Aidas Užkuraitis
Lietuvos šeimoms pristatytas vienas ambicingiausių socialinės politikos paketų per pastaruosius metus. Valdantieji siūlo devynias priemones, kurioms įgyvendinti kasmet gali prireikti maždaug 770–800 mln. eurų.
Skaičiai įspūdingi. Didesnės vaiko priežiūros išmokos, daugiau paramos pirmajam būstui, pinigai pasiruošti mokyklai, nemokamas maitinimas ir papildomas finansavimas vaikų būreliams.
Tačiau už gražiai skambančių pažadų slypi klausimas, kuris dabar tampa vienu svarbiausių: iš kur valstybė paims beveik 800 mln. eurų kiekvienais metais? (LRT)
Šeimoms – beveik 800 mln. eurų paketas
Pristatytame plane numatytos devynios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti vaikų auginimo finansinę naštą ir paskatinti žmones kurti didesnes šeimas.
Viena didžiausių naujovių būtų susijusi su vaiko priežiūros išmokomis.
Tėvams siūloma leisti pasirinkti 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį.
Pasirinkus 18 mėnesių variantą, išmoka siektų 100 proc. anksčiau gautų pajamų į rankas.
Pasirinkus 24 mėnesius, pirmaisiais metais būtų mokama 77 proc., o antraisiais – 58 proc. ankstesnių pajamų.
Numatoma ir daugiau lankstumo – išmokos būtų susietos su dienomis, kuriomis tėvai galėtų pasinaudoti iki vaikui sukaks treji metai. Kiekvienam iš tėvų būtų numatyta po 62 neperleidžiamas dienas. (LRT)
Pirmam būstui – gerokai daugiau pinigų
Dar viena priemonė ypač aktuali jaunoms šeimoms, planuojančioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose.
Šios programos finansavimą siūloma padidinti iki 50 mln. eurų per metus.
Tai reikštų, kad valstybės paramos galėtų sulaukti daugiau šeimų.
Būsto problema Lietuvoje pastaraisiais metais tapo ypač jautri – nekilnojamojo turto kainos daugelyje vietų išaugo, todėl pradinio įnašo sukaupimas jaunai šeimai gali užtrukti ne vienerius metus. (LRT)
Prieš mokyklą – atskira 140 eurų išmoka
Plane atsiranda ir labai konkreti suma, kurią šeimos pajustų tiesiogiai.
Siūloma įvesti universalią pasiruošimo mokyklai išmoką.
Priešmokyklinukams ir pradinių klasių mokiniams būtų skiriama po 140 eurų mokinio reikmėms.
Svarbiausias žodis čia – universali.
Pagal pristatytą sumanymą parama nebūtų skirta vien mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms.
Tai galėtų tapti reikšminga pagalba prieš rugsėjį, kai vienu metu tenka pirkti kuprines, sąsiuvinius, rašymo priemones, sportinę aprangą ir kitus mokyklai reikalingus daiktus. (LRT)
Keistųsi ir vaikų maitinimas
Dalis beveik 800 mln. eurų paketo būtų nukreipta į vaikų maitinimą.
Siūloma plėsti nemokamo maitinimo sistemą.
Tai viena iš priemonių, kuri šeimos biudžete iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ne tokia pastebima kaip tiesioginė išmoka į sąskaitą.
Tačiau per visus mokslo metus nemokami pietūs gali reikšti nemažą sutaupytą sumą.
Taip pat numatoma daugiau finansavimo vaikų neformaliajam ugdymui – būreliams ir kitoms veikloms. (LRT)
Tačiau dalį didesnių išmokų šeimos gauna jau dabar
Svarbu nesumaišyti naujai pristatytų pasiūlymų su jau galiojančiais 2026 metų pakeitimais.
Nuo šių metų vaiko pinigai siekia 129,50 euro per mėnesį.
