Aidas Užkuraitis
Lenkija ėmėsi skubių veiksmų prie savo sienos su Ukraina. Pastarųjų dienų įvykiai Varšuvoje vertinami taip rimtai, kad kariuomenė jau pasiųsta stiprinti strategiškai svarbios infrastruktūros.
Sprendimas priimtas po Rusijos dronų smūgių Ukrainos teritorijoje vos už kelių kilometrų nuo NATO valstybės sienos.
Vienas dronas kliudė keleivinį traukinį, kitas – sunkvežimį prie degalinės.
Tačiau Lenkijos valdžiai nerimą kelia ne vien tai, kas jau įvyko.
Premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijos veiksmai gali dar labiau intensyvėti.
Ir neatmetama galimybė, kad eskalacijos padariniai gali paliesti ir pačią Lenkiją.
Lenkija pradėjo stiprinti pasienį
Apie naują sprendimą pranešė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.
Pasak jo, pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę ne vien Ukrainai.
Varšuvos vertinimu, kalbama apie visos Europos saugumą.
Todėl Lenkijos vyriausybė nusprendė stiprinti infrastruktūrą, kuria naudojasi pasienio apsaugos tarnybos.
Į darbus jau įsitraukė kariuomenė.
18-ojo inžinerijos pulko kariai pradėjo stiprinti kontrolės punktus ir kitą infrastruktūrą netoli Lenkijos bei Ukrainos sienos.
Prie svarbiausių perėjų jau vyksta darbai
Lenkijos kariuomenės paskelbta informacija leidžia suprasti, kad kalbama ne apie simbolinį sprendimą.
Stiprinamos konkrečios vietos.
Darbai vykdomi prie Dorohusko, Medykos ir Korčovos pasienio punktų.
Tai vienos svarbiausių jungčių tarp Lenkijos ir Ukrainos.
Kariuomenė įrengia papildomas apsaugines konstrukcijas, stebėjimo ir apsaugos postus.
Tikslas – geriau apsaugoti pasienyje dirbančius žmones ir svarbią infrastruktūrą tuo atveju, jeigu pavojingi incidentai netoli sienos kartotųsi.
Viską pakeitė smūgiai vos už kelių kilometrų
Lenkijos reakcija neatsirado be priežasties.
Savaitgalį Rusijos dronai smogė objektams vakarinėje Ukrainos dalyje, labai arti Lenkijos teritorijos.
Vienas iš smūgių teko keleivinio traukinio lokomotyvui netoli sienos.
Kitas dronas pataikė į sunkvežimį prie netoliese esančios degalinės.
Situacija tapo tokia rimta, kad pasienio pareigūnams teko laikinai stabdyti eismą per sieną, evakuoti žmones iš transporto priemonių ir ieškoti saugios vietos.
Tai Varšuvai tapo dar vienu perspėjimu, kad Ukrainoje vykstantis karas vis dažniau priartėja prie NATO teritorijos.
Tuskas paskelbė neramią prognozę
Dar prieš paskelbiant apie pasienio infrastruktūros stiprinimą Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas išsakė perspėjimą.
Jo vertinimu, Maskva gali ruoštis intensyvinti veiksmus Ukrainos teritorijose, esančiose prie Europos Sąjungos ir NATO valstybių sienų.
Tačiau didžiausią dėmesį patraukė kita premjero mintis.
Tuskas perspėjo, kad ateinančios savaitės ir mėnesiai gali tapti itin intensyvių Rusijos veiksmų laikotarpiu.
Lenkijos premjeras taip pat neatmetė galimybės, kad tokios eskalacijos poveikis gali pasiekti ir Lenkijos teritoriją.
Tai nereiškia, kad Varšuva skelbia apie neišvengiamą Rusijos puolimą prieš Lenkiją.
Tačiau šalies valdžia akivaizdžiai ruošiasi situacijai, kai pavojingi incidentai prie sienos gali kartotis.
Nerimą sustiprino dar vienas radinys
Beveik tuo pačiu metu Lenkijoje užfiksuotas ir dar vienas incidentas.
Baltijos jūros pakrantėje, netoli Rusinovo gyvenvietės, kariškiai aptiko ir iš vandens ištraukė droną.
Pirminiais Lenkijos gynybos ministro paskelbtais duomenimis, tai galėjo būti rusiškos kilmės karinis bepilotis orlaivis.
Įrenginį perėmė kariškiai, o tarnybos pradėjo jo tyrimą.
Šis radinys nebūtinai tiesiogiai susijęs su smūgiais Ukrainos pasienyje.
