Aidas Užkuraitis
Lietuva žengia dar vieną žingsnį visuotinio šaukimo link. Ketvirtadienį Prezidentūroje vyksta Visuotinės gynybos forumas, o vienas svarbiausių jo klausimų – kaip ir kada šalyje galėtų būti įgyvendintas visuotinis šaukimas.
Tačiau svarbiausia žinia jaunuoliams ir jų šeimoms yra ši: visuotinis šaukimas Lietuvoje šiuo metu dar nėra įvestas.
Prezidentūroje vykstančios diskusijos taip pat nereiškia, kad nuo rytojaus visi jaunuoliai bus automatiškai pašaukti tarnauti.
Vis dėlto valstybės institucijų siunčiami signalai rodo, kad Lietuva šiam pokyčiui ruošiasi vis rimčiau.
Prezidentūroje – sprendimas, kuris gali nubrėžti tolesnę kryptį
Visuotinės gynybos forumo metu numatytas prezidento Gitano Nausėdos vadovaujamos Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdis.
Pagrindinė jo tema – visuotinis šaukimas.
Numatyta aptarti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus, ekspertų bei visuomenės lyderių pozicijas, visuotinės gynybos modelio projektą.
Savo vertinimus pristatys Lietuvos kariuomenės atstovai, taip pat buvęs Suomijos kariuomenės vadas generolas Timo Kivinensas.
Svarbus ir verslo vaidmens klausimas – jeigu šaukiamų žmonių skaičius ateityje gerokai išaugtų, tai paliestų ne tik kariuomenę, bet ir darbdavius bei visą darbo rinką.
Taryba numato priimti protokolinį sprendimą dėl visuotinio šaukimo įgyvendinimo.
Beveik 60 organizacijų ruošiasi pasirašyti bendrą įsipareigojimą
Po tarybos posėdžio numatyta visuotinės gynybos iniciatyvų pasirašymo ceremonija.
Beveik 60 organizacijų, kurios kartu atstovauja daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos gyventojų, ketina pasirašyti įsipareigojimo visuotinei gynybai chartiją ir darbdavių iniciatyvą.
Tai rodo, kad diskusija plečiama gerokai už kariuomenės ribų.
Visuotinės gynybos koncepcija remiasi principu, kad krizės ar karo atveju valstybės atsparumas priklauso ne vien nuo karių – svarbios institucijos, verslas, savivaldybės ir visuomenė.
Apklausa parodė netikėtai didelį palaikymą
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad visuotinio šaukimo idėją palaiko didelė dalis respondentų.
Skelbta, kad beveik 80 proc. apklaustųjų pritarė visuotinio šaukimo įvedimui, pirmenybę teikiant vyrų šaukimui.
Daugiau nei pusė apklaustųjų taip pat norėtų, kad tokia sistema būtų įgyvendinta anksčiau nei 2030 metais.
Vis dėlto apklausos rezultatai savaime nekeičia įstatymų ir nereiškia, kad sprendimas dėl konkrečios visuotinio šaukimo datos jau priimtas.
Prezidentas idėją palaiko, tačiau yra svarbi sąlyga
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra išreiškęs pritarimą visuotinio šaukimo idėjai.
Tačiau Prezidentūra kartu pabrėžia, kad prieš priimant tokį sprendimą būtina tinkamai pasirengti.
Reikėtų daugiau infrastruktūros, instruktorių ir galimybių kokybiškai parengti gerokai didesnį žmonių skaičių.
Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiuo metu nėra tiesiog paskelbiama konkreti data ir pereinama prie visuotinio modelio.
Kariuomenės vadas į situaciją žiūri kiek kitaip
Diskusijoje yra ir kitokia pozicija.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad dabartiniams kariuomenės poreikiams užtenka šaukiamų vyrų.
Tai svarbus niuansas.
Diskusija vyksta ne vien apie tai, ar Lietuvai reikėtų daugiau karių. Reikia atsakyti ir į klausimą, kiek žmonių kariuomenė gali tinkamai apgyvendinti, aprūpinti ir parengti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat pabrėžia, kad vien paskelbti visuotinį šaukimą neužtenka.
