Tomas L.
Vaikinui abiejose kaklo pusėse iškilo gumuliukai, kurie palaipsniui didėjo, o toje vietoje, kur anksčiau buvo tatuiruotė, susiformavo randas ir negyvų audinių opos, užpildytos rausvu serumo ir kraujo mišiniu. Tokios odos darinių formos yra žinomos kaip „nekrotinės“ opos.
Pacientas praėjus maždaug penkiems mėnesiams nuo tada, kai pasidarė tatuiruotę, kreipėsi į ligoninę. Jam buvo išrašyti antibiotikai ir vietiniai kortikosteroidai, tačiau simptomai negerėjo, rašo „Live Science“.
Tolesnis gydymas
Apžiūrėję pacientą, gydytojai abiejose kaklo pusėse, tiesiai po žandikauliu, diagnozavo kietus ir patinusius limfmazgius. Be to, ištyrę nekrotinę opą kaklo viduryje jie nustatė, kad plutele apsitraukusi masė išplito į gilesnius odos sluoksnius.
Magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad iškilimai abiejose kaklo pusėse buvo maždaug 4 cm ilgio ir 3 cm pločio, o centrinė masė po didele nekrotine opa – 4,9 cm ilgio ir 3,5 cm pločio. Kontrastinis kompiuterinės tomografijos tyrimas atskleidė, kad dviejose jungo venose arčiausiai kaklo vidurio linijos yra kraujo krešulių.
Tuomet gydytojai plonomis adatomis atliko nekrotinės opos biopsijas. Jas ištyrus paaiškėjo, kad jose yra negyvų ląstelių, imuninių ląstelių ir randų audinio. Tačiau tai neparodė, kas sukėlė nekrozę. Kadangi gydytojams tyrimo rezultatai ir paciento būklės progresavimo tempas kėlė nerimą, vaikinas nedelsiant buvo nukreiptas į operacinę, atvejo aprašyme teigė gydytojai.
Chirurgai pašalino opą bei audinių mases ir perrišo jungo venas su krešuliais, kad sustabdytų kraujotaką. Tuomet paciento kaklas buvo rekonstruotas audiniais iš jo šlaunies.
Tikroji diagnozė
Medikai atliko imunohistocheminius biopsijos mėginių tyrimus, kurių metu, pasitelkę antikūnus, ieškojo specifinių antigenų, t. y. medžiagų, sukeliančių imuninį atsaką. Jie gavo neigiamą rezultatą tiek dėl Epsteino – Barro viruso, sukeliančio mononukleozę, tiek dėl tuberkuliozės, tačiau aptiko tam tikro tipo ląstelių, iš kurių formuojasi gerybiniai navikai.
„Šie radiniai visi kartu patvirtino nekrozuojančio granuliominio limfadenito diagnozę“, – rašė gydytojai. „Granuliominis“ reiškia būklę, kai imuninių ląstelių sankaupos suformuoja pertvarą aplink nuolatinės infekcijos židinį ar svetimkūnį.
Nekrozuojantis granuliominis limfadenitas buvo imuninė reakcija, kilusi dėl organizmo audinių pažeidimo – kryžiaus tatuiruotės, pažymi medikai. Savo ataskaitoje jie taip pat nurodo, jog kartais uždelstą imuninę reakciją gali sukelti tokie tatuiruočių pigmentuose esantys sunkieji metalai kaip gyvsidabris ir kadmis, taip pat raudoni organiniai dažikliai. Tačiau chirurginiu būdu pašalintuose audiniuose nebuvo aptikta nė lašo išnykusio tatuiruotės pigmento, todėl jo sudėties tiesiogiai ištirti nepavyko.
Po operacijos ir trumpalaikės hormonų terapijos pacientas visiškai pasveiko, pranešė gydytojai. (Kokio tipo hormonų terapija jam buvo skirta ir kodėl ji buvo būtina, medikai nenurodė.)
Kuo šis atvejis unikalus?
Tatuiruotės gali kelti potencialią grėsmę sveikatai, išprovokuoti alergines reakcijas ir odos infekcijas. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 226 žmonės, patyrę reakcijas į tatuiruotes, granuliominės reakcijos buvo palyginus dažnos ir sudarė 48 proc. visų uždegiminių reakcijų.
Gydytojai pažymi, kad šio vaikino atvejis yra tik antrasis žinomas nekrozės atvejis, išsivystęs po tatuiruotės. Pirmuoju atveju pacientas sirgo nekrobiozine lipoidika – reta uždegimine odos liga, kai suyra odos kolagenas, ir ankstyvąja žiedine granulioma, kuriai būdingas iškilus žiedo formos bėrimas.
Gydytojai pabrėžia, kad šio paciento nekrotinė opa buvo ypač agresyvi, ir juos nustebino, kaip giliai ji buvo išplitusi.
Medikai teigė, kad sunki vaikino nekrozė galėjo turėti tris priežastis. Pirma, lėtinis uždegimas ir dėl tatuiruotės sustiprėjusi imuninė reakcija galėjo sustiprinti kraujo krešėjimo riziką. Antra, ištinę limfmazgiai kaklo šonuose galėjo suspausti jungo venas ir taip sulėtinti kraujotaką. Galiausiai, dar viena tikėtina priežastis – dėl lėtinio uždegimo pradėjusios irti kraujagyslių sienelės.
Iš esmės ši ataskaita „praplečia su tatuiruotėmis siejamų patologijų spektrą“, – rašė gydytojai savo pranešime. Tačiau turint galvoje, kad tai yra tik antras žinomas atvejis medicinos istorijoje, tatuiruočių mėgėjai gali būti ramus: tokia kūno puošybos baigtis yra labai mažai tikėtina.
