Aidas Užkuraitis
Viešojoje erdvėje kilo aštri diskusija dėl vaikų ir paauglių psichiatro, buvusio Seimo nario Lino Slušnio ir krizinėje situacijoje atsidūrusio rusakalbio paauglio. Medikas tvirtina, kad vaikui pagalba buvo suteikta ir jo saugumas užtikrintas. Tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba situaciją vertina gerokai kritiškiau.
Ginčas kilo dėl vasarą įvykusios situacijos Santaros klinikose. Paauglys buvo atvykęs su vaiko teisių specialistais, o tarp gydytojo ir jį lydėjusių darbuotojų kilo nesutarimų dėl bendravimo kalbos ir pagalbos organizavimo.
L. Slušnys tikina: pagalba buvo suteikta
Pats L. Slušnys atmeta kaltinimus, kad atsisakė suteikti medicininę pagalbą dėl to, jog pacientas kalbėjo rusiškai.
Jo teigimu, konsultacija įvyko, vaikui buvo paskirtas gydymas ir pasirūpinta, kad jis būtų saugus. Medikas taip pat tvirtina siūlęs, kad paauglį lydintys specialistai padėtų vertėjauti, o jis pats su pacientu bendrautų lietuviškai.
Santaros klinikos savo ruožtu patvirtino, kad pacientui konsultacija buvo suteikta ir gydymas paskirtas. Klinikos taip pat nurodė dar rugpjūčio pradžioje gavusios Vaiko teisių tarnybos skundą, išnagrinėjusios aplinkybes ir rugsėjį pateikusios atsakymą.
Vaiko teisių tarnyba situaciją mato kitaip
Vis dėlto Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė nesutinka su L. Slušnio pateikiamu situacijos vertinimu.
Tarnybos teigimu, paauglys į gydymo įstaigą buvo atvežtas su skubiu psichiatro siuntimu. Santaros klinikose jis tąkart nebuvo hospitalizuotas, tačiau tą pačią dieną buvo nuvežtas į kitą ligoninę, kur buvo paguldytas ir gavo reikalingą pagalbą.
Taigi abi pusės sutaria dėl vieno esminio fakto – paauglys galiausiai pateko į ligoninę ir pagalbą gavo. Tačiau jos skirtingai vertina tai, kaip pagalbos procesas vyko pirmojoje gydymo įstaigoje.
Ginčo centre atsidūrė rusų kalba
Didelė dalis konflikto kilo dėl to, kokia kalba gydytojas turėjo bendrauti su paaugliu.
L. Slušnys viešai nurodė, kad nors rusų kalbą moka, iš principo ja nebekalba. Jis kelia platesnį klausimą, kodėl Lietuvoje gyvenantis ir šalies mokyklą lankantis jaunuolis negali pakankamai susikalbėti lietuviškai.
Vaiko teisių specialistai į situaciją žvelgia pirmiausia per paciento interesų ir jam suprantamos komunikacijos prizmę.
Santaros klinikos pabrėžė, kad gydymo metu itin svarbu tiksliai suprasti pacientą ir užtikrinti, jog pats pacientas suprastų informaciją apie savo sveikatos būklę bei gydymą. Ligoninė pripažįsta, kad skirtingomis kalbomis kalbančių pacientų aptarnavimas kelia naujų organizacinių iššūkių, kuriems reikia sisteminių sprendimų.
Į ginčą įsitraukė ir politikai
Istorijai iškilus į viešumą, ji greitai peržengė medicininio ginčo ribas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė ketinanti kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertintos visos įvykio aplinkybės. Jos teigimu, svarbiausias tokioje situacijoje turi būti krizę išgyvenantis vaikas.
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė ketinantis pasikalbėti su partijos kolega L. Slušniu. Jis kartu kritikavo ministrės viešą reakciją, sakydamas, kad tokias situacijas reikėtų spręsti analizuojant faktus ir iš jų darant išvadas.
Santaros klinikos ragina nepamiršti paties vaiko
Triukšmingoje viešoje diskusijoje atsirado dar viena svarbi aplinkybė – paciento privatumas.
Santaros klinikos atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje jau paskelbta nemažai informacijos apie nepilnametį ir jo sveikatos situaciją.
Gydymo įstaiga paragino visas konfliktą komentuojančias puses atsakingai vertinti, kokia informacija skelbiama viešai ir kokį poveikį tai gali turėti pačiam vaikui.
Galutinį atsakymą dar turės pateikti institucijos
Šiuo metu viešumoje egzistuoja skirtingos tos pačios situacijos interpretacijos.
L. Slušnys kategoriškai nesutinka su teiginiais, kad paaugliui nesuteikė pagalbos, o Santaros klinikos patvirtina, kad konsultacija ir gydymo paskyrimas buvo atlikti. Vaiko teisių tarnyba savo ruožtu kelia klausimų dėl viso pagalbos organizavimo ir komunikacijos su krizėje buvusiu nepilnamečiu.
Todėl kol institucijos nėra baigusios vertinti visų aplinkybių, kategoriškai teigti, kad viena ar kita pusė šioje istorijoje jau įrodyta esanti teisi, būtų per anksti.
