Aidas Užkuraitis
Jungtinėse Valstijose po ilgiau nei metus trukusių ginčų priimtas sprendimas, kurio Kyjivas laukė jau seniai. JAV Kongresas galutinai pritarė dideliam sankcijų ir muitų paketui, skirtam didinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl tęsiamo karo Ukrainoje.
Trečiadienį Atstovų Rūmai teisės aktą patvirtino 262 balsais prieš 159. Senatas jam jau buvo pritaręs praėjusį mėnesį rezultatu 86 prieš 11.
Dabar dokumentas keliauja ant prezidento Donaldo Trumpo stalo.
Jeigu jis bus pasirašytas, Vašingtonas gaus naujų priemonių smogti ne tik Rusijos bankams, energetikos ir gynybos sektoriams bei vadinamajam šešėliniam laivynui.
Vienas galingiausių svertų nukreiptas į valstybes, kurios ir toliau perka didelius kiekius rusiškos naftos ir dujų.
Sprendimo teko laukti beveik pusantrų metų
Sankcijų paketo istorija prasidėjo dar 2025 metų balandį.
Vienas pagrindinių jo iniciatorių buvo respublikonų senatorius Lindsey Grahamas. Po jo mirties šių metų liepą teisės aktas buvo pavadintas jo vardu – „Lindsey O. Graham Sanctioning Russia and Iran Act of 2026“.
Tačiau kelias Kongrese buvo sudėtingas.
Projektas ne kartą buvo atidėliojamas, o nesutarimų kilo ir tarp pačių JAV politikų.
Tik 2026 metų vasarą, kai D. Trumpas išreiškė paramą pakoreguotai projekto versijai, procesas pajudėjo sparčiau.
Rugpjūtį paketą didele balsų persvara patvirtino Senatas.
Trečiadienį paskutinį Kongreso barjerą įveikė ir Atstovų Rūmai.
Smūgis numatytas ten, kur Maskvai skauda labiausiai
Vienas pagrindinių naujojo paketo tikslų – mažinti Rusijos pajamas, kurios padeda finansuoti karą.
Todėl ypatingas dėmesys skiriamas energetikai.
Rusijos naftos ir dujų eksportas išlieka svarbiu šalies pajamų šaltiniu, nors Vakarų sankcijos jau gerokai pakeitė prekybos kryptis.
Maskva didesnę dalį energijos išteklių nukreipė į kitas rinkas.
Būtent todėl JAV įstatymų leidėjai pasirinko kitą metodą – spausti ne tik pačią Rusiją, bet ir didžiausius jos energijos išteklių pirkėjus.
Vienas skaičius gali priversti suklusti Kiniją ir Indiją
Priimtas teisės aktas suteikia JAV prezidentui galimybę taikyti iki 100 procentų muitus tam tikroms valstybėms, kurios ir toliau perka rusišką naftą bei dujas.
Tarp svarbiausių valstybių šiame kontekste minimos Kinija ir Indija.
Tai potencialiai labai galinga priemonė.
Jos tikslas – sukurti situaciją, kai rusiškų energijos išteklių pirkėjams tektų vertinti, ar prekybos su Maskva nauda atsveria galimas pasekmes prekyboje su JAV.
Tačiau yra svarbus niuansas.
Įstatymas suteikia prezidentui didelius įgaliojimus, tačiau tai nereiškia, kad maksimalūs muitai automatiškai bus pritaikyti kiekvienai valstybei iš karto.
Daug kas priklausys nuo Baltųjų rūmų sprendimų.
Taikinyje – ir Rusijos „šešėlinis laivynas“
Dar viena svarbi sankcijų paketo dalis nukreipta į vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną.
Taip vadinamas tanklaivių tinklas, kurį Maskva naudoja savo naftai gabenti ir Vakarų nustatytiems apribojimams apeiti.
Numatomos priemonės turėtų apsunkinti tokių laivų veiklą ir Rusijos galimybes išlaikyti energijos eksporto pajamas.
Taip pat numatytos papildomos sankcijos Rusijos pareigūnams, finansų institucijoms bei energetikos ir gynybos sektoriams.
