Nuo rytojaus – svarbūs pokyčiai kelyje: ką būtina žinoti vairuotojams?

Šie KET pasikeitimai nėra vien formalūs – jie sutampa su realiais pokyčiais keliuose. Vairuotojams tenka prisitaikyti prie greitesnio eismo, įvairesnių eismo dalyvių ir po žiemos pakitusios kelių būklės.

Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o jas būtina pasikeisti iki balandžio 10 dienos. Nors nėra privaloma, šiltuoju laikotarpiu rekomenduojama rinktis vasarines padangas.

Nors minimalus leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm, saugesniam vairavimui patariama, kad jis siektų bent 3–4 mm – tai padeda išvengti akvaplanavimo ir užtikrina stabilesnį automobilio valdymą lyjant.

Jeigu vasarinės padangos nėra visiškai naujos, o jau naudotos, prieš susimontuodamas jas, vairuotojas privalo patikrinti padangų būklę: apžiūrėti, ar nėra matomų įtrūkimų, gumbų, ar padangos tolygiai nusidėvėjusios, ar nėra kitų defektų, kurie galėtų turėti įtakos saugumui važiuojant kelyje.

Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti. Taip bus užtikrinta, kad kelyje vairuotojas nejus papildomų vibracijų. Galiausiai – padangas reikia tinkamai pripūsti. Net jei visą žiemą jos buvo sumontuotos ant ratlankių ir tiesiog gulėjo, dėl temperatūrų kaitos slėgis jose bus tikrai sumažėjęs.

Tinkamai pripūstos padangos ne tik tolygiai dėvėsis, užtikrins tinkamą stabdymo kelią, bet ir sumažins degalų sąnaudas.

Svarbu atminti, kad padangų nusidėvėjimas matuojamas ten, kur padanga yra nudilusi labiausiai. Kaip nurodoma Administracinių nusižengimų kodekse, transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas užtraukia baudą nuo 50 iki 100 eurų. Be to, pareigūnai panaikins automobilio techninę apžiūrą.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad svarbu tinkamai atsikratyti senomis padangomis, anot specialistų, paprastai padangas vairuotojai keičia automobilių servisuose, todėl ten jie gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. 

Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.

Gyventojui per metus galima nemokamai priduoti iki penkių padangų savo gyvenamajai teritorijai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Viršijus leistiną kiekį nemokamai priduoti padangas, taikomi įkainiai.

Administracinių nusižengimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už padangų išmetimą į aplinką. Baudos siekia nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną netinkamai atsikratytą padangos vienetą, bet jos bus ne didesnės negu 6 000 eurų.

Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama žala aplinkai.

Sezonui įsibėgėjant, automagistralėse maksimalus leistinas greitis didėja iki 130 km/val., greitkeliuose – iki 120 km/val. Kituose keliuose jis nesikeičia. Pradedantiesiems vairuotojams išlieka griežtesni ribojimai: atitinkamai 100 km/val. automagistralėse, 90 km/val. greitkeliuose ir 80 km/val. kituose keliuose su asfalto ar betono danga.

„Šią žiemą, esant palankioms oro sąlygoms ir pasitelkus išmaniuosius kelio ženklus, dalyje automagistralių vairuotojai galėjo važiuoti greičiau ir tai darė saugiai, todėl įrodė savo sąmoningumą. Šiuos sprendimus nuosekliai diegsime ir kituose keliuose“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Maksimalaus leistino važiavimo greičio padidinimas nereiškia, kad visada saugu važiuoti maksimaliu greičiu. Balandį vairavimo sąlygos gali būti apgaulingos – po žiemos kelio danga neretai būna pažeista, o eismo dalyvių skaičius išauga – į kelius išrieda motociklai, daugiau dviratininkų, todėl svarbiausia išlieka atsakingas vairavimas, teisingas situacijos įvertinimas ir pasirinktas saugus važiavimo greitis,“ – tikina „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Anot „Via Lietuva“ vadovo, esant palankioms oro ir eismo sąlygoms, maksimaliu leistinu greičiu važiuoti galima saugiai. Vis dėlto vairuotojai visada turi atidžiai įvertinti oro, kelio ir transporto sąlygas.

