Aidas Užkuraitis
Rusijos karinė mašina, daugiau kaip dvejus metus bandanti užkariauti Ukrainą, vis dažniau stringa ties pačiais pagrindais – logistika, personalu ir morale.
Nors oficiali propaganda skelbia apie pergales, realybėje Kremliaus režimas susiduria su augančiu dezertyravimu, nepasitikėjimu ir desperatiškomis mobilizacijos pastangomis.
Rusijos gynybos ministerija regionams iškėlė ambicingą tikslą – iki 2026 metų pabaigos pritraukti daugiau kaip 400 000 naujų kontraktinių karių.
Tačiau fronto nuostoliai, kuriuos nepriklausomi analitikai vertina dešimtimis tūkstančių, verčia imtis vis agresyvesnių metodų.
Verbavimas virsta medžiokle
Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, Rusijoje jau mažiausiai 28 000 žmonių nuteisti už dezertyravimą ar vengimą kariauti, o realūs skaičiai gali būti du kartus didesni.
Siekiant kompensuoti praradimus, verbuotojai vis dažniau pereina nuo agitinimo prie atviros prievartos.
Vyrų sulaikymai gatvėse, studentų spaudimas pasirašyti kontraktus, išskirtinis dėmesys skolų turintiems ar teisinėse bėdose atsidūrusiems žmonėms – tai tampa kasdienybe.
Ypatingai ieškoma medikų ir kitų specialistų, kurie būtų išsiunčiami į frontą, dažnai be tinkamo pasirengimo.
Net Rusijos propagandos veidai priversti pripažinti sistemos ribotumą. Vienas žinomų prokremlinių komentatorių viešai pareiškė, kad nauja mobilizacijos banga būtų nepopuliari, nes „dauguma rusų nesuprastų, kodėl ji reikalinga“, ir kartu pripažino, jog valstybė šiuo metu nepajėgi tinkamai apginkluoti, apmokyti ir aprūpinti naujų šauktinių.
Vaikai – būsimas „žmogiškasis resursas“
Kremlius vis aktyviau dirba ir su nepilnamečiais. Viešuose susitikimuose Vladimiras Putinas su entuziazmu palaiko moksleivių svajones apie tarnybą kariuomenėje ir tarnybą oro pajėgose, žadėdamas padėti jiems siekti karinės karjeros.
Tokie epizodai rodo, kad valdžiai vaikai iš regionų – tai būsimas karo „žmogiškasis resursas“. Šiandien jiems siūlomos svajonės apie viršgarsinius naikintuvus, rytoj jie gali būti pasiųsti užpildyti fronto linijų, kuriose trūksta žmonių ir elementaraus aprūpinimo.
Grėsmės Baltijos šalims ir simbolinės „pergalės“
Vakarų žvalgybos institucijos vis dažniau įspėja apie galimas Rusijos provokacijas už Ukrainos ribų.
Lietuvos gynybos ministras viešai pranešė, kad Rusijos tarnybos svarsto galimybes surengti diversijas Baltijos šalyse, pasitelkiant Ukrainoje paimtus bepiločius orlaivius ir bandant suversti kaltę Kyjivui.
Tokie planai atitinka įprastą Maskvos taktiką – vykdyti diversijas ir tuo pačiu informacinėje erdvėje kurti legendas, esą išpuoliai – Ukrainos ar Vakarų provokacijos. Tačiau tai skatina dar glaudesnį Lietuvos, Lenkijos ir kitų regiono valstybių žvalgybų bendradarbiavimą.
Kai fronte Rusija praranda sandėlius, naftos bazes ir kitą infrastruktūrą, jos diplomatai užsienyje tenkinasi simbolinėmis „pergalėmis“.
Internete išplitęs vaizdo įrašas iš Rusijos ambasados Kanadoje, kur diplomatas plėšo mėlynus ir geltonus balionus, tapo taikliu Kremliaus galios iliustravimu – agresyvi retorika ir realiai menkos galimybės pakeisti karo eigą.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Rusijos karo mašina vis labiau remiasi prievarta, propaganda ir baime, o ne realiomis karinėmis galimybėmis. Kuo labiau griūva jos logistika ir personalo sistema, tuo daugiau energijos skiriama vaikų indoktrinacijai, melagingoms operacijoms ir simboliniams gestams užsienyje.