Jo pozicija – pirmiausia turi būti užtikrinta tarnybos kokybė.
Šaukimo sistema jau pasikeitė 2026 metais
Nors visuotinis šaukimas dar neįvestas, dabartinė karo prievolės sistema jau gerokai skiriasi nuo anksčiau galiojusios.
Nuo 2026 metų pradžios pradėjo veikti reformuota šaukimo tvarka.
Pagrindinis dėmesys skiriamas 18–22 metų jaunuoliams, o pilnamečiai moksleiviai į tarnybą kviečiami po mokyklos baigimo.
Septyniolikmečiams numatyta sveikatos patikra, kad dar prieš galimą tarnybą būtų žinoma, ar jaunuolis jai tinkamas.
Pasikeitė ir kai kurios tarnybos atidėjimo studijuojantiems taisyklės.
Tai jau buvo reikšmingas žingsnis link sistemos, kuri leistų parengti didesnę visuomenės dalį.
Šių metų sąraše – daugiau kaip 42 tūkst. jaunuolių
2026 metų karo prievolininkų sąraše atsidūrė 42 556 jaunuoliai.
Tačiau tai nereiškia, kad visi jie šiemet atliks privalomąją pradinę karo tarnybą.
2026 metais nustatytas bendras į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiamų karo prievolininkų skaičius yra 5 110.
Šis skirtumas labai svarbus kalbant apie visuotinį šaukimą.
Tikras visuotinis modelis reikštų, kad sistema turėtų pajėgti kasmet parengti gerokai daugiau žmonių nei dabar.
Tam reikėtų papildomų kareivinių, mokymo infrastruktūros, instruktorių ir finansavimo.
Pokytis negalėtų įvykti per vieną naktį
Ankstesniuose valstybės dokumentuose vertinta, kad pereinant prie modelio, pagal kurį būtų šaukiami 18–19 metų mokyklą baigę vaikinai, kasmet būtų galima pašaukti iki maždaug 7 tūkst. jaunuolių.
Tačiau visiškam sistemos įgyvendinimui reikėtų ne vien teisinių pakeitimų.
Reikalinga infrastruktūra, personalas ir ilgalaikis finansavimas.
Todėl net priėmus politinį sprendimą visuotinis šaukimas greičiausiai nebūtų įjungtas vienu mygtuko paspaudimu.
Ar visuotinis šaukimas reikštų ir merginų šaukimą?
Tai vienas jautriausių ir kol kas galutinai neišspręstų klausimų.
Sąvoka „visuotinis šaukimas“ savaime dar nepasako, koks tiksliai modelis būtų pasirinktas Lietuvoje.
Galutinės sistemos detalės – kas būtų šaukiamas, kokiame amžiuje, kiek žmonių per metus ir kokios būtų išimtys – priklausytų nuo priimtų politinių ir teisinių sprendimų.
Todėl šiuo metu būtų klaidinga skelbti, kad jau nuspręsta privalomai šaukti visus vaikinus ir merginas.
Tokio galutinio sprendimo nėra.
Svarbiausia žinia jaunuoliams – kol kas taisyklės nepasikeitė
Ketvirtadienio posėdis Prezidentūroje yra svarbus politinis žingsnis, tačiau jis savaime nepakeičia dabar galiojančios karo prievolės tvarkos.
Šiuo metu Lietuvoje visuotinis šaukimas nėra įvestas.
Tačiau diskusija jau persikėlė į aukščiausią valstybės lygmenį, o institucijos vertina ne tik pačią idėją, bet ir konkretų jos įgyvendinimo modelį.
Todėl didžiausias klausimas dabar jau ne vien „ar Lietuva eis visuotinio šaukimo link?“. Vis svarbiau tampa tai, kada valstybė būtų pasirengusi tokiai sistemai ir ką ji konkrečiai reikštų dešimtims tūkstančių jaunų žmonių.
