Aidas Užkuraitis
Lietuvos vairuotojų laukia pokytis, kurį prie šviesoforų pastebės praktiškai visi. Nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos visoje šalyje bus suvienodinta mirksinčio žalio šviesoforo signalo tvarka.
Iki šiol situacija skirtingose sankryžose galėjo skirtis – vienur žalias signalas prieš geltoną sumirksėdavo, kitur geltonas įsijungdavo be tokio išankstinio perspėjimo.
Nuo lapkričio tai keisis.
Prieš geltoną signalą vairuotojai gaus aiškų perspėjimą
Pagal naują tvarką transporto priemonėms skirtas žalias šviesoforo signalas, likus 2–4 sekundėms iki jo pabaigos, turės mirksėti.
Mirksėjimo dažnis bus vienas kartas per sekundę.
Tai reiškia, kad artėdamas prie sankryžos vairuotojas galės aiškiau suprasti, jog žalio signalo laikas baigiasi ir netrukus įsijungs geltonas.
Pokytis įsigalios visoje Lietuvoje, todėl skirtinguose miestuose neturėtų likti iki šiol vairuotojus gluminusios skirtingos praktikos.
Tačiau kai kur žalias mirksės trumpiau
Yra viena svarbi išimtis.
Moderniose, jutikliais valdomose sankryžose žalio signalo mirksėjimo laiką bus galima sutrumpinti iki 2 sekundžių.
Tokios sankryžos eismo situaciją stebi realiuoju laiku. Jeigu sistema nustato, kad konkrečia kryptimi automobilių nebėra, nėra prasmės be reikalo ilginti vienos šviesoforo fazės.
Todėl vairuotojai neturėtų tikėtis, kad kiekvienoje Lietuvos sankryžoje žalias signalas mirksės visiškai vienodą sekundžių skaičių.
Svarbiausias principas bus tas pats – prieš geltoną vairuotojas gaus išankstinį perspėjimą.
Svarstoma ir dar viena vairuotojams įdomi naujovė
Tuo pokyčiai gali nesibaigti.
Diskutuojama apie galimybę Lietuvos sankryžose plačiau naudoti šviesoforų laikmačius, kurie vairuotojui parodytų, kiek sekundžių liko iki žalio arba raudono signalo pasikeitimo.
Principas paprastas: stovėdamas prie raudono signalo vairuotojas matytų atgal skaičiuojamas sekundes ir iš anksto žinotų, kada bus galima pradėti važiuoti.
Tokia sistema nėra nauja – įvairių jos variantų galima pamatyti kitose valstybėse.
Tačiau Lietuvoje dėl jos kyla nemažai klausimų.
Tyrimai parodė įdomų rezultatą
Laikmačių šalininkai argumentuoja, kad jie gali padėti vairuotojams geriau pasiruošti šviesoforo signalo pasikeitimui.
Lenkijos miestuose atliktuose stebėjimuose nustatyta, kad kai kuriose sankryžose veikiant laikmačiams sumažėjo automobilių, kirtusių „Stop“ liniją jau degant raudonam signalui.
Kituose užsienyje atliktuose tyrimuose pastebėta ir tai, kad vairuotojai, matydami iki žalio signalo likusį laiką, gali greičiau pradėti judėti.
Net viena ar dvi sutaupytos sekundės per vieną šviesoforo ciklą intensyvioje sankryžoje per valandą gali turėti įtakos bendram jos pralaidumui.
Tačiau tai dar nereiškia, kad toks sprendimas vienodai gerai veiktų kiekvienoje Lietuvos sankryžoje.
Vilniuje iškiltų problema
Sostinėje didelė dalis šviesoforų veikia ne pagal paprastą iš anksto nustatytą laiką.
Vilniuje yra apie 320 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, o jų valdymas yra adaptyvus.
Jutikliai stebi automobilių srautus ir pagal realią situaciją keičia žalio signalo trukmę.
Pavyzdžiui, jeigu tam tikra kryptimi automobilių nebelieka, sistema gali anksčiau nutraukti žalią signalą ir suteikti galimybę važiuoti kita kryptimi.
Čia ir atsiranda pagrindinė laikmačio problema.
Jeigu šviesoforo valdymo sistema pati dar nežino tikslaus momento, kada pakeis signalą, vairuotojui neįmanoma patikimai parodyti tikslaus likusių sekundžių skaičiaus.
Laikmatis gali turėti ir kitą pusę
Eismo specialistai atkreipia dėmesį ir į vairuotojų elgesį.
Matydamas, kad iki žalio signalo pabaigos liko vos kelios sekundės, dalis vairuotojų gali bandyti suspėti pravažiuoti sankryžą.
Prie raudono signalo gali atsirasti priešinga problema – matydamas paskutines sekundes vairuotojas gali pradėti judėti dar prieš faktiškai užsidegant žaliam signalui.
Todėl vien papildomas sekundžių skaičius šalia šviesoforo savaime negarantuoja saugesnio eismo.
Ar laikmačiai Lietuvoje apskritai leidžiami?
Taip.
Galiojančios taisyklės leidžia prie šviesoforų naudoti papildomas švieslentes arba laikmačius, rodančius konkretaus signalo veikimo laiką.
Tačiau tai nereiškia, kad dabar jie bus masiškai montuojami visoje Lietuvoje.
Sprendimą dėl konkrečios sankryžos priima jos kelio savininkas arba valdytojas. Miestuose tai dažniausiai yra savivaldybės.
Todėl kol kas kalbama apie galimą platesnį tokių sistemų naudojimą ir bandymus, o ne apie visoje šalyje jau priimtą sprendimą.
Vienas pokytis jau galutinis
Tad vairuotojams svarbu nesupainioti dviejų skirtingų dalykų.
Sekundes skaičiuojantys šviesoforų laikmačiai kol kas nėra nauja privaloma sistema visoje Lietuvoje.
Tačiau žalio mirksinčio signalo tvarkos pakeitimas jau patvirtintas.
Nuo lapkričio 1 dienos žalias signalas prieš įsijungiant geltonam turės mirksėti paskutines 2–4 sekundes, o jutikliais valdomose sankryžose šis laikas galės būti sutrumpintas iki 2 sekundžių.
Būtent šį pasikeitimą netrukus realiai pajus vairuotojai visoje Lietuvoje.
