Aidas Užkuraitis
Išmanusis telefonas šiandien žino apie jus daugiau nei dauguma artimiausių žmonių. Vietos istorija, naršymo įpročiai, nuotraukos, pokalbiai ir pirkimai seniai tapo milžiniškų duomenų bazių dalimi, tačiau dabar prasideda naujas etapas – sistemingi bandymai įrengti „galinius įėjimus“ į kiekvieno vartotojo įrenginius.
Šios pastangos grindžiamos kilniai skambančiu tikslu – kova su vaikų išnaudojimu ir terorizmu. Tačiau realūs pavyzdžiai rodo, kad riba tarp nusikaltėlių gaudymo ir masinės kontrolės tampa vis labiau ištrinama.
Gydymo nuotraukos, virtusios nusikaltimo įkalčiais
JAV gyvenantis Markas 2021 metais fotografavo skausmingu uždegimu sirgusio kūdikio lytinę sritį, kad nuotraukas nusiųstų slaugytojai nuotolinei konsultacijai. Pasitelkus šias nuotraukas, vaikui greitai buvo paskirtas gydymas, tačiau po kelių dienų vyro „Google“ paskyra buvo uždaryta dėl tariamo „kenksmingo turinio“.
Dirbtinio intelekto sistema nuotraukas palaikė vaikų išnaudojimo medžiaga. Prasidėjo policijos tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad tai – medicininis atvejis, patvirtintas žmonos, slaugytojos ir gydymo dokumentų.
Vis dėlto „Google“ paskyra taip ir nebuvo atkurta. Markas neteko metų nuotraukų, elektroninių laiškų, kontaktų, vaiko ankstyvos vaikystės prisiminimų ir net telefono numerio. Panaši istorija nutiko ir Teksaso gyventojui Cassio, taip pat fotografavusiam vaiko uždegimą konsultacijai su gydytoju.
„Sekuotojų įstatymai“ ir klientinė peržiūra
Jungtinė Karalystė jau seniai laikoma viena agresyviausių skaitmeninio sekimo šalininkių. 2016 metais priimtas Tyrimų įgaliojimų aktas, dar vadinamas „sekuotojų įstatymu“, suteikė dešimtims institucijų teisę masiškai rinkti ryšių duomenis ir reikalauti iš kompanijų apeiti šifravimą.
2024 metais įstatymas dar labiau išplėstas – technologijų įmonės turi informuoti britų valdžią apie visus šifravimo ir privatumo patobulinimus, o valdžia gali įsakyti juos stabdyti ar keisti, kad išliktų „galinių įėjimų“ galimybė.
Prie to prisideda ir klientinė peržiūra – kai turinys skenuojamas įrenginyje dar prieš šifruojant.
Oficialiai ji pristatoma kaip būdas automatiškai aptikti draudžiamą turinį, tačiau saugumo ekspertai perspėja, kad taip faktiškai sunaikinamas šifravimo patikimumas.
Vaikų apsauga kaip patogi priedanga
Panašios iniciatyvos skinasi kelią ir kitur. Europos Sąjungoje svarstoma vadinamoji „Chat Control“ politika, kuria būtų skatinama „savanoriškai“ skenuoti visų vartotojų žinutes, o JAV Kongrese periodiškai grįžtama prie EARN IT akto projekto, siekiančio susieti platformų teisinę atsakomybę su jų pasirengimu skenuoti turinį.
Formaliai šios priemonės pristatomos kaip gynyba nuo vaikų išnaudojimo. Tačiau didžiulis klaidingų pranešimų skaičius ne tik griauna nekaltų žmonių gyvenimus, bet ir apkrauna institucijas, blaško dėmesį nuo tikrų nusikaltėlių ir kuria precedento teisę vis platesnei cenzūrai.
Svarbiausia, kad vartotojai suprastų: kai šifruota žinutė prieš išsiunčiant privalomai pereina per valdžios ar korporacijų filtrą, tai nebe privatus susirašinėjimas. Tai sistema, kurioje telefonas tampa ne tik asmeniniu įrankiu, bet ir tyliai veikiančiu stebėjimo prietaisu.