Šią žiemą automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas ir A5 nuo Garliavos iki Marijampolės buvo taikytas eksperimentinis sprendimas – esant tinkamoms sąlygoms leistas 130 km/val. greitis. Šiemet toks režimas buvo aktyvuotas 20 dienų, tai yra beveik visą kovo mėnesį.

„Via Lietuva“ primena, kad nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. nebetaikomas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Atkreipiame dėmesį, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

Didėjant eismo srautams, ypač artėjant šventiniam šv. Velykų savaitgaliui vairuotojai gali susidurti su spūstimis ar laikinais eismo ribojimais. Intensyvėjant kelių infrastruktūros remonto ir priežiūros darbams, kelionės laikas gali pailgėti, todėl rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutus ir numatyti papildomo laiko kelionei. Be abejo, vykstantys darbai keliuose reikalauja kantrybės ir atidumo.

Šiuo laikotarpiu keičiasi ne tik oro sąlygos, bet ir eismo situacija. Po žiemos keliai dažnai būna nelygūs, vietomis slidūs arba padengti žvyru, o lietus ar saulės akinimas gali pabloginti matomumą. Vairuotojai turėtų būti itin atidūs.

Be to, „Via Lietuva“ praneša, kad po intensyvios žiemos ir jos padarytos žalos asfaltui, į pagrindines šalies magistrales sugrįš kelininkai ir skelbia vietų sąrašą.

Automagistralėje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) bus tvarkoma eilė skirtingų ruožų, įskaitant atkarpas nuo 39,29 iki 55,58 km (dešinėje pusėje, ties Elektrėnais) ir nuo 39,72 iki 50 km (kairėje pusėje), nuo 81,09 iki 83,42 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos), nuo 89,42 iki 94,34 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos), nuo 108,90 iki 111,44 km (dešinėje pusėje, Kauno prieigos), nuo 175,02 iki 182,93 km (dešinėje pusėje, ties Raseiniais), nuo 204,60 iki 207,67 km (kairėje pusėje, ties Kryžkalniu).

Darbai taip pat numatyti ruožuose nuo 230,4 iki 234,96 km (dešinėje pusėje, ties Šilale), nuo 281,91 iki 297,66 km (kairėje pusėje, ties Gargždais) bei nuo 300,00 iki 300,86 km (dešinėje pusėje, Klaipėdos prieigos), nuo 305,63 iki 306,13 km (abiejose kelio pusėse, Klaipėdos prieigos).

Ilgiausias automagistralėje A1 tvarkomas ruožas apims net apie 38 kilometrus – čia prasidės darbai ties Babtais (116,90 km) ir baigsis pravažiavus Ariogalą (iki 152,88 km) (dešinėje kelio pusėje), taip pat bus tvarkoma ir kairė kelio pusė nuo 146,16 iki 147,9 km. Be to, šiame ruože bus sutvarkyti net 10 tiltų ir viadukų.

Kelyje A2 paprastasis remontas bus vykdomas keliuose ruožuose: nuo 45,20 iki 49,17 km (dešinėje pusėje, ties Širvintomis), nuo 57,57 iki 65,60 km (dešinėje pusėje, ties Ukmerge), nuo 72,96 iki 75,19 km (dešinėje pusėje, Ukmergės prieigos) ir nuo 91,46 iki 97,94 (dešinėje pusėje, ties Taujėnais).

Kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai paprastasis remontas bus vykdomas trijuose ruožuose: nuo 7,56 iki 8,33 km (abiejose pusėse), nuo 32,75 iki 46,82 km (ties Kėdainiais), ir nuo 52,69 iki 57,99 km (ties Panevėžiu).

Kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai darbai numatyti ruože nuo 55,12 iki 57,42 km (abejose kelio pusėse, Radviliškio mieste). Kelyje A11 Šiauliai–Palanga bus tvarkomi keli ruožai: nuo 18,48 iki 21,83 km (dešinėje pusėje, ties Šiauliais), nuo 55,48 iki 62,79 km (ties Kuršėnais) ir nuo 136,90 iki 141,94 km (ties Kretinga Palangos kryptimi).

Kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas paprastasis remontas vyks nuo 67,25 iki 80,41 km (tarp Šiaulių ir Kelmės) bei nuo 153,6 iki 156,0 km (Tauragės mieste). Kelyje A3 Vilnius–Minskas darbai numatyti ruože nuo 8,90 iki 11,58 km (kairėje kelio pusėje, Vilniaus prieigos), o kelyje A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas – nuo 2,5 iki 3,6 km (įvažiavimas į Marijampolę).

Atšilus orams, keliuose vis dažniau pasirodo motociklininkai, dviratininkai ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Vairuojantiesiems automobilius patariama dažniau tikrinti veidrodėlius, akląsias zonas, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Pavasario keliuose reikia visada išlikti budriems.

Šiemet Lietuvos gatvėse ir keliuose jau nukentėjo ne vienas motociklininkas. Per žiemą automobilių vairuotojai atpranta nuo mažesnių ir vikresnių eismo dalyvių, tačiau už eismo saugumą atsakingos abi pusės, todėl ir motociklų vairuotojai turi prisiminti, kaip elgtis gatvėse.

Įvairių kategorijų dvirates transporto priemones gali vairuoti ir itin jauni vairuotojai, pavyzdžiui, 15-mečiai. Mopedus, kurių variklio cilindro darbinis tūris yra iki 50 kubinių centimetrų, o greitis siekia iki 45 km/val, gali vairuoti visi, kurie turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą arba nuo 15 metų, jeigu yra įgavę teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones.

Anot jo, lemti avarijas gali ir greitis, kai motociklų vairuotojai per greit važiuoja, tada automobilių vairuotojai nesugeba greitai pamatyti, įvertinti greičio skirtumu ir galvoja, kad spės pasukti. Tuomet jis patarė motociklininkams atkreipti dėmesį į šalutinius keliukus.

„Motociklų vairuotojai galėtų neviršyti greičio, jeigu tai daro. Ypač prieš sankryžas, labai atkreipti dėmesį prieš šviesoforus, užmiesčio keliukuose. Kartais matai, kad iš šalutinio kelio atvažiuoja automobilius, tai aš visada būnu pasiruošęs ir įsivertinęs situaciją, kad galbūt jis nemato ar išvažiuos į gatvę, tai pasiruoši stabdyti, nusimeti greitį“, – tikino L. Pečiukaitis.

Anot vairavimo instruktoriaus Dariaus Kanapinsko, automobilių vairuotojams labai reikėtų susikoncentruoti darant posūkį į kairę. O motociklininkams – įsitikinti, ar jis tikrai yra matomas. Saugaus eismo ekspertas akcentavo, kad būtent tokiomis aplinkybėmis ir nutinka nemažai nelaimių.

Pavyzdžiui, vairuotojas nori sukti į kairę, kitoje pusėje esantis automobilis irgi nori sukti į kairę, pirmoje juostoje važiuoja automobilis, o už jo – motociklininkas. Taip jis patenka į nematomą zoną, nes jį užstoja automobilis, kuris irgi ruošiasi sukti. Be to, motociklas užima mažiau vietos ir mūsų regėjimo lauke, todėl atrodo, jog važiuoja lėčiau nei iš tiesų.

Vairuotojams pamačius motociklą taip pat nederėtų panikuoti, svarbiausia nedaryti staigių manevrų. Kai kurie motociklininkai sako, jog geriausia – nedaryti nieko, jie patys įvertins situaciją ir atliks reikiamą manevrą. „Galbūt ne 100 procentų atvejų, bet greičiausiai taip“, – paklaustas, ar toks patarimas naudingas atsakė D. Kanapinskas.

O tiems, kurie šį sezoną dar tik planuoja sėsti ant plieninio žirgo, „Regitra“ primena, kad egzaminavimo sezonas prasidės balandžio 7 dieną, tačiau tinkamą jo laiką galima pasirinkti jau dabar.

Ne mažiau svarbi ir transporto priemonės būklė. Prieš ilgesnes ar intensyvesnes keliones rekomenduojama patikrinti padangas, stabdžius, langų valytuvus, šviesas, veidrodėlius ir kitus saugumui svarbius elementus. Taip pat verta prisiminti, kad tinkamai pripūstos ir padangos su tinkamu protektoriaus gylio lygiu (rekomenduojama ne mažiau kaip 3 mm) pagerina automobilio stabilumą ir stabdymo efektyvumą lietingu oru.