Aidas Užkuraitis
Baltijos jūros regione užfiksuotas dar vienas incidentas, į kurį teko reaguoti NATO valstybės karinėms oro pajėgoms. Lenkijos naikintuvai buvo pasiųsti pasitikti Rusijos žvalgybinio lėktuvo Il-20, priartėjusio prie šalies Baltijos jūros pakrantės.
Incidentas įvyko antradienį, o apie jį viešai pranešė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jo pateiktais duomenimis, Rusijos orlaivis buvo perimtas maždaug už 40 kilometrų nuo Lenkijos krantų.
Tačiau Varšuvai nerimą kelia ne vien šis konkretus skrydis. Lenkijos gynybos ministras pabrėžė, kad panašūs incidentai kartojasi, todėl juos vertina platesniame NATO rytinio flango saugumo kontekste.
Naikintuvams teko kilti į orą
Lenkijos karinės oro pajėgos reagavo į virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Il-20 – žvalgybai naudojamą karinį orlaivį.
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, perėmimas įvyko maždaug už 40 kilometrų nuo Lenkijos pakrantės. Ministras po incidento pareiškė, kad Rusija reguliariai tikrina NATO rytinį flangą, o naujausias skrydis virš Baltijos jūros, jo vertinimu, yra dar vienas tokios veiklos pavyzdys.
Svarbi detalė – viešai paskelbtoje informacijoje nėra teigiama, kad Rusijos Il-20 būtų pažeidęs Lenkijos nacionalinę oro erdvę. Todėl kalbama apie karinio orlaivio perėmimą ir identifikavimą, o ne apie oro mūšį ar Rusijos lėktuvo numušimą.
Varšuva perspėja – tai ne vienkartinis incidentas
Lenkijos gynybos ministro reakcija buvo griežta. Pasak jo, tokie atvejai neturėtų būti vertinami atskirai vienas nuo kito.
W. Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad tai yra nuolatinio Rusijos spaudimo dalis, ir pabrėžė, jog Lenkijos oro erdvė yra nuolat stebima, o šalies kariuomenė išlaiko parengtį.
Tokį Varšuvos vertinimą sustiprina faktas, kad Il-20 virš Baltijos jūros Lenkijos naikintuvams teko pasitikti ne pirmą kartą.
Panašių epizodų buvo užfiksuota ir ankstesniais šių metų mėnesiais.
Tas pats lėktuvas regione pasirodo nuolat
Il-20 nėra kovinis naikintuvas. Tai sovietmečiu sukurto keleivinio Il-18 pagrindu pagamintas karinės žvalgybos orlaivis, skirtas elektroninei ir kitokio pobūdžio žvalgybinei informacijai rinkti.
Tokie lėktuvai gali stebėti elektroninius signalus ir kitą kariniu požiūriu svarbią informaciją, todėl jų pasirodymas netoli NATO valstybių sienų yra atidžiai sekamas.
Vien rugpjūčio pabaigoje Lenkijos naikintuvai jau buvo perėmę kitą Rusijos Il-20. Tuomet incidentas įvyko maždaug už 30 kilometrų į šiaurę nuo Lenkijos pajūrio miesto Lebos. Lenkijos pareigūnai ir tuo atveju pabrėžė, kad šalies oro erdvė nebuvo pažeista.
Panašūs Rusijos karinių orlaivių perėmimai Baltijos regione registruoti ir anksčiau.
Kodėl naikintuvai kyla, jei valstybės siena nepažeista?
Karinio lėktuvo perėmimas nebūtinai reiškia, kad prasidėjo ginkluotas konfliktas arba kad svetimas orlaivis įskrido į valstybės teritoriją.
Naikintuvai gali būti siunčiami tam, kad priartėtų prie neatpažinto ar stebimo karinio orlaivio, vizualiai jį identifikuotų, sektų jo judėjimą ir užtikrintų, kad jis nepriartėtų prie saugomos oro erdvės.
