Banko sąskaita nebėra tokia „nematoma“: kokius duomenis apie gyventojų pinigus gali gauti VMI

Pinigai banko sąskaitoje daugeliui atrodo asmeninis reikalas – atlyginimas, santaupos, pavedimai ar kitos gaunamos lėšos. Tačiau finansų įstaigose laikomi pinigai nėra visiškai nematomi valstybės institucijoms.

Lietuvoje galiojančios taisyklės numato, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai turi teikti tam tikrą informaciją apie klientų sąskaitas.

Ir kalbama ne vien apie tradicinius Lietuvos bankus.

Prievolės gali būti taikomos ir mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigoms.

Tačiau čia yra svarbi detalė: tai nereiškia, kad VMI be jokios priežasties realiu laiku stebi kiekvieną žmogaus pirkinį ar kiekvieną kelių eurų pavedimą.

Tad ką iš tikrųjų gali matyti mokesčių administratorius?

VMI gali gauti duomenis apie įvairių rūšių sąskaitas

Oficialioje VMI informacijoje nurodoma, kad finansų rinkos dalyviai turi prievolę teikti informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas.

Ir žodžiai „visų rūšių“ čia svarbūs.

VMI aiškina, kad teisės aktuose nėra nustatyta išimčių vien dėl sąskaitos rūšies. Prievolė gali apimti net vertybinių popierių sąskaitas.

Be to, VMI nurodo, kad informacija teikiama ir apie areštuotas ar blokuotas sąskaitas bei sąskaitas, kuriose yra neigiamas likutis.

Vien sąskaitos egzistavimu informacija nesibaigia

Mokesčių administratoriui gali būti teikiami ir finansiniai duomenys.

VMI turi atskirą duomenų teikimo tvarką, apimančią asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus.

Tai reiškia, kad mokesčių administravimo sistema gali disponuoti kur kas platesne informacija nei vien faktu, kad konkretus žmogus turi sąskaitą konkrečioje finansų įstaigoje.

Kodėl valstybei tokios informacijos apskritai reikia?

Vienas svarbiausių tikslų – mokesčių administravimas ir galimybė nustatyti situacijas, kai oficialiai deklaruojamos pajamos ir žmogaus finansinė padėtis gali kelti klausimų.

Ne tik tradiciniai bankai

Čia atsiranda dar viena gyventojams aktuali detalė.

Kai kurie žmonės gali manyti, kad naudojantis ne tradicinio banko, o elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos paslaugomis informacija VMI nebeteikiama.

Tačiau vien dėl finansų įstaigos rūšies tokios bendros išimties nėra.

VMI aiškiai nurodo, kad elektroninių pinigų įstaigos taip pat priskiriamos prie prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir joms gali būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnyje nustatyta pareiga teikti informaciją.

Duomenys VMI perduodami elektroniniu būdu – naudojant tam skirtas sistemas ir nustatytus duomenų formatus.

O kaip sąskaitos užsienyje?

Situacija tampa dar įdomesnė, kai Lietuvos gyventojas turi sąskaitą užsienio finansų įstaigoje.

VMI turi atskirą FR0526 pranešimą, susijusį su užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytomis bei uždarytomis sąskaitomis.

Todėl vien tai, kad finansinė paslauga teikiama ne tradicinio Lietuvos banko, savaime nereiškia, jog tokia sąskaita mokesčių administravimo požiūriu tampa „nematoma“.

Ar VMI mato kiekvieną jūsų kavos pirkimą?

Čia svarbu atskirti kelis skirtingus dalykus.

Informacija apie sąskaitos egzistavimą, jos likutį ar metines įplaukas nėra tas pats, kas nuolatinis kiekvienos konkrečios operacijos stebėjimas realiu laiku.

