Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Gyvenimas

17 metų šeima nežinojo, ar jis gyvas: kai policija surado vyrą, paaiškėjo dar skaudesnė tiesa

Septyniolika metų laukimo, nežinios ir bergždžių paieškų. Tauragėje gyvenanti šeima jau beveik buvo praradusi viltį kada nors vėl išvysti savo artimąjį. Tačiau vieną spalio naktį netikėtas policijos pareigūnės skambutis pakeitė viską.

Dingęs vyras buvo rastas gyvas. Vis dėlto didžiausias išbandymas šeimos laukė vėliau – paaiškėjo, kokios būklės po ilgų klajonių jis sugrįžo namo.

Viskas prasidėjo nuo vieno iškvietimo

Spalio 26-osios naktį Rokiškio rajono policijos pareigūnai Agnė Macijauskaitė ir Julius Burokas sulaukė pranešimo iš Aleksandravėlės kaimo.

Gyventojas pastebėjo ant žemės gulintį nepažįstamą vyrą ir apie tai informavo policiją.

Atvykę pareigūnai žmogų atpažino. Anksčiau jis jau buvo pastebėtas sėdintis autobusų stotelėje, o policininkai tuomet pasirūpino, kad vyras patektų į savarankiško gyvenimo namus.

Tačiau po kurio laiko jis vėl atsidūrė gatvėje.

Šį kartą pareigūnai nusprendė neapsiriboti laikina pagalba.

Vienas policininkės sprendimas pakeitė viską

Paklaustas, ar turi artimųjų, vyras atsakė neturintis nei šeimos, nei namų.

Vis dėlto pareigūnė Agnė Macijauskaitė nusprendė šiuos žodžius patikrinti.

Vyras turėjo laikiną asmens dokumentą. Pagal jame nurodytus duomenis pareigūnei pavyko surasti jo šeimos narių kontaktus.

Pirmiausia ji mėgino susisiekti su vyro broliais, tačiau prisiskambinti nepavyko.

Tuomet į skambutį atsiliepė jo sesuo.

Tai, ką ji pasakė, atskleidė visiškai netikėtą šeimos istoriją.

Šeima jo ieškojo beveik du dešimtmečius

Paaiškėjo, kad rastasis vyras – Rolandas, kurio artimieji laukė net 17 metų.

Prieš daugelį metų jis išvyko į užsienį ir nutraukė ryšius su šeima.

Laikui bėgant artimieji nebežinojo nei kur jis gyvena, nei kaip jam sekasi. Nebuvo aišku net tai, ar vyras tebėra gyvas.

Išgirdusi policininkės pranešimą, sesuo neslėpė noro kuo greičiau jį susigrąžinti.

„Nepalikite brolio vieno, mes atvažiuojame!“ – tokios reakcijos sulaukė pareigūnė.

Tačiau Rolando istorijoje buvo dar daugiau neatsakytų klausimų.

Po Europą klajojo be nuolatinių namų

Pasak sesers Jolantos, brolis nuo jaunystės mėgo laisvą gyvenimą. Vieną dieną jis tiesiog išėjo, o jo kelionė užsitęsė septyniolika metų.

Per tą laiką vyras neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, stabilių pajamų ir galiojančio asmens dokumento.

Jis keliavo po skirtingas Europos valstybes.

Artimiesiems iki šiol sunku suprasti, kaip Rolandui pavyko tiek metų išgyventi tokiomis sąlygomis.

2026 metų rugsėjo 15 dieną vyras buvo deportuotas iš Nyderlandų į Lietuvą.

Tačiau net ir sugrįžęs į gimtinę jis neparvyko pas šeimą.

Rolandas nežinojo, kur kreiptis, todėl toliau klajojo, šį kartą jau Lietuvos miesteliuose ir kaimuose.

Mama atvyko iš Tauragės

Kol artimieji ruošėsi atvykti, Rokiškio policininkai pasirūpino vyru.

Pareigūnai nuvežė jį į komisariatą, leido sušilti, o sužinoję, kad Rolandas kelias dienas nevalgė, pasidalijo savo maistu.

Netrukus iš Tauragės atvyko jo mama.

Po septyniolikos metų nežinios ji pagaliau galėjo vėl pamatyti sūnų.

Susitikimą stebėję policijos pareigūnai pasakojo, kad ši akimirka jiems įstrigo ilgam.

Pradėję naktinę pamainą jie nė nenumanė, kad įprastas iškvietimas taps lemtingu vienos šeimos gyvenimo įvykiu.

Tačiau susitikimo džiaugsmą netrukus aptemdė sunkios aplinkybės.

Paaiškėjo skaudi tiesa apie vyro sveikatą

Artimieji sužinojo, kad Rolando sveikatos būklė labai sudėtinga.

Sesuo atskleidė, jog vyrui diagnozuota onkologinė liga.

Be to, po ilgų klajonių jam sunku nuosekliai papasakoti, ką patyrė per visus tuos metus.

Šeima nežino, kiek laiko galės praleisti kartu su susigrąžintu artimuoju.

Didžiausia kasdienės priežiūros našta dabar tenka vyro mamai ir patėviui.

Abu jie jau vyresnio amžiaus, patys susiduria su sveikatos sunkumais, tačiau pasiryžę rūpintis Rolandu.

Sugrįžus laukė dar vienas išbandymas

Pasak artimųjų, susigrąžinus Rolandą teko spręsti ir daugybę administracinių klausimų.

Po ilgų metų be dokumentų vyrui buvo sudėtinga susitvarkyti reikalingus formalumus.

Dėl sveikatos būklės jam sunku asmeniškai lankytis institucijose, o artimieji ne visais atvejais gali veikti jo vardu.

Vis dėlto šeimai jau pavyko gauti asmens tapatybės kortelę ir pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Tai suteikė galimybę naudotis kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Sesuo dėkoja ne tik vyrą suradusiems policininkams, bet ir kitiems žmonėms bei specialistams, padėjusiems spręsti sudėtingą situaciją.

Šeimai liko vienas skaudus klausimas

Rolando artimieji pasakojo, kad per ilgus nežinios metus ne kartą kreipėsi pagalbos.

Tačiau, jų teigimu, buvo sulaukę atsakymų, jog vyras gyvas ir pats nenori bendrauti su šeima.

Dabar artimiesiems kyla klausimas, ar jo būklė buvo tinkamai įvertinta ir ar pagalba negalėjo būti suteikta anksčiau.

Šeima neslepia apmaudo dėl prarastų metų, tačiau kartu džiaugiasi bent tuo, kad Rolandas pagaliau nėra vienas.

Po 17 metų klajonių vyras vėl yra namuose, šalia mamos ir kitų artimųjų.

O viskas prasidėjo nuo, atrodytų, eilinio policijos iškvietimo ir pareigūnės sprendimo patikrinti, ar gatvėje rastas žmogus iš tiesų neturi nė vieno, kuris jo lauktų.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.