Baltijos jūros regione tokios situacijos ypač jautrios dėl geografijos. Čia palyginti nedidelėje teritorijoje susiduria NATO valstybių, Rusijos Kaliningrado srities ir tarptautinės oro erdvės interesai, todėl karinė aviacija stebima itin atidžiai.
Problema – skrydžiai be įprastos informacijos
Lenkijos ir kitų NATO šalių institucijos ne kartą yra skelbusios apie Rusijos karinių orlaivių skrydžius virš Baltijos jūros, kai nepateikiamas skrydžio planas arba nėra naudojamas įprastas atsakiklio signalas.
Tokiais atvejais orlaivio identifikavimas tampa sudėtingesnis, todėl NATO šalys gali į orą kelti budinčius naikintuvus.
Tai svarbu ne vien kariniu požiūriu. Baltijos jūros regionu driekiasi intensyvūs civilinės aviacijos maršrutai, todėl aiškus orlaivių identifikavimas ir jų judėjimo stebėjimas yra svarbus ir bendram oro eismo saugumui.
Baltijos jūra tampa vis jautresne zona
Naujausias incidentas įvyko tuo metu, kai saugumo padėtis visame Baltijos regione išlieka įtempta.
Vos prieš kiek daugiau nei savaitę Lenkijos kariuomenė Baltijos jūroje netoli Rusinovo ištraukė rusiškos kilmės karinį droną. Lenkijos institucijos vėliau pradėjo aiškintis jo atsiradimo aplinkybes.
Tuo pat metu NATO valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik tradicinei karinei aviacijai, bet ir bepiločiams orlaiviams, kritinės infrastruktūros apsaugai bei galimoms hibridinėms grėsmėms.
Todėl kiekvienas naujas Rusijos karinio orlaivio pasirodymas netoli NATO teritorijos vertinamas platesniame saugumo paveiksle.
Lietuvai ši situacija taip pat aktuali
Nors naujausias incidentas įvyko prie Lenkijos krantų, Baltijos jūros oro erdvės saugumas tiesiogiai susijęs ir su Lietuva.
Lietuva, Latvija ir Estija savo naikintuvų pajėgumų, reikalingų nuolatinei NATO oro policijos funkcijai, neturi, todėl Baltijos šalių oro erdvę rotacijos principu saugo kitų Aljanso valstybių pajėgos.
NATO naikintuvai regione nuolat reaguoja į prie Aljanso oro erdvės artėjančius Rusijos karinius orlaivius, juos identifikuoja ir prireikus palydi.
Dėl to incidentas prie Lenkijos krantų nėra visiškai atskira istorija – tai tos pačios Baltijos regiono oro saugumo sistemos dalis.
Viena detalė šioje istorijoje ypač svarbi
Skambios antraštės apie Rusijos ir Lenkijos „kovą“ gali sudaryti įspūdį, kad virš Baltijos jūros įvyko tiesioginis karinis susidūrimas.
Viešai paskelbti faktai to nerodo.
Lenkijos naikintuvai perėmė ir stebėjo Rusijos žvalgybinį Il-20, tačiau nepranešta nei apie ginklo panaudojimą, nei apie tiesioginę oro kovą, nei apie Lenkijos oro erdvės pažeidimą.
Vis dėlto Varšuva incidento nelaiko nereikšmingu. Lenkijos gynybos ministro teigimu, pasikartojantys Rusijos karinės aviacijos skrydžiai yra platesnio spaudimo NATO rytiniam flangui dalis.
Todėl svarbiausia šios istorijos detalė slypi ne vien 40 kilometrų atstume nuo Lenkijos krantų. Kur kas daugiau dėmesio Varšuvoje kelia tai, kad panašių Rusijos karinių orlaivių pasirodymų virš Baltijos jūros daugėja, o NATO pajėgoms į juos tenka reaguoti vėl ir vėl.
