Studijos užsienyje: specialistai paskaičiavo – kiek kainuoja ir kurioje šalyje labiausiai verta

Studijos užsienyje tapo lygiaverte alternatyva aukštosioms mokykloms Lietuvoje. Užsienyje lietuviai renkasi visų laipsnių studijas, mainų programas, noriai vyksta kelti kvalifikacijų ir tobulinti akademinių įgūdžių nuo kelių savaičių iki dvejų metų trunkančiose sertifikatų ir diplomų programose. Skirtingais duomenims, kasmet į aukštojo mokslo įstaigas užsienyje išvyksta apie 5 tūkst. lietuvių. Ūgtelėjusias studijų užsienyje pasirinkimo tendencijas šiemet, kaip girdime iš abiturientų, jų tėvų bei mokytojų, lemia ir geopolitinė mūsų šalies situacija. Kasmet studijų užsienyje galimybę svarsto gerokai didesnis skaičius nei realiai išvyksta. 2025 m. iš tūkstančio apklaustųjų net 638 atsakė svarstantys apie studijas užsienyje.

„Su 9–12 kl. moksleiviais dirbame kasdien, esame arti būsimų studentų ir jų šeimų, tad gerai jaučiame studijų pasirinkimo pulsą, girdime tiek gimnazistų, tiek jų tėvų argumentus dėl išvykimo į užsienį arba pasilikimo savo šalyje“, – kalbėjo AMES Education steigėja ir direktorė Eglė Kesylienė.

„Kai buvau dešimtoje klasėje, užsienis atrodė kaip kažkas tolimo, nepasiekiamo. Dabar mūsų klasėje tai yra norma, beveik pusė moksleivių jau yra pateikę paraiškas studijuoti kažkur Europoje,“ – pasakoja Vilniaus Jėzuitų gimnazijos abiturientė Viltė. Jai antrina ir III-ioje gimnazijos klasėje besimokantis AMES studijų pasirinkimo dirbtuvių dalyvis Arnas: „Į šitą programą atėjau norėdamas pasižiūrėti, ką man gali pasiūlyti pasaulis. Dauguma draugų irgi mąsto apie studijas užsienyje. Žinau, kad šeimos biudžetas yra ribotas, todėl jau dabar pradedu stebėti informaciją, ją analizuoju ir renkuosi universitetus, kurie yra pagal mano pažymius ir tėvų finansus.“

Studijos užsienyje vis dažniau suvokiamos ne kaip pabėgimo iš namų ar laisvės troškimo idėja, o kaip apgalvotas ir kryptingas pasirinkimas.

Pasak pašnekovės, būsimų studentų iš Lietuvos pasirinkimai studijų srityse išlieka gana stabilūs jau daugelį metų: psichologijos, biomokslų, informacinių technologijų ir inžinerijos, tiksliųjų mokslų krypčių studijos. Šalia tradicinių pasirinkimų vis ryškėja naujos tendencijos. „Iš pradžių galvojau apie ekonomiką, bet galiausiai pasirinkau ekonometriką ir duomenų mokslą. Atrodė rizikingiau, bet dabar matau, kad galimybių net daugiau,“ – kalbėjo būsimasis Vrije universiteto Amsterdame studentas Gytis.

Kūrybinės studijos taip pat tampa vis populiaresnės, ypač tarp tų, kurie nori derinti meną ir technologijas.

„Kastu International“ vadovas Arturas Jefimovas sako, kad pastaruoju metu stebimas stojančiųjų skaičiaus kritimas: „Mūsų duomenimis, prieš penkerius metus studijuoti į užsienį išvykdavo apie 10–12 proc. abiturientų, baigiančių mokyklas Lietuvoje. Dabar šis skaičius šiek tiek nukritęs – mokytis į užsienį stoja apie 7–8 proc. abiturientų“.

Jis pridūrė, kad pastaraisiais metais populiarumą įgauna inžinerijos ir informacinių technologijų (IT) studijos. Tokios sritys kaip ekonomika ir verslo vadyba buvo populiarios visą laiką – nors jų populiarumas šiek tiek krenta, išlieka aukštame lygyje.

