Norvegų politologas siunčia griežtą perspėjimą Europai: NATO ateitį mato visai kitaip

Europos saugumo architektūra artimiausiais metais gali pasikeisti labiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Tokią niūrią perspektyvą piešia norvegų politologas Glennas Diesenas, viešai keliantis klausimą, ar dabartinis NATO modelis gali išlikti ilgalaikėje perspektyvoje.

Jo vertinimas kategoriškas – profesorius kalba net apie galimą Aljanso žlugimą.

Tačiau čia būtina labai aiški riba: tai yra G. Dieseno geopolitinė prognozė, o ne jau vykstantis ar neišvengiamas NATO žlugimas.

Naujausi NATO sprendimai kol kas rodo kitą procesą – Europos šalys prisiima didesnę atsakomybę už savo gynybą, o pats Aljansas mėgina prisitaikyti prie besikeičiančio JAV vaidmens.

Politologas įžvelgia esminį lūžį

G. Diesenas jau ne vienus metus kritiškai vertina Vakarų užsienio politiką ir dabartinę Europos saugumo sistemą.

Jo argumentų centre – įsitikinimas, kad pasaulis pereina nuo JAV ir Vakarų dominavimo prie daugiapolės tarptautinės sistemos, kurioje vis didesnę įtaką turi Kinija ir kitos kylančios galios.

Naujausiuose pasisakymuose jis tvirtina, kad senoji Vakarų dominuojama tarptautinė tvarka traukiasi, o nesugebėjimas prie šio pokyčio prisitaikyti gali didinti konfrontacijos riziką.

Būtent šiame platesniame kontekste politologas vertina ir NATO ateitį.

Tačiau jo pozicija yra viena iš geopolitinių interpretacijų, o ne bendras Vakarų saugumo ekspertų sutarimas.

Tikroji problema – JAV ir Europos santykiai

Vis dėlto už skambaus perspėjimo slypi reali ir gerokai platesnė diskusija.

JAV vaidmuo Europos gynyboje keičiasi.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas rugsėjo 24 dieną sakė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks Aljansui kritiškai svarbius pajėgumus, tačiau jų vaidmuo taps labiau ribotas, o Europos valstybės turės prisiimti didesnę atsakomybę už žemyno saugumą.

Tai reikšmingas pokytis.

Tačiau jis savaime nereiškia, kad Jungtinės Valstijos palieka NATO arba kad Aljansas artėja prie iširimo.

NATO vadovybė kalba apie visiškai kitą scenarijų

NATO generalinis sekretorius rugsėjį šį procesą apibūdino kaip Aljanso „perbalansavimą“.

Jo teigimu, siekiama ne atsisakyti transatlantinio NATO modelio, o sukurti Aljansą, kuriame Europa ir Kanada daugiau investuotų, gamintų ir prisiimtų didesnę savo saugumo naštos dalį.

2025 metais Europos NATO sąjungininkės ir Kanada realiąsias gynybos išlaidas padidino beveik 20 proc., palyginti su ankstesniais metais. NATO šalys taip pat yra įsipareigojusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusiam saugumui skirti 5 proc. BVP.

Taigi šiuo metu matomi du labai skirtingi tos pačios transformacijos vertinimai.

G. Diesenas joje įžvelgia senosios Vakarų saugumo sistemos silpnėjimą.

NATO vadovybė – galimybę sustiprinti europinę Aljanso dalį.

Svarbiausias pažadas kol kas lieka galioti

NATO pagrindas tebėra Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis.

Jis numato, kad vienos Aljanso valstybės užpuolimas laikomas visų jų užpuolimu ir sąjungininkės turi suteikti pagalbą užpultai valstybei.

Svarbi detalė – sutartis nenustato visiškai vienodos automatinės karinės reakcijos iš kiekvienos valstybės. Kiekviena sąjungininkė imasi veiksmų, kuriuos laiko būtinais, o pagalba gali apimti ir karinę jėgą.

2026 metų Ankaros viršūnių susitikime visos NATO šalys dar kartą patvirtino įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.

Tai yra svarbus faktas vertinant kategoriškas prognozes apie Aljanso žlugimą.

Europa ruošiasi didesnei atsakomybei

Vis dėlto nereikėtų ignoruoti ir realių NATO laukiančių iššūkių.

JAV siekia, kad Europos šalys pačios prisiimtų didesnę dalį savo žemyno gynybos naštos.

Europos valstybės dėl to didina išlaidas, plečia gynybos pramonės pajėgumus ir mėgina užpildyti sritis, kuriose ilgą laiką buvo itin priklausomos nuo Jungtinių Valstijų.

NATO generalinis sekretorius rugsėjį pareiškė, kad Europos sąjungininkės ir Kanada juda link daug didesnio finansinio indėlio į bendrą gynybą.

Tai reiškia, kad diskusija jau nebėra apie tai, ar Europa turės daugiau rūpintis savo saugumu.

Pagrindinis klausimas – kaip greitai ji sugebės tai padaryti.

Lietuvai ši diskusija ypač svarbi

Baltijos šalims NATO ateitis nėra vien teorinė geopolitinė diskusija.

Lietuvos saugumo politika tiesiogiai remiasi kolektyvinės gynybos principu ir sąjungininkų įsipareigojimais.

Pastarosiomis dienomis Europos pareigūnai taip pat perspėja apie Rusijai priskiriamas hibridines operacijas ir provokacijas NATO rytiniame flange.

Tačiau rugsėjo 23 dieną „Reuters“ kalbinti Lietuvos ir Estijos pareigūnai kartu pabrėžė šiuo metu nematantys požymių, kad Rusija turėtų pajėgumų tiesioginiam plataus masto puolimui prieš NATO.

Tai dar kartą parodo, kodėl saugumo temose svarbu atskirti rizikos vertinimą nuo teiginio, kad konkretus scenarijus neišvengiamai įvyks.

Ar NATO iš tiesų laukia žlugimas?

Šiandien turimų faktų nepakanka tokiai išvadai.

NATO turi 32 valstybes nares, kolektyvinės gynybos įsipareigojimas išlieka, Europos valstybės didina gynybos finansavimą, o 2026 metų viršūnių susitikime sąjungininkės dar kartą patvirtino 5-ojo straipsnio principą.

Tačiau Aljansas neabejotinai keičiasi.

JAV siekia mažinti dalį Europoje prisiimtos naštos, o Europos valstybės turi daug greičiau stiprinti savo pajėgumus.

Todėl G. Dieseno perspėjimą tiksliau vertinti kaip vieną iš galimų NATO transformacijos interpretacijų, o ne kaip patvirtintą prognozę.

Artimiausi metai parodys, ar dabartinis atsakomybės persiskirstymas NATO viduje taps Aljanso silpnėjimo priežastimi, ar priešingai – paskatins Europą sustiprinti savo vaidmenį ir leis NATO prisitaikyti prie naujos geopolitinės realybės.