Aidas Užkuraitis
Vitaminas D ryte, magnis vakare, šalia – multivitaminai, omega-3, o dar vienas preparatas „energijai“ ar imunitetui.
Atrodo, kuo daugiau organizmui naudingų medžiagų, tuo geriau.
Tačiau specialistai perspėja: būtent čia galima padaryti klaidą, kurios žmogus ilgą laiką net nepastebi.
Problema nebūtinai yra vienas konkretus maisto papildas.
Ji gali atsirasti tada, kai keliuose skirtinguose preparatuose slepiasi tos pačios medžiagos.
Tuomet atskirai saugiai atrodantys papildai kartu gali reikšti gerokai didesnį tam tikro vitamino ar mineralo kiekį, nei žmogus įsivaizduoja.
Skaičiai nustebino net specialistus
Nauja vartotojų organizacijos „Which?“ apklausa Jungtinėje Karalystėje parodė, kaip stipriai išpopuliarėjo maisto papildai.
76 proc. apklaustųjų nurodė reguliariai vartojantys bent vieną papildą.
Dar labiau išsiskyrė kitas skaičius.
Beveik penktadalis apklaustųjų kasdien vartojo keturis ar daugiau skirtingų papildų.
Tai gali būti vitaminai, mineralai, omega-3 riebalų rūgštys, probiotikai, augaliniai preparatai ar įvairūs jų mišiniai.
Tačiau kuo daugiau skirtingų pakuočių atsiranda virtuvės spintelėje, tuo svarbiau tampa perskaityti, kas iš tikrųjų yra jų viduje.
Štai klaida, kurios lengva nepastebėti
Įsivaizduokime paprastą situaciją.
Žmogus kasdien geria multivitaminų kompleksą.
Atskirai nusiperka vitamino B grupės papildą.
Vėliau pradeda vartoti dar vieną preparatą, skirtą energijai ar nervų sistemai.
Ant visų trijų pakuočių gali būti skirtingi pavadinimai.
Tačiau sudėtyje gali kartotis tas pats vitaminas.
Žmogus mato tris skirtingus produktus, o organizmas gauna bendrą visų jų dozę.
Būtent todėl specialistai pataria vertinti ne pakuočių skaičių, o bendrą kiekvienos veikliosios medžiagos paros kiekį.
Vienas vitaminas – puikus pavyzdys
Vitaminas B6 yra būtinas normaliam organizmo funkcionavimui.
Tačiau principas „daugiau reiškia geriau“ jam netinka.
Ilgą laiką gaunamas pernelyg didelis B6 kiekis siejamas su periferine neuropatija – nervų pažeidimu, kuris gali pasireikšti nemaloniais jutimais galūnėse.
Europos maisto saugos tarnyba suaugusiesiems yra nustačiusi 12,5 mg per parą toleruojamą viršutinę ribą.
Todėl žmogus, vienu metu vartojantis kelis B grupės vitaminų turinčius preparatus, turėtų skaičiuoti ne kiekvieną papildą atskirai, o bendrą jų kiekį.
Su vitaminu D galioja panaši taisyklė
Vitaminas D Lietuvoje itin populiarus.
Tačiau ir čia nereikėtų manyti, kad didesnė dozė automatiškai suteiks didesnę naudą.
Europos maisto saugos tarnybos nustatyta toleruojama viršutinė vitamino D paros norma suaugusiesiems yra 100 mikrogramų, tai atitinka 4000 TV.
Tai nėra rekomendacija kasdien tiek vartoti.
Tai yra viršutinė riba, kuri padeda vertinti ilgalaikio vartojimo saugumą.
Individualiai reikalingas kiekis gali būti gerokai mažesnis ir priklauso nuo žmogaus situacijos.
Su kai kuriais mineralais irgi reikia atsargumo
Dar viena dažna situacija – geležies vartojimas.
Žmogus gali jos gauti iš multivitaminų, atskiro geležies preparato ir papildytų maisto produktų.
Geležis organizmui būtina, tačiau jos papildai nėra produktas, kurį reikėtų vartoti vien todėl, kad „galbūt trūksta“.
Per didelis kiekis gali sukelti virškinimo sutrikimų, o ilgalaikis perteklius gali būti žalingas.
Todėl įtariant geležies trūkumą saugiau pirmiausia išsiaiškinti, ar jis iš tiesų yra.
Yra dar viena rizika, apie kurią dažnai pamirštama
Papildai gali sąveikauti ne tik vieni su kitais.
Kai kurie jų gali pakeisti vaistų poveikį.
Pavyzdžiui, vitaminas K gali sumažinti kraują skystinančio varfarino poveikį.
Jonažolės preparatai gali sąveikauti su įvairiais receptiniais vaistais.
Kai kurie papildai taip pat gali būti svarbūs prieš operacijas, nes gali paveikti kraujavimą, kraujospūdį ar reakciją į anesteziją.
Todėl gydytojui ar vaistininkui verta pasakyti ne tik apie vartojamus vaistus.
Svarbu išvardyti visus vartojamus maisto papildus.
„Natūralus“ dar nereiškia „visiškai saugus“
Tai dar viena klaidinga nuostata.
Ant pakuotės parašyti žodžiai „augalinis“ ar „natūralus“ savaime negarantuoja, kad preparatas negali sukelti nepageidaujamo poveikio.
Kai kuriuose augaliniuose produktuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali veikti organizmą pakankamai stipriai.
Todėl vertinti reikėtų ne reklamą ant priekinės pakuotės dalies, o sudėtį, dozę ir turimus mokslinius duomenis.
Socialinių tinklų rekomendacijos gali suklaidinti
Problema dar labiau išryškėjo papildams tapus socialinių tinklų kultūros dalimi.
Vieną savaitę išpopuliarėja magnis.
Kitą – vitaminas D.
Tada pasirodo naujas augalinis ekstraktas, „supermaistas“ ar milteliai, kuriuos rekomenduoja nuomonės formuotojai.
Po kelių mėnesių žmogus gali kasdien vartoti penkis ar šešis skirtingus produktus, nors iš pradžių planavo tik vieną.
Ir būtent tada verta padaryti labai paprastą dalyką.
Padėkite visas pakuotes ant stalo
Specialistų rekomendaciją praktiškai galima pritaikyti itin paprastai.
Pasižiūrėkite į visų vartojamų papildų sudėtį.
Jeigu keliose etiketėse matote vitaminą D, B6, geležį, cinką, seleną ar kitą tą pačią medžiagą, reikia vertinti bendrą per parą gaunamą kiekį.
Svarbu įtraukti ir multivitaminus.
Žmogus kartais net nepagalvoja, kad jo vartojamame „bendrame“ komplekse jau yra vitaminas, kurį jis papildomai geria atskirai.
Papildas nėra visavertės mitybos pakaitalas
Ir galiausiai – bene svarbiausia taisyklė.
Maisto papildai gali būti naudingi tada, kai tam yra konkretus poreikis.
Tačiau tabletė negali pakeisti įvairios ir subalansuotos mitybos.
Vitaminų bei mineralų trūkumo atvejais papildai gali turėti svarbią paskirtį, tačiau tikslas neturėtų būti sukaupti kuo didesnę jų kolekciją.
Kartais geriausias sprendimas yra ne nusipirkti dar vieną pakuotę.
O atsisėsti, peržiūrėti tas, kurias jau turime, ir užduoti sau paprastą klausimą:
ar tikrai žinau, kiek visų šių medžiagų gaunu per vieną dieną?
