Aidas Užkuraitis
Kelios valandos Maskvoje, beveik visiška tyla apie pokalbių turinį ir aukščiausio rango JAV žvalgybos pareigūnas, kurio kelionė iš anksto nebuvo viešinama.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip dar vienas uždaras Vašingtono ir Maskvos kontaktas.
Tačiau netrukus atsirado viena versija, kuri Baltijos šalyse privertė suklusti.
Esą amerikiečių žvalgybos vadovo kelionė galėjo būti susijusi ir su Rusijai siunčiamu perspėjimu dėl NATO rytinio flango.
Jeigu taip – kyla daug rimtesnis klausimas.
Ar Vašingtonas žinojo kažką, ko visuomenė nežinojo?
Ir ar Lietuvai tuo metu buvo kilusi didesnė grėsmė, nei oficialiai skelbta?
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis dabar pateikė atsakymą.
Ir vieną dalyką jis paprašė suprasti labai aiškiai.
Apie vizitą Lietuva žinojo
CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje nuo pat pradžių buvo apgaubtas paslapties.
Viešai nebuvo pateikta išsami informacija, su kuo tiksliai jis kalbėjosi ir kokios temos buvo aptartos.
Tačiau Lietuva apie kelionę nebuvo palikta nežinioje.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau patvirtino, kad Lietuva buvo informuota apie CŽA vadovo kelionę į Maskvą.
Dabar Prezidentūros atstovai leidžia suprasti turintys ir daugiau informacijos apie pokalbių turinį.
Ir tada nuskambėjo svarbus vertinimas
Deividas Matulionis TV3 teigė, kad Lietuva CŽA vadovo vizitą vertina teigiamai.
Visos JAV ir Rusijos atstovų pokalbio detalės negali būti viešinamos, tačiau, anot prezidento patarėjo, Lietuvos institucijos turi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti situaciją.
Tačiau svarbiausia buvo tai, ką jis pasakė apie grėsmę Lietuvai.
Situacija, anot D. Matulionio, šiuo metu iš esmės nesiskiria nuo buvusios gegužę ar birželį.
Grėsmės lygis išlieka padidėjęs, tačiau papildomai pastaruoju metu jis neaugo.
Tačiau čia atsiranda kita problema
Tai nereiškia, kad Lietuva gali atsipalaiduoti.
Prezidento patarėjas atkreipė dėmesį į kitokio pobūdžio pavojų.
Kalbama apie diversijas, sabotažą ir įvairius hibridinius veiksmus.
Jo vertinimu, tokių incidentų ateityje gali būti daugiau.
Būtent ši grėsmė šiuo metu laikoma vienu svarbiausių rizikos veiksnių.
Tačiau tada D. Matulionis pasakė sakinį, kuris gerokai keičia visos istorijos interpretaciją.
„Noriu labai aiškiai pabrėžti“
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad Lietuvos institucijos šiuo metu neturi informacijos, rodančios rengiamą įprastų Rusijos karinių pajėgų įsiveržimo operaciją.
Tai svarbi detalė.
Viešojoje erdvėje po slapto CŽA vadovo vizito Maskvoje buvo keliamos įvairios versijos, tarp jų – kad amerikiečiai galėjo perspėti Kremlių nebandyti tikrinti NATO ryžto Baltijos regione.
Tačiau vien pats vizitas nėra įrodymas, kad Rusija rengėsi pulti Lietuvą ar kitas Baltijos šalis.
O kaip dėl JAV?
Dar vienas nerimą keliantis klausimas – ar krizės atveju Lietuva tikrai galėtų pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis.
D. Matulionis tokius svarstymus atmetė.
Pasak jo, JAV nėra paskelbusios, kad atsisakytų ginti sąjungininkus.
Vašingtonas ragina Europos NATO valstybes daugiau investuoti į savo gynybą ir prisiimti didesnę atsakomybę, tačiau tai nereiškia amerikiečių pasitraukimo iš Aljanso.
Prezidento patarėjo vertinimu, teiginiai, kad Lietuva krizės atveju būtų palikta viena, neturi pagrindo.
Yra dar viena žinia
Lietuva laukia sprendimų ir dėl papildomų JAV karių.
Tikslios datos D. Matulionis neįvardijo, tačiau užsiminė, kad laukiama pozityvių sprendimų ir jie artėja.
Tai vyksta tuo metu, kai saugumo situacija regione išlieka įtempta, o Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi.
Todėl CŽA vadovo kelionė į Maskvą vertinama platesniame kontekste.
Taigi ką iš tikrųjų parodė slaptas vizitas?
Ne tai, kad Lietuvai neišvengiamai gresia Rusijos puolimas.
Ir ne tai, kad JAV ruošiasi trauktis iš Baltijos regiono.
Viešai pateikta Lietuvos institucijų informacija rodo kitokį vaizdą.
Tiesioginės karinės invazijos indikacijų nėra, tačiau bendras grėsmės lygis išlieka padidėjęs, o hibridinių veiksmų rizika niekur nedingo.
Būtent todėl viena paslaptinga CŽA vadovo kelionė sukėlė tiek daug klausimų.
Tačiau dalis atsakymų, kuriuos žino Lietuvos vadovybė, visuomenei kol kas vis dar neatskleidžiama.
Ir būtent tai palieka didžiausią intrigą.