Oficiali VMI informacija apie finansų rinkos dalyvių reguliariai teikiamus duomenis neturėtų būti interpretuojama taip, kad mokesčių inspektorius automatiškai stebi, kur žmogus šiandien nusipirko kavos, kiek sumokėjo parduotuvėje ar kam pervedė kelis eurus.

Tačiau tam tikrais teisės aktuose numatytais atvejais institucijos gali turėti teisę prašyti išsamesnės informacijos.

Todėl svarbiausias principas paprastas: bankinė sąskaita yra privati, tačiau finansų sistema nėra anoniminė.

Kodėl apie tai dabar tiek kalbama?

Skaitmeniniai atsiskaitymai užima vis didesnę kasdienio gyvenimo dalį.

Atlyginimai, individualios veiklos pajamos, internetinė prekyba, pinigų pervedimai ir daugybė kitų operacijų persikėlė į elektroninę erdvę.

Kartu valstybės institucijos gauna daugiau galimybių automatizuotai analizuoti teisės aktuose numatytą finansinę informaciją.

Tai svarbu kovojant su nedeklaruotomis pajamomis ir mokesčių vengimu, tačiau kartu visuomenei natūraliai kyla klausimų dėl privatumo.

Todėl ypač svarbu atskirti, kokie duomenys teikiami automatiškai pagal įstatymus ir kokiems išsamesniems duomenims gauti reikalingas atskiras teisinis pagrindas.

VMI gali matyti daugiau, nei dalis gyventojų įsivaizduoja

Oficiali VMI informacija rodo, kad finansų įstaigų teikiamų duomenų spektras yra platus.

Tai gali būti informacija apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas, jų rūšis, tam tikrus sąskaitų likučius, metines įplaukas bei skolinius įsipareigojimus.

Be to, taisyklės neapsiriboja vien klasikine einamąja banko sąskaita.

Tai ypač aktualu dabar, kai vis daugiau žmonių naudojasi įvairiomis elektroninių pinigų ir mokėjimo paslaugomis.

Panikuoti dėl kiekvieno pavedimo nereikia

Pats duomenų perdavimas VMI dar nereiškia, kad žmogui kyla mokestinė problema.

Didžiulė dalis bankų sąskaitose vykstančių operacijų yra visiškai įprastos: atlyginimai, šeimos narių pervedimai, išlaidų pasidalijimas, prekių pirkimas ar santaupų perkėlimas tarp savo sąskaitų.

Todėl vien pinigų judėjimas savaime nėra įrodymas, kad žmogus gavo apmokestinamų ir nedeklaruotų pajamų.

Svarbiausia yra pinigų kilmė ir jų teisinis bei mokestinis pobūdis.

Jeigu gaunamos pajamos, kurias pagal įstatymus reikia deklaruoti ir apmokestinti, joms taikomos atitinkamos mokestinės prievolės.

Finansinis pasaulis tampa vis skaidresnis

Esminė žinia gyventojams gana paprasta.

Laikai, kai užtekdavo manyti, kad „jeigu pinigai sąskaitoje, jų niekas nemato“, seniai baigėsi.

Finansų įstaigos veikia reguliuojamoje sistemoje ir turi įstatymais nustatytas informacijos teikimo pareigas.

Tačiau lygiai taip pat nereikėtų pulti į kitą kraštutinumą ir manyti, kad VMI nuolat realiu laiku seka kiekvieną žmogaus banko kortelės paspaudimą.

Tikroji sistema yra gerokai sudėtingesnė.

VMI gauna teisės aktuose apibrėžtus finansinius duomenis, o tai leidžia mokesčių administratoriui matyti gerokai platesnį žmogaus finansinės situacijos vaizdą, nei daugelis gali įsivaizduoti.

Todėl svarbiausias klausimas šiandien jau nebe „ar VMI gali gauti informacijos apie mano sąskaitą?“.

Atsakymas į jį – taip.

Kur kas svarbiau žinoti, kokia konkrečiai informacija perduodama, kada ji perduodama ir kokiu pagrindu ji gali būti naudojama.