Aidas Užkuraitis
Ji gali atrodyti kaip eilinė naujiena. Gali pasirodyti jūsų „Facebook“ sraute, „Telegram“ kanale ar būti persiųsta pažįstamo žmogaus.
Ir būtent todėl ja patikėti gali būti taip paprasta.
Tačiau Lietuvos informacinę erdvę stebintys specialistai perspėja: kai kurios apie mūsų šalį platinamos žinutės nėra atsitiktinės. Jos kuriamos taip, kad iš pirmo žvilgsnio skambėtų įtikinamai, o tikrasis jų tikslas gali paaiškėti gerokai vėliau.
Dar labiau neramina vienas skaičius – 56 procentai.
Tiek Lietuvos gyventojų 2025 metais nurodė ignoravę internete pastebėtą dezinformaciją, propagandą arba dirbtinio intelekto sukurtą melagingą turinį.
Tačiau būtent čia ir prasideda svarbiausia šios istorijos dalis.
Viena žinutė kartojama vėl ir vėl
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė atkreipia dėmesį į vieną iš Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje platinamų pasakojimų.
Juo bandoma sudaryti įspūdį, esą Lietuva ir kitos NATO valstybės leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdve.
Pasak analitikės, pats naratyvas nėra visiškai naujas.
Tačiau tam tikrais momentais jis staiga suaktyvinamas.
Ir tai vyksta neatsitiktinai.
Štai kur prasideda įdomiausia dalis
S. Uksaitės teigimu, tokių žinučių intensyvumas gali padidėti po realių įvykių.
Kaip vienas pavyzdžių minimas į Lietuvą įskridusio drono incidentas.
Tokie įvykiai gali būti panaudojami kaip pagrindas jau egzistuojančiam propagandiniam pasakojimui sustiprinti.
Taip tikra aplinkybė sumaišoma su interpretacijomis ir nepatvirtintais teiginiais.
Rezultatas?
Žmogui gali tapti vis sunkiau suprasti, kur baigiasi faktas ir prasideda manipuliacija.
Tačiau tikrasis tikslas gali būti visai ne Ukraina
Pasak Lietuvos kariuomenės analitikės, priešiškos informacinės veiklos tikslas yra platesnis.
Siekiama skaldyti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą valstybės institucijomis bei pačia valstybe.
Tai reiškia, kad nebūtina priversti žmogaus patikėti kiekviena paskleista istorija.
Kartais pakanka pasėti abejonę.
„Gal mums kažko nesako?“
„Gal valdžia kažką slepia?“
„Gal oficialiais šaltiniais apskritai negalima tikėti?“
Kai tokios abejonės kartojamos pakankamai ilgai, jos gali pradėti veikti net ir tuos žmones, kurie konkrečia melaginga istorija nepatikėjo.
Ir tada žinutė persikelia aukščiau
Analitikės teigimu, pasakojimas apie tariamą NATO valstybių oro erdvės naudojimą iš pradžių buvo plėtojamas socialiniame tinkle „Telegram“.
Tačiau vėliau panašius teiginius pradėjo kartoti ir aukšto rango Rusijos pareigūnai.
Tai svarbi propagandos veikimo detalė.
Socialiniuose tinkluose atsiradęs pasakojimas kartojamas, plečiamas ir ilgainiui gali pasiekti gerokai didesnę auditoriją.
O žmogui, kuris mato tą patį teiginį keliose skirtingose vietose, gali susidaryti įspūdis, kad jį patvirtina daugybė nepriklausomų šaltinių.
Nors pirminė informacijos kilmė gali būti ta pati.
56 procentai – štai kas specialistams kelia nerimą
Kultūros ministerijos paskelbto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė – 56 proc. – Lietuvos gyventojų 2025 metais rinkosi ignoruoti internete pastebėtą dezinformaciją, propagandą arba dirbtinio intelekto suklastotą turinį.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip saugiausias sprendimas.
Pamatei melą – nekreipi dėmesio.
Tačiau informacinių grėsmių kontekste problema sudėtingesnė.
Net jeigu žmogus nepasidalija melaginga žinute, nuolat kartojama informacija vis tiek gali formuoti jo požiūrį į valstybę, institucijas ar tarptautinius įvykius.
Dar viena problema slypi mūsų telefonuose
Informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė atkreipia dėmesį į socialinių tinklų kuriamus informacinius burbulus.
Platformos mato, kokius įrašus skaitome, spaudžiame ir komentuojame.
Todėl ilgainiui žmogui gali būti rodoma vis daugiau turinio, atitinkančio jo ankstesnius interesus ir įsitikinimus.
Čia atsiranda pavojinga iliuzija.
Jeigu aplink save nuolat matai vienodą nuomonę, gali pradėti atrodyti, kad taip galvoja visi.
Yra paprastas būdas save patikrinti
Specialistai pataria nepasikliauti vienu įrašu ar emocinga antrašte.
Jeigu žinutė skamba sensacingai, ypač jeigu joje teigiama, kad valdžia, kariuomenė ar žiniasklaida nuo visuomenės slepia itin svarbią informaciją, verta pažiūrėti, ar apie tą patį praneša kiti patikimi ir tarpusavyje nepriklausomi šaltiniai.
Svarbu vertinti ne tai, ar informacija sutampa su mūsų nuomone, o tai, ar ją galima pagrįsti faktais.
Būtent čia ir slypi pinklės
Pavojingiausia dezinformacija nebūtinai atrodo absurdiška.
Priešingai.
Ji gali prasidėti nuo tikro įvykio, prie jo pridėti nepatvirtintą interpretaciją ir galiausiai sukurti visiškai kitokį pasakojimą.
Todėl kitą kartą socialiniuose tinkluose pamačius šokiruojančią žinutę apie Lietuvą verta padaryti vieną dalyką prieš spaudžiant „dalintis“.
Patikrinti, kas ją paskelbė ir kas iš tikrųjų patvirtina joje pateiktus teiginius.
Nes kartais didžiausia manipuliacija slypi ne tame, kas parašyta.
O tame, ką perskaitęs žmogus turi pradėti galvoti.
