Aidas Užkuraitis
Kol pirkėjai prekybos centruose dažniausiai lygina produktų kainas ir akcijas, už parduotuvių durų vyksta kita konkurencinė kova – dėl darbuotojų.
Naujausi viešai paskelbti darbo užmokesčio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų. „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis atkreipė dėmesį į rodiklį, kuris, jo teigimu, geriau nei paprastas atlyginimų vidurkis parodo, kiek iš tiesų uždirba didesnė darbuotojų dalis.
Susumavus trijų mėnesių duomenis, skirtumas tarp atskirų prekybos tinklų pasirodė gerokai didesnis, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Sudėjo trijų mėnesių skaičius – rezultatas išryškino didžiulį skirtumą
Vertinti 2026 metų birželio, liepos ir rugpjūčio duomenys.
Per šiuos tris mėnesius visą kalendorinį mėnesį dirbusių „Norfos“ darbuotojų atlyginimų medianų suma siekė apie 6565 eurus bruto.
Svarbu suprasti, ką reiškia šis skaičius: tai nėra vieno mėnesio atlyginimas. Tai trijų mėnesių medianų suma.
Atskirais mėnesiais „Norfos“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų draudžiamųjų pajamų mediana siekė maždaug 2107 eurus birželį, 2260 eurų liepą ir 2199 eurus rugpjūtį.
Taigi mėnesio mediana sukosi apie 2,1–2,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Arčiausiai atsidūrė vienas konkurentas
Iš kitų didžiųjų prekybos tinklų mažiausias atotrūkis nurodomas tarp „Norfos“ ir „Lidl“.
Vertinant tą patį trijų mėnesių laikotarpį, „Lidl“ medianų suma siekė apie 6307 eurus.
Skirtumas – maždaug 258 eurai per tris mėnesius, arba apie 4 procentus.
Tačiau lyginant su kai kuriais kitais didžiaisiais prekybos tinklais skirtumas tampa gerokai ryškesnis.
Skelbiamoje analizėje nurodoma, kad „Norfos“ medianos atotrūkis nuo konkurentų svyravo nuo maždaug 4 iki 47 procentų.
Vienas skaičius gali suklaidinti – todėl Dundulis siūlo žiūrėti kitaip
Kalbant apie atlyginimus dažniausiai minimas vidutinis darbo užmokestis.
Tačiau vidurkį gali smarkiai paveikti nedidelė grupė itin daug uždirbančių žmonių.
Pavyzdžiui, jeigu įmonėje dauguma darbuotojų uždirba panašiai, tačiau keli vadovai gauna kelis kartus daugiau, bendras vidurkis kyla.
Mediana veikia kitaip.
Supaprastintai kalbant, darbuotojai išrikiuojami pagal pajamas, o mediana parodo viduryje esančią reikšmę.
Todėl D. Dundulis būtent šį rodiklį akcentuoja lygindamas prekybos tinklų darbuotojų atlyginimus.
Tačiau buvo patikrintas ir dar vienas rodiklis
Vien medianos analizei neužteko.
Buvo vertinamas ir vadinamasis 25 proc. kvantilis.
Šis rodiklis leidžia geriau suprasti situaciją tarp mažiau uždirbančių įmonės darbuotojų.
„Norfos“ pateikiamame palyginime ir pagal šį rodiklį bendrovė buvo priekyje tarp lygintų didžiųjų prekybos tinklų.
Tai svarbi detalė, nes leidžia pažvelgti ne tik į darbuotoją, esantį pačiame atlyginimų pasiskirstymo viduryje.
Dundulis paaiškino, kodėl, jo manymu, tai pavyksta
„Norfos“ valdybos pirmininkas didesnius atlyginimus sieja su darbo organizavimu ir našumu.
Jo argumentas paprastas: jeigu vienas darbuotojas per tą patį laiką gali sukurti daugiau vertės, įmonė gali didesnę jos dalį skirti darbo užmokesčiui.
Prekybos versle tai ypač svarbu.
Čia didžiulę sąnaudų dalį sudaro logistika, sandėliavimas, parduotuvių veikla ir darbuotojų atlyginimai.
Net nedideli efektyvumo skirtumai dideliame tinkle per metus gali virsti reikšmingomis sumomis.
Už skaičių slepiasi tūkstančiai darbuotojų
„Norfa“ yra vienas didžiausių Lietuvos mažmeninės prekybos tinklų.
2026 metų vasarą viešuose duomenyse buvo nurodoma daugiau kaip 3,6 tūkst. darbuotojų.
Todėl kelių šimtų eurų atlyginimų skirtumas nėra vien statistinė smulkmena.
Kai toks pokytis apima tūkstančius žmonių, įmonės darbo užmokesčio sąnaudos pasikeičia labai reikšmingai.
Tai taip pat paaiškina, kodėl prekybos tinklai taip daug dėmesio skiria darbo našumui.
Yra viena detalė, kurią būtina žinoti prieš lyginant algas
Viešai skelbiami „Sodros“ atlyginimų duomenys pateikiami neatskaičius mokesčių.
Tai reiškia, kad 2200 eurų mediana nėra 2200 eurų suma, kurią darbuotojas gauna į banko sąskaitą.
Be to, mediana nereiškia, kad būtent tokį atlyginimą gauna kiekvienas įmonės darbuotojas.
Vienų pareigų atlyginimai gali būti mažesni, kitų – didesni.
Skiriasi darbo krūvis, pareigos, darbo valandos, priedai ir kitos sąlygos.
Todėl teiginys, kad „Norfoje visi uždirba daugiau“, būtų per daug platus.
Vieši duomenys leidžia kalbėti apie bendrą atlyginimų pasiskirstymą įmonėje, o ne kiekvieno konkretaus darbuotojo algą.
Įdomiausia – skirtumas matomas ne pirmą mėnesį
Tai nėra vienkartinis vieno mėnesio šuolis.
Dar 2026 metų kovą visą mėnesį dirbusių „Norfos“ darbuotojų atlyginimų mediana buvo apie 2058 eurus bruto.
Tuo metu „Lidl“ rodiklis siekė maždaug 1914 eurų, o dalies kitų didžiųjų prekybos tinklų medianos buvo gerokai mažesnės.
Vasarą „Norfos“ rodiklis dar pakilo.
Liepos mėnesį visą mėnesį dirbusių darbuotojų mediana perkopė 2259 eurus bruto.
Atlyginimų kova gali tapti vis svarbesnė
Prekybos tinklams konkuruoti tenka ne tik dėl pirkėjo.
Ne mažiau svarbi kova vyksta dėl žmonių, kurie dirba kasose, salėse, sandėliuose, logistikoje ir administracijoje.
Jeigu darbuotojas gali rinktis iš kelių panašių darboviečių, atlyginimas tampa vienu svarbiausių argumentų.
Todėl vieši darbo užmokesčio duomenys prekybos tinklams tampa ir reputacijos klausimu.
O naujausias palyginimas atskleidė gana ryškų vaizdą: tarp didžiausių Lietuvos prekybos tinklų atlyginimų medianų skirtumas kai kur jau matuojamas ne keliais procentais, o dešimtimis procentų.
Ir būtent todėl D. Dundulis ragina žiūrėti ne vien į garsiai skelbiamus atlyginimų vidurkius – daug įdomesnė istorija atsiveria pažvelgus į tai, kiek uždirba darbuotojas, esantis pačiame atlyginimų pasiskirstymo viduryje.