Šiais metais pastebima nauja tendencija: vis daugiau mokinių renkasi studijas, susijusias su dirbtiniu intelektu (AI). Tai yra naujos programos, kurias pradeda užsienio universitetai, o moksleiviai noriai renkasi studijas, kurių prieš porą metų net nebuvo.

Paklaustas apie besirenkamas šalis pašnekovas pabrėžė, jog šiuo metu pati populiariausia šalis yra Nyderlandai. Ten siūlomos pakankamai pigios studijos, kurios dalinai finansuojamos Nyderlandų vyriausybės.

AMES Education karjeros specialistė ir sertifikuota studijų konsultantė Rasa Juozapavičienė papildė, jog lietuviai renkasi ir kitas Europos Sąjungos šalis: Belgiją, Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiąa, Skandinavijos regiono šalis. Politinė situacija JAV kiek pakoregavo vykstančių į Amerikos universitetus studentų skaičių – jų šiek tiek sumažėjo. Aktyvūs sportininkai dažnai renkasi JAV dėl sporto stipendijų galimybės.

Labai svarbus klausimas besirenkant studijų kryptį užsienyje – mokslo kaina kasmet. Pavyzdžiui, studijos Nyderlanuose ES piliečiams kainuoja apie 2695 eurų per metus, be to, yra galimybė gauti įvairias stipendijas ir paramą. Kitos populiarios šalys yra Danija, Belgija, o šiais metais stebimas Suomijos populiarumo augimas – susidomėjimas šia šalimi išaugo net 80 proc., palyginti su praėjusiais metais. Danijoje ir Suomijoje studijos yra nemokamos, be to, studentams mokamos stipendijos ar parama. Belgijoje studijos taip pat labai patrauklios – jos kainuoja tik 1181 eurų per metus.

„Per pastaruosius 5–10 metų įvyko nemažas pokytis. Dabar studijos Anglijoje kainuoja apie 15 tūkst. eurų per metus, tad stojančiųjų ten skaičius ženkliai krito, susidomėjimas persikėlė į Nyderlandus. Kadangi Nyderlandai neturi tokio plataus universitetų ir programų sąrašo, dalis mokinių lieka studijuoti Lietuvoje“, – kalbėjo A. Jefimovas.

Vienas dažniausių mitų ar faktų, kad studijos užsienyje yra sunkiai finansiškai įveikiamos. Tačiau realybė yra labai individuali. Dažnai studijos užsienio universitetuose, ypač Europos Sąjungos šalių valstybiniuose universitetuose kainuoja pigiau nei valstybės nefinansuojamos programos Lietuvoje.

Įprastai studijų kaina Europos Sąjungos valstybiniuose universitetuose svyruoja nuo 0 iki 8 tūkst. eurų, privačiuose universitetuose kainų kartelė yra aukštesnė. Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV bei Australijoje tarptautiniams studentams kainos yra ženkliai aukštesnės, todėl raginama domėtis papildomomis finansavimo galimybėmis.

R. Juozapavičienė aiškino, kad prieš renkantis universitetą rekomenduojama racionaliai įvertinti šeimos finansines galimybes, realias darbo studijuojant aplinkybes, susipažinti su universitetų stipendijų, paskolų ir paramų programomis. Itin svarbu yra nesitikėti viską gauti „ant lėkštutės“, daug darbo reikia įdėti patiems. Galima net kreiptis dėl individualių stipendijų į verslo įmones, sekti valstybinių institucijų aktualijas apie studijų užsienyje finansavimo galimybes.

E. Kesylienė papildė, jog didžiausias iššūkis dažniausiai būna ne studijos, o pirmieji mėnesiai. Rekomenduojama pasiruoši finansinį planą, kad studijų pradžia būtų sklandesnė. Gavus kvietimą studijuoti kai kurie universitetai prašo registracijos įmokos arba garantinio mokesčio, tada laukia būsto paieška ir užstatas už nuomą. Nereikia pamiršti buities rakandų ir reikmenų.