Gausių, nepasiturinčių šeimų ir vaikų su negalia atveju papildomai gali būti mokama 76,20 euro, todėl bendra išmoka siekia apie 205,70 euro per mėnesį.
Nuo birželio padidėjo ir vienkartinė išmoka gimus vaikui – ji siekia 1036 eurus. (Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerija)
Taigi valstybės išlaidos šeimų politikai jau didėja.
Naujasis paketas reikštų dar vieną didelį finansinį žingsnį.
Ir čia atsiranda beveik 800 mln. eurų klausimas
Beveik 800 mln. eurų nėra vienkartinė suma.
Kalbama apie priemones, kurių didelė dalis pareikalautų finansavimo kiekvienais metais.
Tai reiškia, kad neužtenka biudžete vieną kartą surasti laisvų pinigų.
Valstybei reikia ilgalaikio pajamų šaltinio.
O tuo pačiu metu Lietuva turi ir kitų itin brangių įsipareigojimų.
Vien 2026 metų biudžete gynybai numatyta apie 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Pensijų didinimui papildomai numatyta šimtai milijonų eurų, didinamos ir įvairios socialinės išmokos. (Lithuania Ministry of Finance)
Todėl klausimas „kas už viską sumokės?“ nėra vien skambi politinė frazė.
Tai reali biudžeto problema.
Galimi tik keli pagrindiniai keliai
Valstybės finansuose stebuklingos pinigų dėžutės nėra.
Dideles nuolatines išlaidas galima finansuoti augant ekonomikai ir biudžeto pajamoms, perskirstant pinigus iš kitų sričių, keičiant mokesčius arba daugiau skolinantis.
Praktiškai gali būti naudojamas kelių variantų derinys.
Tačiau kiekvienas jų turi kainą.
Jeigu perskirstomos esamos biudžeto lėšos, mažiau pinigų lieka kitoms sritims.
Jeigu didinamos mokestinės pajamos, galutinę naštą viena ar kita forma pajunta gyventojai arba verslas.
Jeigu daugiau skolinamasi, išlaidos perkeliamos į ateitį ir didėja skolos aptarnavimo našta.
Todėl svarbiausia bus ne vien tai, kokios išmokos pažadėtos, bet ir kaip jos bus finansuojamos.
Kodėl valdžia pasirinko būtent šeimas?
Problema, kurią bandoma spręsti, nėra išgalvota.
Lietuva susiduria su ilgalaikiais demografiniais iššūkiais.
Jeigu gimsta mažiau vaikų, ilgainiui mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis.
Tai daro spaudimą pensijų sistemai, sveikatos apsaugai ir visai ekonomikai.
Todėl valdžia tikisi, kad didesnė finansinė pagalba sumažins bent dalį ekonominių priežasčių, dėl kurių šeimos atideda sprendimą susilaukti vaikų.
Tačiau vien pinigų gali neužtekti.
Šeimų sprendimams įtaką daro būsto prieinamumas, darbo stabilumas, darželių pasiūla, galimybė suderinti karjerą ir vaikų auginimą bei bendras saugumo jausmas.
Pažadas didelis, bet svarbiausia detalė dar priešakyje
Šeimai 140 eurų prieš mokyklą yra labai konkretus dalykas.
Didesnė vaiko priežiūros išmoka – taip pat.
50 mln. eurų pirmajam būstui gali atverti galimybę paramą gauti žmonėms, kurie iki šiol jos laukė.
Tačiau valstybės mastu visos šios priemonės susideda į milžinišką sąskaitą.
Beveik 800 mln. eurų kasmet.
Todėl tikroji diskusija prasidės tada, kai reikės ne pristatyti pažadus, o parodyti jų finansavimo planą.
Šeimoms žadama viena didžiausių finansinių injekcijų per pastaruosius metus. Tačiau kol nėra galutinai aišku, iš kokių ilgalaikių pajamų bus padengta visa sąskaita, svarbiausias klausimas lieka atviras: kas už beveik 800 mln. eurų paketą galiausiai sumokės?
