Tomas L.
Kaip pasakoja „Krekenavos“ direktorius Vaidas Lebedys, bendrovės taikomas regeneracinės žemdirbystės modelis reikalauja platesnio požiūrio į ūkininkavimą.
„Regeneracinė žemdirbystė – tai ilgalaikis įsipareigojimas dirvožemiui ir jo gyvybingumui. Žemė čia vertinama ne tik kaip gamybos priemonė, bet kaip gyva sistema, kurią reikia saugoti ir atkurti. Tai reiškia, kad sprendimai ūkyje vertinami ne tik pagal šiandienos rezultatą, bet ir pagal jų poveikį dirvožemiui ateityje“, – sako V. Lebedys.
Pasak jo, toks ūkininkavimas padeda palaikyti natūralius procesus ir stiprina dirvožemio atsparumą. Jis paremtas mažesniu dirvos judinimu ir apgalvota sėjomaina.
Ūkyje paliekami visi šiaudai, taip didinamas organinės medžiagos kiekis ir humuso lygis. Taip pat naudojami tarpiniai pasėliai, kad dirva per žiemą neliktų plika ir būtų apsaugota nuo erozijos. Sveikesnė dirva leidžia natūraliai mažinti ir cheminių priemonių poreikį.
Praktikoje tai reiškia ir didesnę kultūrų įvairovę: auginami kviečiai, miežiai, avižos, rapsai, cukriniai runkeliai, burokėliai ir sojų pupelės. Sėjomaina padeda palaikyti dirvožemio balansą, mažina ligų ir kenkėjų plitimą ir leidžia efektyviau išnaudoti natūralius išteklius.
Technologijų ir tvarumo sinergija
Šiuolaikinė žemdirbystė neatsiejama nuo technologinių sprendimų, leidžiančių dirbti tiksliau ir atsakingiau. „Krekenava“ šią kryptį nuosekliai plėtoja, derindama inovacijas su tvarumo principais.
V. Lebedžio teigimu, technologijos ūkyje tampa būtina sąlyga siekiant ilgalaikio efektyvumo.
„Nuolat diegiame pažangias technologijas, laukuose taikome išmaniąsias žemdirbystės sistemas, naudojame dronus pasėlių stebėjimui ir priežiūrai. Taip pat investuojame į mobiliojo agrometro kūrimą, kuris leis atlikti kokybinius tyrimus tiesiog laukuose“, – pasakoja pašnekovas.
Tokie sprendimai leidžia realiu laiku stebėti pasėlių būklę, tiksliau vertinti dirvožemio savybes ir greičiau reaguoti į pokyčius. Tai padeda ne tik efektyviau organizuoti darbus, bet ir mažinti išteklių naudojimą bei poveikį aplinkai.
Svarbi veiklos dalis – ir tvarumo iniciatyvos. Nuo 2020 m. bendrovė dalyvauja anglies kreditų programoje: už taikomas tvarias praktikas ūkiai gauna sertifikuotus anglies kreditus, kuriuos gali realizuoti rinkoje.
Agrobendrovė taip pat kasmet balandžio 22 d. mini Tarptautinę Motinos Žemės dieną, siekdama atkreipti dėmesį į išteklių ribotumą ir tvaresnės veiklos svarbą.
Agronomo darbo subtilybės
Nors šiuolaikinėje žemdirbystėje svarbią vietą užima technologijos, „Krekenavos“ patirtis rodo, kad esminė dedamoji išlieka žmogus. Tai ypač atsiskleidžia agronomo darbe – profesijoje, kuri apjungia mokslą, praktiką ir kasdienius sprendimus laukuose.
Bendrovės agronomė Auksė Novogrudskė pasakoja, kad jos kelias į šią profesiją nebuvo tradicinis.
„Profesija mane pasirinko, ne aš ją. Į ūkį atėjau dirbti be specialaus išsilavinimo, pradėjau nuo sandėlininkės darbo, o tik vėliau išėjau mokytis. Ir galiu pasakyti, kad mokytis buvo lengviau, nes jau turėjau praktikos“, – sako ji.
Anot agronomės, šiame darbe tenka aprėpti visą procesą – nuo žemės paruošimo iki dokumentacijos tvarkymo.
Kalbėdama apie kasdienius iššūkius, A. Novogrudskė išskiria kultūras, kurios reikalauja daugiausiai dėmesio.
„Burokėliai – tikras iššūkis. Šiemet planuojame jų pasėti apie 90 hektarų, tad darbo tikrai bus. O jei kalbėtume apie mažiau reikalaujančias kultūras, tai tradiciniai kviečiai ar rapsai – jie stabilesni, bet vis tiek, jei neprižiūrėsi, rezultato nebus“, – teigia ji.
Paklausta, kas lemia gerą derlių, agronomė atsako paprastai: „Meilė. Viskas prasideda nuo žemės dirbimo – nuo to, kaip ją paruoši, kaip tręši, kokią sėklą pasirinksi. Aišku, daug lemia ir orai – čia jau ne nuo mūsų priklauso.“
Ji pabrėžia, kad svarbi ir komanda – kasdieniai sprendimai priimami tariantis, dalijantis patirtimi ir kartu reaguojant į iššūkius.
Pranešimą parengė Krekenava. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