Pasak „Kastu International“ vadovo, vieningos sistemos, pagal kurią lietuviai galėtų gauti paramą iš Lietuvos vyriausybės savo studijoms užsienyje, nėra (arba bent jau mes apie tai nežinome). Tačiau daugelyje Europos šalių siūlomos stipendijos, paramos sistemos, lengvatos būstui, maistui ir transportui studentams, atvykstantiems studijuoti į tas šalis. Be to, yra šalių, kurios finansuoja didžiąją dalį studijų kainos.

Todėl įsitikinimas, kad studijos užsienyje yra brangus malonumas, nėra visai teisingas. Yra šalių, kur studijuoti yra netgi pigiau nei Lietuvoje.

„Pradinis biudžetas tikrai yra reikalingas. Mes patariame turėti bent 6–8 tūkstančių eurų biudžetą. Tie pinigai reikalingi nuvykimui, būsto suradimui ir užstatui bei įsikūrimui. Iš šios sumos dalis pinigų bus skirta pragyvenimui pirmuosius 4–5 mėnesius, kad studentas galėtų ramiai gyventi nepanikuodamas, kol neturi studentiško darbo.

Praktika rodo, kad susirasti studentišką darbą užtrunka vidutiniškai nuo 3 mėnesių iki pusės metų“, – kalbėjo A. Jefimovas.

Prieš išvykstant mokytis svetur, reikėtų žinoti – kaip pasiruošti naujam studentui, norinčiam pradėti gyvenimą šalyje, kurioje studijuos. R. Juozapavičienės teigimu, pirmam semestrui nereikėtų planuoti darbų, finansinės nepriklausomybės. Tuo metu tikslas turėtų būti tik vienas – mokytis ir aklimatizuotis naujoje akademinėje aplinkoje. Todėl būtų gerai turėti pakankamai lėšų pirmiems studijų metams už mokslą ir bent pirmam semestrui už apgyvendinimą ir pragyvenimą. Kiek pinigų reikės, priklauso nuo to, kokioje šalyje ir mieste, kokiame universitete – valstybiniame ar privačiame – pasirinktos studijos. Vidutiniškai mėnesiui apgyvendinimui ir pragyvenimui rekomenduojama turėti apie 1000 – 2000 eurų.

Sprendimas išvykti studijuoti į užsienį dažnai sudėtingesnis nei pats išvykimas. Kai žinai, kur važiuoji (susipažįsti su šalimi, miestu, universitetu, programa) ir esi pasiryžęs maksimaliai siekti rezultatų gali išvengti nepagrįstų baimių. Dauguma studentų vėliau pripažįsta, jog jų didžiausios baimės buvo perdėtos.

„Žinojimas ir tinkamas pasiruošimas mažina baimes ir kliūčių rizikas. Jei teisingai susidėliojami prioritetai, šeima aktyviai įsitraukia į studijų užsienyje planavimą ir padeda būsimam studentui užsitikrinti emocinį ir finansinį stabilumą, prieš studijų pradžią aplankomi universitetai, gerai įsigilinama į studijų programą, gerinamas akademinės užsienio kalbos žinių lygis, pats studentas nusiteikęs komunikuoti, bendrauti, kurti santykį su aplinka – visiškai pasiruošta sėkmingam studijų užsienyje startui“, – kalbėjo E. Kesylienė.

A. Jefimovas papildė, jog baimių yra daug, todėl visų pirma patarčiau kreiptis į profesionalus. Pasikalbėkite su studijų užsienyje koordinatoriais, kurie žino viską apie studijas užsienyje, yra pabuvę daugelyje šalių ir gali papasakoti, ką tai reiškia iš tiesų.

Iš tiesų, daugelis mitų ar baimių, kurios yra jauno žmogaus galvoje, neturi jokio pagrindo. Daugelis studentų, kurie išvažiuoja studijuoti į užsienį, teigia, kad tai buvo vienas geriausių jų gyvenimo sprendimų. Tokios tarptautinės patirties, aplinkos su žmonėmis iš viso pasaulio, profesionalių dėstytojų ir daug platesnio gyvenimo bei pasaulio suvokimo, kokį gauna užsienyje, Lietuvoje tikrai negautų.