Tikslas vienas – didinti ekonominę karo kainą Maskvai.
Zelenskis asmeniškai spaudė JAV politikus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aktyviai ragino JAV Kongresą priimti šį paketą.
Praėjusį mėnesį jis susitiko su įstatymų leidėjais ir net stebėjo vieną procedūrinį balsavimą Senate.
Kyjivui naujos sankcijos svarbios dėl paprastos priežasties.
Ukrainos vadovybė siekia, kad Rusijai būtų vis sunkiau finansuoti ilgalaikį karą ir kad ekonominis spaudimas paskatintų Maskvą keisti savo poziciją derybose.
Tačiau ar naujos priemonės iš tiesų pakeis Kremliaus sprendimus, paaiškės tik vėliau.
Net Ukrainą remiantys demokratai turėjo rimtų abejonių
Atstovų Rūmų balsavimas parodė įdomų JAV vidaus politikos paradoksą.
Dalis demokratų, kurie remia Ukrainą, balsavo prieš šį sankcijų paketą.
Jų problema buvo ne pats siekis didinti spaudimą Rusijai.
Didžiausią susirūpinimą sukėlė papildomi įgaliojimai, kuriuos teisės aktas suteikia D. Trumpui nustatant muitus.
Demokratų lyderiai teigė, kad prezidentas galėtų gautus įgaliojimus panaudoti pernelyg plačiai, įskaitant veiksmus, galinčius paliesti JAV sąjungininkes.
Taip pat kritikuotos įstatyme numatytos išimtys, leidžiančios prezidentui tam tikrais atvejais sankcijų netaikyti.
Nepaisant šių nesutarimų, už projektą balsavo ir 58 demokratai.
Tai leido paketui gana užtikrintai įveikti paskutinį balsavimą Kongrese.
Trumpas dabar turi svarbiausią sprendimą savo rankose
Priimtas Kongreso dokumentas dar nėra galutinis taškas.
Kad jis taptų įstatymu, reikalingas D. Trumpo parašas.
Baltųjų rūmų parama projektui buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl po ilgų atidėliojimų Kongresas pagaliau ėmėsi balsavimo.
Todėl tikimasi, kad prezidentas teisės aktą pasirašys.
Tačiau dar svarbiau bus tai, kaip aktyviai Trumpas nuspręs naudoti jam suteiktas priemones.
Įstatymas gali suteikti instrumentus, bet realus jų poveikis priklausys nuo to, kada, kam ir kokiu mastu jie bus pritaikyti.
Maskvai nemaloniausia gali būti ne viena konkreti sankcija
Rusija per daugiau nei ketverius plataus masto karo metus prisitaikė prie daugelio Vakarų ekonominių apribojimų.
Prekybos srautai buvo nukreipti kitur, sukurti nauji atsiskaitymo mechanizmai, išplėstas šešėlinio laivyno naudojimas.
Todėl vien papildyti sankcionuojamų Rusijos įmonių sąrašą gali nepakakti.
Naujojo JAV paketo esmė yra platesnė.
Vašingtonas mėgina padidinti kainą ir tiems, kurie padeda Rusijai išlaikyti pajamas.
Jeigu tokios priemonės būtų pritaikytos plačiai, jų poveikis galėtų peržengti Rusijos sienas ir paliesti pasaulinę prekybą.
Po daugiau nei metų laukimo Maskva sulaukė signalo iš Vašingtono
Tai yra vienas reikšmingiausių su Ukraina susijusių teisės aktų, kuriuos JAV Kongresas priėmė nuo D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
Tačiau jo tikrasis svoris paaiškės ne per balsavimą.
Jis paaiškės tada, kai Baltieji rūmai pradės spręsti, kurias suteiktas priemones iš tikrųjų panaudoti.
Kongresas savo sprendimą jau priėmė. Dabar dokumentas keliauja D. Trumpui, o Maskvai svarbiausias klausimas – kiek toli JAV prezidentas bus pasirengęs eiti naudodamas naujus ekonominio spaudimo įrankius.
