Aidas Užkuraitis
Lietuvoje gali būti iš esmės pakeista taisyklė, kuri jau beveik ketverius metus riboja didesnius atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Seime pateiktas pasiūlymas dabartinę 5 tūkst. eurų ribą padidinti net tris kartus – iki 15 tūkst. eurų.
Jeigu toks pakeitimas būtų priimtas, jis būtų ypač aktualus žmonėms, grynaisiais perkantiems automobilius, sudarantiems didesnius sandorius ar atsiskaitantiems už brangesnes paslaugas.
Tačiau kelias iki naujos tvarkos dar ilgas.
Trečiadienį, rugsėjo 9-ąją, klausimą svarsto Vyriausybė, o Finansų ministerija jau pateikė gana aiškią poziciją – dabartinės 5 tūkst. eurų ribos keisti nereikėtų.
Dar daugiau – yra viena europinė aplinkybė, dėl kurios 15 tūkst. eurų riba ateityje bet kuriuo atveju susidurtų su rimta kliūtimi.
Dabar riba – 5 tūkst. eurų
Dabartinė tvarka Lietuvoje galioja nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos.
Pagal ją atsiskaityti grynaisiais už sandorį galima, jeigu bendra mokėjimų pagal tą sandorį suma neviršija 5 tūkst. eurų.
Svarbu tai, kad didesnio sandorio negalima paprasčiausiai dirbtinai suskaidyti į kelis mažesnius mokėjimus ir taip apeiti ribojimą.
Todėl dabartinė tvarka ypač juntama automobilių rinkoje.
Pavyzdžiui, parduodant 12 tūkst. eurų kainuojantį automobilį negalima tiesiog susitarti, kad 5 tūkst. eurų bus sumokėti vieną dieną, dar 5 tūkst. – kitą, o likusi suma – vėliau, ir tokiu būdu laikyti kiekvieną mokėjimą atskiru sandoriu.
Vertinama bendra sandorio suma.
Siūlo ribą pakelti iki 15 tūkst. eurų
Pakeitimą inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Jo pateiktame projekte siūloma leisti grynaisiais pinigais atlikti atsiskaitymus ir kitus mokėjimus pagal sandorius iki 15 tūkst. eurų.
Pataisas savo parašais parėmė visa „Nemuno aušros“ frakcija, taip pat dalis socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Mišrios Seimo narių grupės parlamentarų.
Pasiūlymo autoriai argumentuoja, kad grynieji pinigai išlieka svarbūs ne tik kasdieniams atsiskaitymams.
Jų reikšmė, anot iniciatorių, ypač išryškėja sutrikus elektroninėms mokėjimo sistemoms.
Pateikė argumentą, kuris pastaruoju metu skamba vis dažniau
R. Žemaitaitis savo pasiūlymą sieja ir su saugumo situacija Europoje.
Projekto aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys į karinius konfliktus, elektros energijos tiekimo sutrikimų ir kibernetinių incidentų riziką.
Tokiose situacijose elektroniniai atsiskaitymai gali laikinai neveikti, todėl grynieji pinigai išlieka alternatyvia mokėjimo priemone.
Dar vienas argumentas – mažėjantis fizinių bankų skyrių skaičius.
Pasiūlymo autoriai mano, kad gyventojams turėtų būti palikta didesnė laisvė pasirinkti, kokiu būdu jie nori atsiskaityti.
Tačiau Finansų ministerija situaciją vertina visiškai kitaip.
Finansų ministerija sako – 5 tūkst. eurų pakanka
Ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti 15 tūkst. eurų ribai.
Jos argumentas – dabartinis apribojimas yra proporcingas ir atitinka Lietuvos ekonomines bei finansines realijas.
Finansų ministerija šių metų vasario–kovo mėnesiais atliko institucijų apklausą.
Jos rezultatai, ministerijos vertinimu, neparodė būtinybės dabartinę 5 tūkst. eurų ribą keisti.
Tačiau vienas svarbiausių argumentų yra kitas.
Tai – šešėlinė ekonomika.
Baiminasi, kad daugiau grynųjų reikštų daugiau šešėlio
Grynieji pinigai turi vieną savybę, kurios neturi bankinis pavedimas – juos gerokai sunkiau atsekti.
Banko sąskaitoje atliekama operacija palieka elektroninį pėdsaką.
