Tomas L.
Tokiems strateginiams projektams, kaip „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ar karinės infrastruktūros objektai, reikalingi milijonai tonų statybinių medžiagų. Pavyzdžiui, vienam „Via Baltica“ ruožui įgyvendinti prireikė apie 60 mln. tonų birių medžiagų, betono ir gelžbetonio, o jų transportavimui – apie 2 mln. vilkikų reisų. Intensyvėjant „Rail Baltica“ statyboms, šie mastai dar labiau didės.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas papildomas transportavimo kilometras reikšmingai didina projektų sąnaudas ir CO₂ emisijas, todėl žaliavų gavybos artumas tampa esminiu efektyvumo veiksniu.
Vietiniai ištekliai, šiuo požiūriu, yra ne tik ekonominis, bet ir strateginis saugumo klausimas. Nors dalis medžiagų, pavyzdžiui, granitas, importuojamos iš Skandinavijos, didžioji dalis Lietuvos kelių tiesimui reikalingų statybinių žaliavų turi būti užtikrinama vietoje. Tai ypač aktualu įvertinant geopolitinį kontekstą, Lietuvai atsisakius importo iš Baltarusijos. Vietinė gavyba leidžia mažinti priklausomybę nuo išorės tiekimo grandinių ir didina infrastruktūros projektų atsparumą.
Svarbus ir ekonominis aspektas. Žemės gelmės yra valstybės nuosavybė, todėl jų naudojimas generuoja tiesiogines biudžeto pajamas, o karjerai regionuose išlieka reikšmingais darbdaviais. Tai reiškia, kad vietinė gavyba kuria vertę ne tik infrastruktūrai, bet ir regionų ekonomikai.
Šiuo metu apie 41 proc. Lietuvos kelių yra prastos būklės, o be esminių pokyčių šis rodiklis iki 2030 metų gali išaugti iki 45–50 proc. Kelių atnaujinimo tempas išlieka nepakankamas – kasmet sutvarkoma apie 2 proc. tinklo, nors, siekiant stabilizuoti situaciją, reikėtų sutvarkyti bent dvigubai daugiau. Didinant kelių atnaujinimo apimtis, keliams reikalingų iškasenų poreikis tik augtų. Būtent todėl kritiškai svarbu, kad šalies karjerų įmonės galėtų užtikrinti nepertraukiamą žaliavų tiekimą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Seime svarstomos Žemės gelmių įstatymo pataisos kelia pagrįstų abejonių. Numatyti 300 metrų atstumai tarp kasybos sklypų ir pastatų gali turėti reikšmingą praktinį poveikį kelių sektoriui.
Nors teigiama, kad tokie pakeitimai verslui esminės įtakos neturės, realybė kitokia: apribojus priėjimą prie dalies Žemės gelmių išteklių, būtų dirbtinai apribotas apsirūpinimas būtinomis žaliavomis, išaugtų infrastruktūros projektų sąnaudos. Be to, didėjant žaliavų transportavimo atstumui, išaugtų infrastruktūros projektų sąnaudos bei smarkiai padidėtų CO2 išmetimas. Kyla grėsmė, kad dalis karjerų turėtų nutraukti veiklą ar smarkiai ją apriboti, o tai reikštų prarastas darbo vietas, valstybės prarastas pajamas už išgaunamus išteklius.
Todėl, siekiant užtikrinti sklandų strateginių projektų įgyvendinimą ir nepertraukiamą žaliavų tiekimą keliams, būtina ne didinti reguliacinę naštą, o kurti stabilias, prognozuojamas veiklos sąlygas. Taip pat reikėtų didinti išteklių mokesčio dalį savivaldybėms, kurios papildomas pajamas galėtų skirti išvažiavimų iš karjerų vietinių kelių stiprinimui.
