Tomas L.Higienos instituto 2024 m. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimo duomenimis, kasdien vartojantys maisto papildus teigė beveik 17 proc. apklaustų gyventojų.
„Didžioji dalis gyventojų – daugiau nei 40 proc. vartoja tris keturis mėnesius per metus. Teigiančių, kad visai jų nevartoja sudarė 8,3 proc. apklaustųjų“, – statistika praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surengtoje diskusijoje „Tik tiek, kiek reikia. Tik tada, kada reikia“ dalijosi tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė.
Latvijos maisto saugos instituto „BIOR“ Rizikos vertinimo ir epidemiologijos skyriaus vadovė Inese Siksna atkreipė dėmesį, kad maisto papildų vartojimo mastas ypač išaugęs pastaraisiais metais.
Jos pateiktais duomenimis, daugiausiai iš Baltijos šalių maisto papildus vartoja latviai – 90,1 proc. gyventojų, antrojoje vietoje yra lietuviai (82,9 proc.), o trečioje – estai (77,4 proc.).
Vis tik ekspertai konstatavo, kad griebdamiesi maisto papildų žmonės neretai turi nepagrįstų lūkesčių – tikisi, kad papildas suveiks geriau už vaistą ar turės „stebuklingą“ poveikį sveikatinimui.
Informacijos begalė, o pasimetimas – didžiulis
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pasakojo, kad pacientus dėl maisto papildų vartojimo tenka konsultuoti kone kasdien.
„Išties šiandien turėjau kelis pokalbius ir apie vitaminą D, ir apie geležį. Turbūt nėra tokios dienos, kad šeimos gydytojas, o ir kiti kolegos apie tai nesulauktų klausimų“, – kalbėjo ji.
Vis tik gydytoja konstatavo, kad maisto papildų vartojimas jau tapęs tam tikru kultūros fenomenu: „Dabar mes esame pasiekę tokias aukštumas, kurios, drįstu sakyti, kartais nebeatrodo kaip kultūra, o labiau primena pasimetimą ir masinį, beatodairišką visko vartojimą.“
Pasak jos, nors esama situacijų, kai reikia ne šiaip maisto papildų, bet net recepto jiems, daugelio medžiagų galima gauti pakankamą kiekį renkantis visavertį maistą.
„Turbūt nėra tokios dienos, kad šeimos gydytojas, o ir kiti kolegos nesulauktų klausimų apie maisto papildus“, – sakė J. Dūdienė.
Iš psichologinės pusės šią situaciją paanalizavusi J. Dūdienė konstatavo, kad tam įtakos turi ne tik socialinių medijų įtaka, bet ir visuomenę lydintis nesaugumo jausmas.
„Yra labai daug nerimo. Tai kartais išvirsta kūniškais simptomais, ir tada žmogui atrodo: „Gal su manimi kažkas negerai, gal čia kažkas vyksta, aš pirma pasigilinsiu pati, kol dar iki gydytojo neisiu“.
Socialinės įtakos gi mes turime be galo daug. Vyksta visokios diskusijos: „Aš pasidariau tyrimą, o kodėl tu nedarei? Žiūrėk, tau reikia papildų, juk tu nepavalgai, žiūrėk, kokios mūsų daržovės auga, dirvožemis nustekentas“.
Prieinama prie išvados, kad reikia kažką daryti. Tas pasakymas „vis tiek turiu kažką daryti“ yra gajus. (…) Sporto klube susitinka: „Tu ką, negeri kreatino? Kaip tu gali negerti?“. Tada pradedama domėtis. Tos informacijos turime ne srautus, o ištisus vagonus“, – sakė gydytoja.
Imuniteto pastiprinti negalima
Gydytojos pastebėjimu, tyrimai, apklausos ir psichologiniai tyrimai rodo, kad papildai dažnai vartojami vien tam, kad „stiprintų organizmą ir imunitetą“.
„Apie imuninę sistemą reikėtų labai aiškiai pasakyti – mes jos pastiprinti negalime. Kaip vienas kolega yra pasakęs, galime tik brangesnį šlapimą padaryti. Svarbiausia – jos negriaukime savo nesveiku gyvenimo būdu.
Užtikrinkime gerą miegą, pakankamai vandens, visavertę mitybą, judėjimą, ir imunitetas bus toks, kokį atsinešėme gimdami. Yra tam tikros sudėtingos imunodeficitinės būklės, bet bendrą organizmą „pastiprinti“ norisi tiesiog todėl, kad norime kažką dėl savęs padaryti, o objektyvumo pritrūksta“, – pabrėžė J. Dūdienė.
Pasak jos, medikai susiduria ir su hipochondrijos atvejais, kai tikros organinės priežasties nėra, bet žmogus kažką jaučia. „Vienas iš patarimų būtų rūpintis savo emocine ir psichologine sveikata, tada ir kūniški pojūčiai gali susitvarkyti.“
Specialistė pabrėžė, kad kaip negalima aklai pasikliauti be kokiu informacijos šaltiniu, taip negalima ir lengva ranka dalyti patarimų kitam. „Tu nežinai kito žmogaus lėtinių ligų ir kokius vaistus jis vartoja. Tai labai aktualu, nes socialinė įtaka ir reklamos veikia puikiai – jos tam ir sukurtos. (…) Norisi kviesti kritiškiau pasižiūrėti į tai, ką mes skaitome, kokia informacija mus pasiekia“, – akcentavo J. Dūdienė.
Gydytojas net nežino, ką pacientas vartoja
Šeimos gydytoja akcentavo, kad ne mažiau svarbios su medikamentais vartojamų papildų ir kitų preparatų sąveikos. Specialistė dalinosi pavyzdžiais, kai ne tik vartojami maisto papildai, bet ir gausesnis tam tikrų produktų kiekis gali turėti rimtų šalutinių reiškinių.
Jai antrino ir šeimos gydytojas Gintaras Bleizgys, pabrėždamas, kad labai svarbu nuo gydytojo nieko nenuslėpti. „Papildams receptų nereikia, žmonės juos perkasi pasitarę su vaistininku arba gavę rekomendaciją „ant lapelio“. Ši informacija nepatenka į E. sveikatą. Be to, dėl laiko stokos poliklinikose – kai priimama po 30 pacientų per dieną ir vienam skiriama mažiau nei 10 minučių – apie kokį įsigilinimą į problemą galime kalbėti?
Problema lieka neišspręsta, mes tiesiog nukopijuojame anksčiau vartotus vaistus: „Jautiesi gerai? Gerai“. Nėra laiko paklausti, ką naujo žmogus pradėjo vartoti ar ką giminės atvežė. Patys pacientai dažnai nemano, kad tai svarbu informuoti gydytoją. Čia vėlgi švietimo klausimas – nuo darželio ar mokyklos laikų turime žinoti, kad viskas, ką vartojame (ne tik maistas), turi būti dokumentuota“, – pabrėžė specialistas.