Grynųjų pinigų perdavimas tarp dviejų žmonių tokio automatinio įrašo nesukuria.
Būtent todėl grynųjų ribojimas naudojamas kaip viena iš kovos su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu priemonių.
Finansų ministerija perspėja, kad ribos padidinimas nuo 5 iki 15 tūkst. eurų galėtų apsunkinti nuoseklias valstybės pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.
Ministerija taip pat argumentuoja, kad Lietuvoje elektroninių atsiskaitymų infrastruktūra yra plačiai išvystyta ir nuolat tobulinama.
Buvo ir visiškai priešingas pasiūlymas
Įdomu tai, kad vos prieš kelis mėnesius Seime buvo svarstoma visiškai priešinga kryptis.
Birželio pradžioje keli konservatoriai siūlė dabartinę 5 tūkst. eurų ribą ne didinti, o sumažinti iki 3 tūkst. eurų.
Seimas tokio projekto svarstyti nepriėmė.
Taigi per labai trumpą laiką parlamente atsirado dvi visiškai skirtingos idėjos.
Vieni politikai norėtų, kad grynųjų pinigų naudojimas didesniuose sandoriuose būtų dar labiau ribojamas.
Kiti – kad dabartinė riba būtų patrigubinta.
Tačiau 15 tūkst. eurų planui atsirado dar viena kliūtis
Net jeigu Lietuva nuspręstų dabar leisti atsiskaityti iki 15 tūkst. eurų grynaisiais, tokia tvarka negalėtų galioti neribotą laiką.
Priežastis – naujas Europos Sąjungos reglamentas.
Nuo 2027 metų liepos 10 dienos ES bus pradėta taikyti bendra 10 tūkst. eurų grynųjų atsiskaitymų riba tam tikriems prekių ir paslaugų sandoriams.
Europos Sąjungos valstybės galės nustatyti ir mažesnes nacionalines ribas.
Tačiau didesnės nei 10 tūkst. eurų ribos numatyti negalės.
Tai reiškia, kad dabar siūloma Lietuvos 15 tūkst. eurų riba vis tiek susidurtų su nauju ES reguliavimu.
Todėl istorijoje slypi paradoksas
Diskusija Lietuvoje vyksta dėl to, ar dabartinius 5 tūkst. eurų reikėtų padidinti net iki 15 tūkst.
Tačiau jau kitais metais Europos mastu pradės galioti 10 tūkst. eurų lubos.
Todėl net priėmus dabar siūlomą pakeitimą vėliau nacionalinius teisės aktus tektų derinti prie europinių reikalavimų.
Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl dabar pateikto projekto turėtų būti konsultuojamasi su Europos Centriniu Banku.
Ką tai reikštų perkant automobilį?
Būtent automobilių rinkoje skirtumas būtų vienas akivaizdžiausių.
Šiuo metu 8, 10 ar 15 tūkst. eurų vertės automobilio pirkėjas negali visos kainos paprasčiausiai sumokėti grynaisiais, nes sandoris viršija nustatytą ribą.
Jeigu siūloma 15 tūkst. eurų riba būtų patvirtinta, tokių sandorių galimybės gerokai išsiplėstų.
Tačiau šiandien to daryti dar negalima.
Kol Seimas nepakeitė įstatymo ir pakeitimas neįsigaliojo, galioja dabartinė 5 tūkst. eurų riba.
Tai ypač svarbu, nes vien žinia apie svarstomą pakeitimą gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad taisyklės jau pasikeitė.
Nepasikeitė.
Sprendimas dar nepriimtas
Trečiadienį Vyriausybė sprendžia ne dėl galutinio įstatymo priėmimo, o dėl savo išvados Seimui.
Jeigu Ministrų kabinetas pritars Finansų ministerijos pozicijai, Vyriausybės išvada bus neigiama.
Galutinį sprendimą dėl įstatymo pakeitimo vis tiek priimtų Seimas.
Todėl šiandien Lietuvos gyventojams svarbiausia žinoti vieną dalyką: 5 tūkst. eurų riba tebegalioja.
15 tūkst. eurų – kol kas tik politinis pasiūlymas.
O net jeigu jam būtų pritarta, jau nuo 2027 metų vasaros situaciją keistų naujos visoje Europos Sąjungoje taikomos taisyklės.
