Tomas L.
Prie Rusijos sienos.
„Ežys“, vedantis Lenkijos gynybą prie Rusijos sienos
Kariniai sunkvežimiai vingiuotais keliais per dirbamus laukus ir ramius kaimus juda link vienos strategiškai svarbiausių Europos sienų – sienos, skiriančios Lenkiją nuo Rusijos Kaliningrado srities.
Lenkijos ir Vokietijos kariai penkias savaites dirbo pasienyje: kasė apkasus, tiesė spygliuotą vielą ir palei sieną statė ilgas betoninių užtvarų eiles, vadinamas „ežiais“. Šie darbai yra didžiulės Lenkijos „Rytų skydo“ programos dalis.
2024 metais pradėta programa skirta sustiprinti Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija bei visos NATO rytinio flango apsaugą. „Rytų skydas“ apima įtvirtinimų, prieštankinių kliūčių, įrangos sandėlių, žvalgybos ir įspėjimo sistemų bei apsaugos nuo dronų priemonių kūrimą. Visa gynybos sistema ilgainiui turėtų apimti maždaug 800 kilometrų sienos ruožą.
Lenkija, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, gynybai skiria apie 5 proc. savo BVP. Todėl sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga tapo vienu svarbiausių šalies prioritetų. Lenkijos ir Rusijos siena su Kaliningrado sritimi yra maždaug 210 kilometrų ilgio.Pasak Lenkijos gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo, „Rytų skydo“ projektui numatyta apie 10 mlrd. eurų. Vokietijos karys Jakobas naujienų agentūrai AFP teigė, kad darbai pasienyje buvo didžiulis logistinis iššūkis.
Kaip siekiama atgrasyti Rusiją?
Pasienio gamta taip pat tampa gynybos dalimi. Po lietaus permirkusios pelkės ir kitos sunkiai pravažiuojamos vietovės gali tapti natūraliomis kliūtimis galimiems įsibrovėliams.
Lenkijos pajėgos ir jų sąjungininkai siekia šias gamtines kliūtis papildyti moderniomis technologijomis ir įtvirtinimais. Taip norima apsunkinti priešo judėjimą, sulėtinti galimą puolimą ir suteikti daugiau laiko Lenkijos bei NATO pajėgoms reaguoti.
Prie sienos traktoriai ir kariai išdėliojo tūkstančius betoninių konstrukcijų. Jos skirtos šarvuotajai technikai sulėtinti arba sustabdyti.
Nors Budry apylinkėse gyvuliai ramiai ganosi laukuose ir mažai kas primena apie šalia esančią karinę įtampą, vos už sienos yra Rusijos Kaliningrado sritis.
Šis Rusijos eksklavas yra smarkiai militarizuotas. Jame dislokuota įvairios karinės technikos, įskaitant naikintuvus ir „Iskander“ raketų sistemas, galinčias smogti taikiniams Europoje.
Lenkijos generolas leitenantas Stanisławas Czosnekas pažymėjo, kad Rusija žino apie vykdomus darbus, tačiau nežino viso galutinio Lenkijos gynybos plano.
Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas teigė, kad bus sustiprinta daugiau kaip 200 kilometrų jautriausio sienos ruožo apsauga. Planuojama sukurti daugiasluoksnę gynybos sistemą, kurią sudarys įvairios kliūtys, įtvirtinimai ir kitos gynybos priemonės.
Į šią sistemą taip pat įtraukiamos minos. Lenkija ruošiasi turėti didelius jų kiekius, kurie prireikus galėtų būti panaudoti gynybinės operacijos metu. 2025 metais Lenkijos įmonė „Belma“ nurodė, kad šalies poreikis galėtų siekti apie 5–6 mln. įvairių rūšių minų.
Kilus karinei grėsmei, Lenkija teigia galinti per 48 valandas užminuoti rytinę ir šiaurinę šalies sieną. Tokia galimybė būtų platesnio „Rytų skydo“ gynybos plano dalis.
Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimas
Nors daliai Lenkijos konservatyviosios opozicijos Vokietijos karių buvimas šalies šiaurės rytiniame pasienyje kėlė abejonių, Varšuva ir Berlynas pabrėžia, kad glaudus sąjungininkų bendradarbiavimas yra svarbus Europos saugumui.
Šis regionas istoriškai buvo susijęs su Vokietija, todėl Vokietijos karių buvimas čia kai kuriems Lenkijos politikams kelia papildomų klausimų. Tačiau šiandien abi šalys yra NATO sąjungininkės ir pabrėžia, kad bendradarbiavimas yra svarbus bendram Europos saugumui.
2026 metų birželį Lenkija ir Vokietija pasirašė sustiprinto gynybos bendradarbiavimo susitarimą, apimantį karinį mobilumą, logistiką, kibernetinį saugumą ir Baltijos jūros regiono saugumą.
Vokietijos kariai prisideda prie „Rytų skydo“ darbų. Jie kartu su Lenkijos kariais atlieka inžinerinius darbus – kasa apkasus, tiesia spygliuotą vielą ir stato prieštankines kliūtis.
Vokietijos karių dalyvavimas „Rytų skydo“ programoje numatytas nuo 2026 metų vidurio iki 2027 metų pabaigos. Vokietijos kariai daugiausia atlieka inžinerines užduotis ir nėra siunčiami į kovos misiją.
Lenkija taip pat siekia stiprinti bendradarbiavimą su kitomis NATO rytinio flango valstybėmis. „Rytų skydas“ yra ilgalaikė programa, kurios tikslas – ne tik pastatyti fizines kliūtis, bet ir sustiprinti žvalgybą, stebėjimą, kariuomenės judėjimą bei pasirengimą galimai karinei grėsmei.
Lenkija planuoja „Rytų skydo“ programą įgyvendinti iki 2028 metų. Tikimasi, kad sukurta sistema sustiprins šalies sienų apsaugą, apsunkins galimą priešo judėjimą ir padidins atgrasymą nuo Rusijos bei Baltarusijos karinės agresijos.
