo įprasto vidurkio.
Būtent šis rodiklis padeda įvertinti „El Ninjo“ stiprumą.
2026 metų birželį centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje vandens paviršiaus temperatūra buvo maždaug 1,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė už normą.
Rugpjūtį nuokrypis jau siekė 2,5 laipsnio.
Tačiau tai gali būti tik pradžia.
Prognozuojama, kad spalio–gruodžio laikotarpiu vidutinis temperatūros nuokrypis pasieks maždaug 3,7 laipsnio Celsijaus.
Jeigu ši prognozė pasitvirtins, tai būtų aukščiausias tokio pobūdžio rodiklis per stebėjimų istoriją.
Palyginimui, ankstesnis išskirtinai stipraus „El Ninjo“ epizodo rodiklis 2015–2016 metais siekė apie 2,6 laipsnio.
Taigi šiuo metu prognozuojamas reiškinys gali būti gerokai intensyvesnis.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie konkretaus Ramiojo vandenyno regiono temperatūros nuokrypį, o ne apie visos Žemės temperatūros padidėjimą 3,7 laipsnio.
Jungtinės Tautos įspėja: tikimybė beveik šimtaprocentinė
Pasaulinės meteorologijos organizacijos vadovė Celeste Saulo pranešė, kad „El Ninjo“ jau yra tvirtai įsitvirtinęs ir toliau stiprėja.
Specialistų prognozės rodo beveik 100 procentų tikimybę, kad šis reiškinys išliks mažiausiai iki 2027 metų vasario.
Tai išskirtinai aukštas meteorologinių prognozių patikimumo įvertinimas.
Tačiau svarbu suprasti, ką jis reiškia.
Beveik šimtaprocentinė tikimybė susijusi su paties „El Ninjo“ išlikimu, o ne su konkrečių stichinių nelaimių tikimybe.
Kitaip tariant, mokslininkai labai užtikrintai prognozuoja, kad klimato reiškinys tęsis.
Tačiau tiksliai pasakyti, kur ir kada kils stipriausios liūtys, sausros ar karščio bangos, yra gerokai sudėtingiau.
Kodėl visas pasaulis stebi vieną Ramiojo vandenyno regioną?
„El Ninjo“ yra natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastu vandenyno paviršiaus atšilimu centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyse.
Paprastai šiame regione vėjai ir vandenyno srovės palaiko tam tikrą šilto bei šalto vandens pasiskirstymą.
Tačiau prasidėjus „El Ninjo“ šis įprastas mechanizmas pasikeičia.
Šiltesnis vanduo pradeda veikti atmosferos cirkuliaciją.
Dėl to keičiasi vėjų kryptys, atmosferos slėgis ir kritulių pasiskirstymas.
Nors reiškinys prasideda Ramiajame vandenyne, jo poveikis gali pasiekti tūkstančius kilometrų nutolusius regionus.
Būtent todėl meteorologai jį stebi taip atidžiai.
„El Ninjo“ paprastai kartojasi kas dvejus–septynerius metus ir trunka apie 9–12 mėnesių, nors atskirų epizodų trukmė gali skirtis.
Jam priešingas reiškinys vadinamas „La Ninja“.
Vienur grės sausros, kitur – potvyniai: pasaulio laukia skirtingi išbandymai
Vienas pavojingiausių stipraus „El Ninjo“ padarinių yra kritulių pasiskirstymo pokyčiai.
Kai kuriuose regionuose lietaus gali iškristi gerokai mažiau nei įprastai.
Kitose pasaulio vietose gali padaugėti smarkių liūčių.
Pagal naujausias sezonines prognozes didesnė kritulių tikimybė numatoma dalyje Rytų Afrikos, Centrinės Azijos, Rytų Azijos pakrančių ir pietrytinėje Pietų Amerikos dalyje.
Tuo metu sausesnės sąlygos gali susidaryti Indijos subkontinente, pietinėje Centrinės Amerikos dalyje, kai kuriose Karibų jūros regiono teritorijose ir šiaurės vakarinėje Pietų Amerikos dalyje.
