Tomas L.
Prie Kaliningrado – Lenkijoje, Baltijos šalyse ir virš Baltijos jūros – antradienį užfiksuotas ne vienas NATO orlaivis. Tarp jų buvo ir žvalgybiniai lėktuvai, ir keli oro degalų papildymo tanklaiviai, taip pat pastebėti ir JAV naikintuvai F-35. Lenkijos gynybos analitikas Jaroslavas Volskis apskaičiavo, kad „vienu metu ore“ buvo daugiau nei 50 NATO orlaivių, nors šis skaičius oficialiai nebuvo patvirtintas.
Vladimiras Putinas, „Bombardier ARTEMIS II“ skrydžio maršrutas (Nuotr. EPA ir Flightradar24) (tv3.lt koliažas)
Tačiau, anot analitikės Olgos Lautman, labiausiai dėmesį atkreipė JAV oro pajėgų orlaivis „EA-37B Compass Call“.
„EA-37B“ yra gana naujas elektroninės kovos lėktuvas, skirtas trikdyti priešininko ryšių, radarų ir navigacijos sistemas – šios galimybės būtų lemiamos bet kokioje konfrontacijoje su Rusija“, – savo „Substack“ potemėje „Unmasking Russia“ rašo analitikė.
Šis NATO orlaivių suaktyvėjimas prie Kaliningrado vyksta tuo metu, kai jau kelias savaites JAV ir Europos pareigūnai skambina pavojaus varpais skelbdami žvalgybinę informaciją, kad Rusija gali išmėginti aljanso 5-ąjį straipsnį.
Štai rugpjūčio pradžioje JAV žvalgyba paskelbė naują vertinimą dėl galimo Rusijos puolimo prieš NATO scenarijų. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), remiantis naujais pranešimais, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali mėginti testuoti Aljanso ryžtą, surengdamas ribotą puolimą prieš sąjungininkę šalį dar iki karo Ukrainoje pabaigos, o tai padaryti jis, anot JAV žvalgybos, gali per artimiausius kelis metus.
„Pagrindinė priežastis – V. Putinas patiria vis didesnį spaudimą Ukrainoje ir savo šalies viduje – Ukrainos dronai padaro vis daugiau žalos tiek Rusijos kariuomenei, tiek naftos pramonei, o V. Putino pajėgos fronto linijoje nebepasiekia reikšmingų rezultatų, nors patiria itin daug nuostolių“, – rašoma WSJ straipsnyje.
Tiesa, anot žvalgybos pareigūnų, labiausiai ekstremalaus scenarijaus – riboto sausumos įsiveržimo – tikimybė yra maža, tačiau, remiantis ataskaitomis, ji didėja laikui bėgant.
Putinas pučia raumenis Baltijos jūroje
Įtampą Baltijos regione taip pat didina pastaruoju metu suaktyvėję Rusijos karinių pajėgų veiksmai. Pirmadienį Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, kad į Baltijos jūrą atvyko Rusijos Šiaurės laivynui priklausanti raketinė fregata „Admirolas Kasatonovas“. Ši fregata yra vienas moderniausių Rusijos karo laivų ir gali paleisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir „Cirkon“.
„Admirolo Kasatonovo“ perkėlimas į Baltijos jūrą įvyko vos dvi savaitės po eskadrinio minininko „Admirolas Levčenko“ perkėlimo į tuos pačius vandenis.
Šie perkėlimai sutapo su tuo, kad rugpjūčio viduryje V. Putinas pagrasino Europos valstybėms, kurios imasi veiksmų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“. Vakarų valstybių vykdomos patikros, jo teigimu, yra „niekas kitas kaip piratavimas ir plėšimai“ ir Rusija į tai atsakys „atsakomosiomis priemonėmis“.
„Omenyje jis turi Rusijos karinių laivų reidus į Europos prekybinius laivus. Tačiau Kremliaus diktatorius nepaminėjo, kad „šešėlinio laivyno“ laivai, skirtingai nei Europos prekybiniai laivai, sąmoningai apeina sankcijas ir pažeidžia tarptautinės jūrų laivybos taisykles“, – rašo „Bild“.
Tuo tarpu buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nuėjo dar toliau, teigdamas, kad Rusija turi teisę pulti prekybinius laivus, priklausančius šalims, kurios remia Ukrainą.
„Padidėjusi Rusijos karinio jūrų laivyno veikla neapsiriboja tik Baltijos jūra. Rusijos karo laivai ir žvalgybos laivai taip pat vis dažniau pasirodo aplink Didžiąją Britaniją, įskaitant Lamanšo sąsiaurį ir Šiaurės jūrą“, – rašo analitikė O. Lautman.
Ar NATO orlaiviai – atsakas?
Šiuo metu oficialiai nežinoma, kokie veiksmai buvo treniruojami per šiuos manevrus. NATO sąjungininkų oro pajėgų vadovybė nurodė, kad Aljansas nuolat tobulina savo gynybinius pajėgumus. Tuo pačiu metu vadovybė pažymėjo, kad dėl operatyvinio saugumo reikalavimų negali atskleisti tolesnių detalių.
Tiesioginio ryšio tarp NATO orlaivių aktyvumo, naujausių JAV žvalgybos vertinimų ir Rusijos karinių laivų perkėlimo į Baltijos jūrą kol kas nėra. Šiuos įvykius sieja pirmiausia jų sutapimas laike ir auganti įtampa regione.
„Nežinome, ar šiandieninė NATO operacija buvo įprasta, ar kažkas daugiau. Nežinome, ką planuoja Maskva, ar ką sužinojo Vakarų žvalgybos tarnybos. Tačiau matome, kad NATO ruošiasi galimybei, jog Rusija gali būti pasiryžusi žengti dar toliau, ir kad jos kitas puolimas nebus paslėptas šešėlyje“, – apibendrina O. Lautman.