Tačiau keli panašūs incidentai per trumpą laiką neišvengiamai didina įtampą.
Antradienį į orą vėl kilo Lenkijos kariniai orlaiviai
Įtampa nesumažėjo ir antradienį.
Rusijai vykdant naujus dronų smūgius Ukrainoje, Lenkijos kariuomenė vėl padidino parengtį.
Buvo pradėtos prevencinės karinės aviacijos operacijos.
Sustiprintas ir antžeminių oro gynybos bei radarų sistemų pasirengimas.
Svarbi detalė – Lenkijos kariuomenė vėliau paskelbė, kad šalies oro erdvės pažeidimo tąkart neužfiksavo.
Taigi kariniai veiksmai ore buvo prevenciniai.
Tačiau pats faktas, kad tokios priemonės tampa vis dažnesnės, parodo, kaip smarkiai pasikeitė saugumo situacija prie rytinės NATO sienos.
Karas vis labiau priartėja prie NATO sienų
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Lenkija tapo viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių.
Per jos teritoriją juda žmonės, humanitarinė pagalba ir įvairi Ukrainai skirta parama.
Tačiau Lenkija kartu turi ilgą sieną su Ukraina ir Baltarusija.
Dėl to kiekviena didelė Rusijos oro ataka vakarinėje Ukrainos dalyje Varšuvoje stebima itin atidžiai.
Dronui ar kitam objektui pakeitus kryptį, situacija gali labai greitai tapti NATO problema.
Todėl Lenkija per Rusijos atakas Ukrainoje reguliariai didina savo oro gynybos parengtį.
Smūgis traukiniui sukėlė papildomų klausimų
Ypatingo dėmesio sulaukė ir savaitgalį apgadintas traukinys.
Ukrainos geležinkeliai skelbė, kad netoliese tuo metu keliavo keli žinomi Vakarų politikos ir saugumo veikėjai.
Tarp jų buvo buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas bei buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Davidas Petraeusas.
Ukrainos pusė iškėlė versiją, kad traukiniai galėjo būti pasirinkti sąmoningai.
Tačiau tai nėra galutinai įrodyta.
Todėl teigti, kad Rusija specialiai taikėsi būtent į šiuos žmones, kol kas būtų per anksti.
Vis dėlto pats smūgis taip arti Lenkijos sienos Varšuvai tapo rimtu signalu.
Lenkija nebenori laukti kito incidento
Būtent todėl dabartinis sprendimas svarbus.
Lenkija nelaukia, kol dar vienas dronas nukris dar arčiau jos teritorijos.
Pasienio infrastruktūra stiprinama iš anksto.
Prie svarbių sienos perėjų atsiranda papildoma fizinė apsauga, stebėjimo vietos ir kariuomenės parengtos pozicijos.
Tai nėra sienos uždarymas.
Taip pat tai nėra pranešimas, kad Lenkija ruošiasi karui savo teritorijoje.
Tai prevencinė priemonė, kurios tikslas – sumažinti pavojų žmonėms ir infrastruktūrai, jeigu Rusijos atakos vakarinėje Ukrainos dalyje dar labiau priartėtų prie sienos.
Signalas svarbus ir Lietuvai
Lenkijos veiksmai svarbūs ne tik pačiai Varšuvai.
Lenkija yra NATO valstybė ir viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių regione.
Be to, būtent per Lenkijos teritoriją eina sausumos jungtis, siejanti Baltijos šalis su likusia NATO teritorija.
Todėl bet koks rimtesnis saugumo situacijos pasikeitimas Lenkijoje tiesiogiai svarbus ir Lietuvai.
Pastarųjų dienų įvykiai tai dar kartą priminė.
Dronų incidentai, oro gynybos aktyvavimas ir vis dažniau skambantys perspėjimai rodo, kad NATO rytiniame flange situacija išlieka įtempta.
Varšuvos žinutė Maskvai tampa vis aiškesnė
Lenkijos sprendimas stiprinti pasienį nėra vien reakcija į vieną droną ar vieną smūgį.
Tai platesnio pasirengimo dalis.
Varšuva mato, kad Rusijos atakos Ukrainoje vyksta vis arčiau NATO sienos, todėl nenori laukti, kol pavojus taps tiesioginis.
Kariuomenė jau dirba prie svarbiausių sienos perėjų.
O Donaldo Tusko perspėjimas leidžia suprasti, kodėl skubama.
Lenkijos valdžia mano, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai gali būti dar neramesni.
Todėl šį kartą Varšuva pasirinko ne laukti kito incidento, o pradėti ruoštis jam iš anksto.