Tokie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių.
Ten, kur trūksta lietaus, kyla grėsmė žemės ūkiui, vandens atsargoms ir ekosistemoms.
Regionuose, kuriuose kritulių padaugėja, išauga potvynių bei nuošliaužų rizika.
Vis dėlto šios prognozės rodo padidėjusią tikimybę, o ne garantuotus įvykius.
Centrinėje Amerikoje padariniai jau juntami
Kai kuriuose pasaulio regionuose „El Ninjo“ poveikis jau pastebimas.
Centrinėje Amerikoje užsitęsusios sausros kelia problemų žemės ūkiui ir gyvūnijai.
Kai kur džiūsta pasėliai, mažėja vandens ištekliai, nukenčia gyvūnai.
Tokie pokyčiai ypač pavojingi regionams, kuriuose didelė dalis gyventojų priklauso nuo žemės ūkio.
Jeigu sausros užsitęsia, gali sumažėti derlius, padidėti maisto produktų kainos ir pablogėti vietos bendruomenių ekonominė padėtis.
Tačiau poveikis neapsiriboja vien ūkininkais.
Vandens trūkumas gali paveikti energetiką, pramonę ir kasdienį gyventojų gyvenimą.
Todėl meteorologų perspėjimai svarbūs ne tik gamtos reiškinių stebėtojams.
Jie reikalingi ir valstybėms, kurios turi iš anksto pasiruošti galimoms krizėms.
Kodėl šis „El Ninjo“ gali būti pavojingesnis už ankstesnius?
Pasaulinės meteorologijos organizacijos specialistai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę.
Šiuo metu pasaulio vandenynuose sukaupta itin daug šilumos.
Tai reiškia, kad „El Ninjo“ vystosi jau labai šiltoje klimato sistemoje.
Pats reiškinys nėra sukeltas žmogaus veiklos.
Tai natūralus klimato svyravimas, vykstantis jau labai ilgą laiką.
Tačiau jo poveikis gali sustiprinti kai kurias žmogaus sukeltos klimato kaitos pasekmes.
Celeste Saulo aiškino, kad „El Ninjo“ nesukuria naujos šilumos.
Jis pakeičia jau vandenyne sukauptos šilumos pasiskirstymą ir jos perdavimą atmosferai.
O kai vandenynas yra neįprastai šiltas, tokie pokyčiai gali turėti stipresnį poveikį pasaulio temperatūrai.
Ar 2027-ieji gali tapti dar vienais rekordiškai karštais metais?
Stiprūs „El Ninjo“ epizodai dažnai prisideda prie pasaulinės oro temperatūros didėjimo.
Tačiau šis poveikis ne visada stipriausiai pasireiškia tais pačiais metais, kai reiškinys pasiekia piką.
Kartais didžiausias temperatūros šuolis užfiksuojamas vėliau.
Tai susiję su tuo, kad vandenynų ir atmosferos reakcija vyksta palaipsniui.
Todėl meteorologai atidžiai stebi ne tik 2026 metų pabaigą, bet ir galimas 2027 metų tendencijas.
Ankstesnis stiprus „El Ninjo“ prisidėjo prie itin aukštų pasaulinių temperatūrų 2023 ir 2024 metais.
2024-ieji buvo vieni išskirtiniausių meteorologinių stebėjimų istorijoje.
Vidutinė pasaulio temperatūra tais metais buvo maždaug 1,55 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
Vis dėlto dar per anksti tiksliai teigti, kad 2027-ieji būtinai taps naujais rekordiniais metais.
Tai priklausys ir nuo kitų klimato veiksnių.
O kas laukia Lietuvos? Štai ką svarbu žinoti
Lietuvos gyventojams natūraliai kyla klausimas, ar toks stiprus klimato reiškinys paveiks ir mūsų šalį.
Atsakymas nėra toks paprastas.
„El Ninjo“ poveikis stipriausias tam tikruose Ramiojo vandenyno regionuose ir su jais susijusiose klimato zonose.
Europoje jo įtaka yra sudėtingesnė ir ne tokia tiesioginė.
