Tomas L.
Istoriko ir kelionių vadovo Rolando Pupinio (39) meilė gimtinei – ypatinga. Po 15 metų gyvenimo Vilniuje bei 4-erių užsienyje, jis grįžo į gimtąjį Gataučių kaimą ir oficialiai tapo 12-uoju kaimo gyventoju. Tokį savo sprendimą jis grindžia paprastai – jam ši vieta yra sava.
Gataučių kaimas – Rolando tėviškė. Čia jo šeima gyvena jau 350 metų. Pasak Rolando, nors kai kuriems tai gali atrodyti iš piršto laužti skaičiai, tačiau tai yra tiesa, kurią patikrinti ne taip ir sunku.
„Yra Linkuvos parapijos metrikos, pagal kurias ir galima atsekti šiuos duomenis. 1671 metais jau yra minimi Gataučiai ir Pupiniai. Gimsta mano protėvis Motiejus. Nuo to laiko gyvuoja ir kaimas, ir mes jame gyvename“, – sako istorikas.
Persikelti Paskatino Žmona
Rolandas pasakoja, kad pats iš esmės augo kaime. Iki kol jam suėjo 8 metai, gyveno įvairiuose kaimuose, nes jo tėtis buvo agronomas, kurį paskirdavo vis į kitą kolūkį, tai šeima taip ir keldavosi kas metus į vis naują vietą.
„Po to 10 metų gyvenau Pakruojyje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tėtis atsiėmė šeimos palikimą – namus Gataučiuose. Buvo grąžinta žemė ir namas, kurį remontuoju, o kitas namas, kuris yra toje žemėje, išpirktas.
Mes grįžome į Gataučius su dideliu entuziazmu, nes visi jautėsi laimingi, kad pavyko atgauti šeimos turtą. Vėliau išvykau studijuoti į universitetą ir galiausiai 15 metų praleidau Vilniuje. Vėliau 4 metus gyvenau užsienyje. Tuo metu mano tėvai po truputį kūrėsi Gataučiuose – vis dar gyveno Pakruojyje, tačiau po truputį remontavo vieną namą, augino daržus, tvarkė aplinką. 2019 metais sugalvojau, kad reikia prisijungti“, – pasakoja jis.
Pupiniams priklausančioje teritorijoje yra du namai – vienas priklausė seneliui, o kitas proseneliui.
„Senelio namą susiremontavo tėvai, tai namas, kuriame užaugo tėvas. Kurį laiką aš irgi jame gyvenu su savo žmona Akvile. Dabar remontuojuosi prosenelio namą, į kurį tikimės įsikelti gyventi jau vasaros pabaigoje. Šiuos du namus skiria prūdas. Prosenelio namas stovėjo negyvenamas. Nebent tik vasaromis juose pernakvodavo kažkas“, – pasakoja jis.
Paklaustas, ar jo žmona Akvilė neprieštaravo persikelti į kaimą, kuriame be Rolando registruota vos 11 gyventojų, vyras šypsosi, kad jeigu ne ji, svajonė grįžti į Gataučius ir nebūtų išsipildžiusi.
„Kai susipažinome su Akvile, mes pradėjome kalbėti apie svajones. Aš pradėjau kalbėti, gal reikia pasiimti paskolą, nusipirkti butą Kaune, nes Vilniuje jau nebenorėjau gyventi, vaikų, į darželį po to juos leisti ir visa kita.
O ji manęs paklausė, ko aš iš tikrųjų noriu. Pasakiau, kad noriu atremontuoti prosenelio namą. Ji pasakė: „Gerai, tai tą ir darom“. Viskas yra dėka jos. Ji yra visiška kaunietė – jos tėvai, seneliai yra iš Kauno, proseneliai irgi gyveno mieste. Jeigu ne ji, nemanau, kad būčiau dabar įgyvendinęs šią idėją. Matau, kad viskas yra tikra“, – šypsosi jis.
