Aidas Užkuraitis
Naujų mokslo metų pradžia paprastai siejama su sugrįžimu pas draugus, naujomis klasėmis ir planais ateinantiems mėnesiams. Tačiau vienoje Kretingos krašto gimnazijoje pirmosios rugsėjo dienos, kaip pranešama, pasisuko visiškai kita kryptimi.
Viešumą pasiekė nerimą keliantys pasakojimai apie mokinių tarpusavio konfliktus, patyčias ir galimus smurto atvejus. Tėvų teigimu, situacija per trumpą laiką tapo tokia įtempta, kad klausimų kilo ne tik dėl vaikų elgesio, bet ir dėl to, ar mokykla pajėgia užtikrinti jų saugumą.
Skelbiama ir apie konfliktą, per kurį nukentėjo pati ugdymo įstaigos vadovė.
Tačiau dabar svarbiausias klausimas – ne tai, kuris incidentas skamba labiausiai šokiruojančiai. Kur kas svarbiau suprasti, kaip vos prasidėjus mokslo metams situacija galėjo taip greitai paaštrėti.
Tėvai prabilo apie nerimą keliančią atmosferą
Apie įvykius pranešęs „Lietuvos rytas“ situaciją apibūdina kaip itin sudėtingą pirmąją mokslo metų savaitę.
Tėvai ir su mokyklos bendruomene susiję žmonės pasakoja apie kelis skirtingus konfliktus.
Viešai kalbama apie galimai nukentėjusias mergaites, patyčias ir incidentą, susijusį su gimnazijos vadove.
Kadangi kalbama apie nepilnamečius, jų tapatybės ir kitos jautrios detalės neturėtų būti viešinamos.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad dalis šiuo metu viešai skelbiamos informacijos remiasi įvykių dalyvių ir jų artimųjų pasakojimais. Kol atsakingos institucijos nėra pateikusios visų tyrimų išvadų, negalima kiekvienos versijos laikyti galutinai nustatytu faktu.
Didžiausias nerimas – dėl vaikų saugumo
Tėvams tokiose situacijose svarbiausia ne statistika ir ne kaltųjų paieškos viešojoje erdvėje.
Jiems svarbu žinoti, ar ryte į mokyklą išleistas vaikas joje bus saugus.
Patyčios mokykloje gali prasidėti nuo žodžių, atstūmimo ar žeminimo, tačiau konfliktams laiku nesulaukus suaugusiųjų dėmesio situacija gali rimtėti.
Todėl mokykloms keliama pareiga ne tik reaguoti į jau įvykusius incidentus, bet ir pastebėti ankstyvus signalus.
Ypač svarbus tampa mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų, administracijos ir šeimų bendradarbiavimas.
Vien bausmių problema neišsprendžiama
Po rezonansinių įvykių visuomenėje dažnai pirmiausia pasigirsta reikalavimas kuo griežčiau nubausti atsakingus asmenis.
Tačiau mokykloje situacija sudėtingesnė.
Jeigu konflikte dalyvauja vaikai, būtina ne tik išsiaiškinti atsakomybę, bet ir suprasti, kodėl toks elgesys atsirado, ar jis kartojosi anksčiau ir ar aplinkiniai apie problemą žinojo.
Ne mažiau svarbi pagalba nukentėjusiam vaikui.
Vaikas turi jausti, kad apie patyčias ar grasinimus galima pasakyti suaugusiajam ir kad dėl tokio kreipimosi situacija jam netaps dar sunkesnė.
Kretingos rajone veikia ir speciali pagalbos vaikams grupė
Įdomu tai, kad Kretingos rajono švietimo centras dar rugpjūčio pabaigoje paskelbė apie vaikams skirtą grupę „Savas ratas“.
Ji orientuota į vaikų santykius su bendraamžiais, jų patiriamus sunkumus ir šeimų įtraukimą.
Numatyti susitikimai ne tik su vaikais, bet ir jų tėvais, o grupę veda psichologė bei socialinė pedagogė.
Tai nėra tiesioginė reakcija į dabar viešumą pasiekusius įvykius – programa buvo paskelbta dar iki jų. Tačiau jos egzistavimas parodo, kad santykių tarp vaikų ir emocinio saugumo klausimai rajone vertinami kaip sritis, kuriai reikalingas nuolatinis dėmesys.
Viena savaitė gali tapti rimtu perspėjimu
Rezonansinė istorija neturėtų pavirsti viešu nepilnamečių teismu.
Vaikų vardų, nuotraukų ar kitų juos identifikuoti leidžiančių detalių platinimas socialiniuose tinkluose problemos neišspręstų ir galėtų padaryti papildomos žalos.
Tačiau ignoruoti tėvų keliamų klausimų taip pat negalima.
Jeigu pasitvirtins pranešimai apie kelis per trumpą laiką įvykusius rimtus konfliktus, mokyklos bendruomenei ir atsakingoms institucijoms teks atsakyti į esminį klausimą – ar buvo padaryta viskas, kad situacija būtų pastebėta ir sustabdyta anksčiau.
Nauji mokslo metai Kretingos rajone prasidėjo tūkstančiams vaikų. Praėjusiais mokslo metais rajono bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 4 643 mokiniai.
Didžiajai jų daliai pirmosios rugsėjo dienos buvo visiškai įprastos.
Tačiau dabar viešumą pasiekusi istorija primena vieną dalyką, kuris galioja kiekvienai mokyklai: vaiko saugumas negali prasidėti tik tada, kai konfliktas jau tampa viešas.
Svarbiausia, kad apie problemas vaikai galėtų kalbėti anksčiau – ir būtų tikri, kad suaugusieji juos išgirs.