Lietuvos orams didelę reikšmę turi atmosferos cirkuliacija virš Atlanto vandenyno, Šiaurės Europos slėgio sistemos ir kiti regioniniai veiksniai.
Todėl vien iš „El Ninjo“ stiprumo negalima patikimai nustatyti, kokia bus žiema Lietuvoje.
Būtų nepagrįsta jau dabar tvirtinti, kad mūsų laukia rekordiniai šalčiai, neįprastai šilta žiema ar itin gausus sniegas.
Tačiau stiprus pasaulinis klimato reiškinys gali turėti netiesioginės įtakos platesniems atmosferos procesams.
Dėl to artimiausių mėnesių sezoninės prognozės bus ypač aktualios.
Net jei Lietuva tiesiogiai nenukentės, pasekmės gali pasiekti kiekvieną
Pasaulio klimato reiškiniai veikia ne tik orus.
Jie gali turėti įtakos ir tarptautinei ekonomikai.
Jeigu dėl sausros sumažėja svarbių žemės ūkio kultūrų derlius, gali kilti jų kainos pasaulinėje rinkoje.
Jeigu smarkios liūtys sutrikdo transporto infrastruktūrą, gali sulėtėti prekių tiekimas.
O jeigu dėl ekstremalių temperatūrų padidėja energijos poreikis, tai gali paveikti atskirų regionų energetikos rinkas.
Lietuva yra pasaulinės ekonomikos dalis, todėl kai kurių tokių pokyčių poveikis gali būti juntamas ir mūsų šalyje.
Tačiau konkrečių maisto ar energijos kainų pokyčių vien pagal „El Ninjo“ prognozę numatyti negalima.
Tam įtakos turi daugybė kitų ekonominių ir politinių veiksnių.
Mokslininkai išskiria vieną svarbiausią datą
Šiuo metu didžiausias dėmesys krypsta į 2026 metų gruodį.
Būtent tada prognozuojamas „El Ninjo“ intensyvumo pikas.
Meteorologai stebės, ar Ramiojo vandenyno temperatūros nuokrypis iš tiesų pasieks prognozuojamą 3,7 laipsnio Celsijaus ribą.
Jeigu taip nutiks, reiškinys gali patekti į istorinių klimato įvykių sąrašą.
Tačiau net ir po gruodžio situacija nesibaigs.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos prognozės rodo, kad „El Ninjo“ labai tikėtina išliks iki 2027 metų vasario.
Be to, jo poveikis kai kuriuose regionuose gali būti juntamas ir vėliau.
Todėl specialistai ragina valstybes ne laukti stichinių nelaimių, o iš anksto stiprinti pasirengimą.
Artėja išskirtinis klimato išbandymas: pasaulis ruošiasi tam, kas gali nutikti
Naujausias meteorologų perspėjimas rodo, kad artimiausi mėnesiai gali būti itin svarbūs pasaulio klimato stebėjimams.
„El Ninjo“ stiprėja sparčiau, nei įprasta daugeliui ankstesnių epizodų.
Prognozuojamas temperatūros nuokrypis Ramiajame vandenyne gali viršyti ankstesnius rekordus.
Kartu didėja tikimybė, kad įvairiuose pasaulio regionuose keisis kritulių režimas ir sustiprės ekstremalių orų rizika.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra pranešimas apie neišvengiamą pasaulinę katastrofą.
Tai moksliniais modeliais pagrįstas perspėjimas apie padidėjusią riziką.
Didžiausias klausimas dabar – ne vien tai, ar gruodį bus pasiektas istorinis „El Ninjo“ rekordas. Dar svarbiau, kaip šis reiškinys paveiks pasaulio orus 2027 metais ir ar valstybės spės pasiruošti galimiems išbandymams.
Lietuvai konkrečių ekstremalių orų prognozių kol kas nėra pagrindo skelbti. Tačiau pasauliniai klimato pokyčiai ir jų pasekmės išliks aktualūs ir mūsų šaliai.
Būtent todėl artimiausiais mėnesiais meteorologų pranešimai bus stebimi ypač atidžiai.
