Tomas L.
„Sodra“ skaičiuoja, kad balandžio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 4964 gyventojai.
Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 78,14 euro, o su paveldėjimu – 67,03 euro.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 364,74 euro, o mažiausia – 9,51 euro.
Iš viso per balandžio mėnesį į Pensijų anuitetų fondą (PAF) už įsigytus pensijų anuitetus pervesta 0,64 mln. eurų.
Baigus kaupimą, pensijų fondų valdymo bendrovės gyventojų turtą parduoda, o pinigus perveda „Sodrai“.
Atskaičiusi 2,5 proc. nuo gautos sumos administravimo sąnaudoms, likusius pinigus ji deda į PAF.
Iš jo kas mėnesį pensininkams ir yra mokami priedai prie pensijų – vadinamieji pensijų anuitetai.
PAF turtas, kurio vertė balandžio pabaigoje buvo 88,9 mln. eurų, yra paskirstytas į tris portfelius arba „puodus“: likvidumo (virš 1,9 mln. eurų), garantinį (18 mln. eurų) ir augimo (63 mln. eurų).
Likvidumo portfelio tikslas – užtikrinti lėšas pensijų anuitetų išmokų mokėjimui trumpuoju laikotarpiu (6 mėn.). Tad jį sudaro lėšos, laikomos „Sodros“ sąskaitose.
Garantinio portfelio tikslas – užtikrinti lėšas ilgesnio laikotarpio (5 m. ir ilgiau) pensijų anuitetų išmokoms, laikinai lėšas investuojant į skolos vertybinius popierius ir terminuotuosius indėlius.
Augimo portfelio investavimo tikslas – uždirbti investicinę grąžą kiekvienam pensijų anuitetui per laikotarpį iki 20 metų. Tad čia lėšos investuojamos į akcijas, investicinius fondus (indeksinius, prekiaujamus biržoje (ETF) ir kt.).
Jeigu portfelių turtas parduodamas brangiau, nei buvo pirktas, „Sodros“ valdomas fondas gauna pelną, kurį paskirsto anuitetų gavėjams.
Per balandžio mėnesį Augimo portfelyje buvo realizuota pelno už 506 tūkstančius eurų.
„Sodros“ atstovai pažymi, kad balandžio mėnesis atnešė naujus akcijų rinkų rekordus, tačiau problemos, lėmusios rinkų kritimą kovo mėnesį, neišsisprendė.
Pasak specialistų, esminis pozityvus veiksnys – kompanijų pelnas, kuris ištisą dešimtmetį kasmet vidutiniškai augo po 11 proc.
Antra, keliolika metų trunkantis įspūdingas akcijų ralis investuotojus pavertė beviltiškais optimistais.
„Net krizių akivaizdoje ieškome pozityvo ženklų, kurie pateisintų kaip peiliai krentančių akcijų gaudymą. Jau pripratome, kad kiekvienas rinkos kritimas tėra puiki proga užsipirkti „nukainotų“ akcijų.
Todėl investuotojai vis dažniau šoka iš lėktuvo netikrindami, ar turi parašiutą, nes priprato, kad vyriausybė bet kokiu atveju bus ištempusi tinklą, kuris neleis rinkai sugriūti. Bet šuolininkų randasi vis daugiau, o tinklai, kaip bebūtų, kartais plyšta“, – nurodo „Sodros“ atstovai.
Visgi, specialistai pabrėžia, kad nepaisant pozityvių (vietomis naivių) akcijų rinkų, energetikos sektorius mus grąžina į realybę.
„Dėl karo Irane naftos barelis pabrango 30 dolerių ir, remiantis prognozėmis, kaina nemažės iki pat vasaros vidurio. Sunku pasakyti, kokia aplamai yra tikra naftos kaina.
Taip, yra Brent naftos indeksas, kurį matome visuose naujienų portaluose, bet jis parodo abstraktų vidurkį. Realybėje kainos varijuoja drastiškai. Jos gali skirtis ne tik tarp regionų ar uostų, bet net tarp dviejų tanklaivių, stovinčių vienas šalia kito toje pačioje prieplaukoje“, – paaiškino jie.
„Sodros“ atstovai atkreipė dėmesį, kad įvertinus situaciją, pasaulio ekonomika iki šiol atrodo tvirtai dėl sukauptų rezervų, todėl dar nepajautėme reikšmingų naftos trūkumo pasekmių.
„Pakilusios degalų kainos, ką turime Europoje, tikrai nesiskaito kaip itin reikšmingos pasekmės. Tuo tarpu Azija jau susiduria su pilnaverte energetikos krize, nes didžioji dalis išteklių, plaukusių per Hormuzo sąsiaurį, keliaudavo būtent ten.
Vyriausybės riboja ar visai stabdo įmonių darbą, elektros tiekimą ar karšto vandens naudojimą. Normuoja gatvių apšvietimą, automobilių ir kuro naudojimą bei riboja subsidijas ir importą. O kadangi energetika ypač svarbi agrokultūroje, jei situacija negerės, neišvengiamai artėja maisto krizė“, – prognozuoja specialistai.
Anot jų, ji gali paveikti ir Vakarų pasaulį, nes Azija yra pasaulio fabrikas ir, lėtėjant gamybai ten, ima tuštėti ir mūsų lentynos.
Kartu mažėja ir Vakarų pasaulio energetikos atsargos, nes jos yra gabenamos į Aziją siekiant pasinaudoti išaugusiomis kainomis.
„Sodros“ atstovai nurodo, kad balandžio mėnuo akcijų rinkoms buvo rekordinis, ne prasčiau atrodė ir PAF Augimo portfelio rezultatai.
„Jo vertė mėnesio eigoje išaugo 7,85 proc. Portfelyje stipriausiai atrodė besivystančių rinkų akcijų krepšelis, į kurį nėra įtraukta Kinija (EXCH), jo kaina paaugo 16,37 proc.
Didžiausių Amerikos technologijų įmonių krepšelio (QDVE) vertė išaugo 15,65 proc., o Amerikos vertės akcijų (QDVI) kaina pakilo 15,37 proc.. Vienintelis neigiamą rezultatą užfiksavo pasaulio energetikos (XDW0) biržoje prekiaujamas fondas, kurio vertė mėnesio eigoje sumažėjo 3,8 proc.“ – apžvelgė specialistai.
