Pacientams – neraminantis perspėjimas: nuo 2027 metų eilės pas gydytojus gali dar ilgėti

Lietuvos pacientai jau dabar susiduria su ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus, tačiau sveikatos sistemos laukia dar vieni svarbūs pokyčiai. Nuo 2027 metų planuojama keisti dalies gydymo paslaugų apmokėjimo tvarką, o medikų ir ligoninių atstovai perspėja – netinkamai įgyvendinus pakeitimus, pacientams gali tekti laukti dar ilgiau.

Valstybinė ligonių kasa su tokiu vertinimu nesutinka. Ji pabrėžia, kad sutartyse numatytos paslaugos ir toliau bus apmokamos visa apimtimi, o keičiama pirmiausia viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka.

Didžiausias nerimas – kas nutiks viršijus sutartą paslaugų kiekį

Problemos esmė gana paprasta.

Gydymo įstaiga su ligonių kasa sutaria, kokį paslaugų kiekį apmokės Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tačiau realus pacientų poreikis gali būti didesnis.

Tuomet gydytojai gali suteikti daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje – jos vadinamos viršsutartinėmis.

Nuo kitų metų būtent jų apmokėjimo mechanizmą planuojama keisti. VLK aiškina, kad sutartyje numatytoms paslaugoms niekas nesikeičia: jos ir viešosioms, ir privačioms įstaigoms bus apmokamos 100 procentų.

Medikai įžvelgia visai kitą riziką

Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Auristida Gerliakienė perspėja, kad vienu metu vykstant keliems pokyčiams viešajam sektoriui gali tekti dar didesnis pacientų srautas.

Jos vertinimu, sumažėjus dalies paslaugų teikimui privačiame sektoriuje, daugiau žmonių gali rinktis valstybines ir savivaldybių gydymo įstaigas.

Jeigu tuo pat metu dalis virš sutarties suteiktų paslaugų nebūtų visiškai apmokama, ligoninėms ir poliklinikoms gali būti finansiškai sunku priimti visus norinčius pacientus.

Tai yra medikų organizacijos pateikiamas galimų reformos pasekmių vertinimas, o ne jau nustatytas faktas, kad eilės tikrai pailgės.

Blogiausias scenarijus pacientui – gydymas nukeliamas

Medikų atstovai kelia dar vieną klausimą.

Jeigu gydymo įstaiga jau būtų išnaudojusi jai apmokamą paslaugų kiekį, dalį planinių procedūrų galėtų tekti nukelti.

A. Gerliakienė įspėja, kad tokiu atveju kai kurių ligų gydymas galėtų prasidėti vėliau, o ligai progresuojant gydymas gali tapti sudėtingesnis ir brangesnis.

Tačiau ir šiuo atveju kalbama apie kritikų įvardijamą galimą reformos poveikį, o ne apie visiems pacientams automatiškai įsigaliosiančią gydymo atidėjimo taisyklę.

Ligoninių vadovai kelia klausimų dėl prioritetų

Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas taip pat įžvelgia problemų planuojamoje sistemoje.

Jo teigimu, kyla klausimų, kodėl vienos medicinos paslaugos viršijus sutartą kiekį būtų laikomos didesniu prioritetu už kitas.

Ligoninių atstovai nerimauja ir dėl finansinės viešųjų gydymo įstaigų padėties – joms reikia ne tik mokėti atlyginimus, bet ir išlaikyti infrastruktūrą, pirkti medicinos įrangą, remontuoti patalpas bei finansuoti kitas būtinas išlaidas.

Tačiau Ligonių kasa ramina: privačios klinikos niekur nedingsta

Valstybinė ligonių kasa pateikia kitokią situacijos interpretaciją.

VLK pabrėžia, kad nuo 2027 metų pacientai nepraras galimybės PSDF lėšomis gydytis privačiose įstaigose, turinčiose sutartis su ligonių kasa.

Sutartyse numatytos paslaugos ir toliau bus visiškai apmokamos.

Pasak VLK, diskusija iš esmės vyksta dėl to, kaip turi būti finansuojamos paslaugos, suteiktos virš sutartyse nustatyto kiekio.

Dar vienas didelis pokytis jau įsigaliojo

Sveikatos sistemos pertvarka prasidėjo anksčiau.

Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos PSDF apmokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms įsigaliojo griežtesnė priemokų tvarka.

Turint galiojantį siuntimą ir gaunant PSDF apmokamą paslaugą sutartį su ligonių kasa turinčioje įstaigoje, už pačią tokią paslaugą papildomai mokėti neturi būti reikalaujama.

Išimtys išlieka, pavyzdžiui, kai pacientas savo noru renkasi tam tikras brangesnes medicinos priemones iš patvirtinto sąrašo ar papildomas komforto paslaugas.

Valdžios argumentas – stipresnis viešasis sektorius

Priimtų pokyčių šalininkai pateikia priešingą argumentą nei reformos kritikai.

Jų teigimu, didesnis finansavimo prioritetas valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigoms turėtų sustiprinti viešąją sveikatos sistemą ir ilgainiui padėti didinti paslaugų prieinamumą.

Priimtos pataisos numato prioritetą viešajam sektoriui sudarant PSDF finansavimo sutartis, o privačios įstaigos iš sistemos nėra pašalinamos.

Taigi šiandien egzistuoja du skirtingi reformos poveikio vertinimai: jos šalininkai tikisi stipresnio viešojo sektoriaus ir geresnio prieinamumo, o dalis medikų bei gydymo įstaigų atstovų baiminasi priešingo rezultato – didesnio pacientų srauto ir ilgesnių eilių.

Pacientams svarbiausia žinoti vieną dalyką

Nuo 2027 metų nėra įvedama taisyklė, pagal kurią pacientai tiesiog nebegalės gydytis privačiose klinikose už PSDF lėšas.

Taip pat dar negalima teigti, kad eilės pas gydytojus būtinai pailgės.

Tačiau medikų ir ligoninių organizacijos įspėja apie tokią riziką, jeigu pacientų poreikis viršys finansuojamas paslaugų apimtis. Ligonių kasa savo ruožtu tvirtina, kad pokyčiais siekiama kitaip sureguliuoti viršsutartinių paslaugų finansavimą, o sutartyse numatytas gydymas ir toliau bus apmokamas visa apimtimi.