Tomas L.
Invaziniai šliužai tampa vis didesniu galvos skausmu ne tik sodininkams ir daržininkams, bet ir gamtosaugininkams. Specialistų skaičiavimais, viename kvadratiniame metre jų gali būti net iki 120, o šie moliuskai daro žalą ne tik daržovėms ar dekoratyviniams augalams, bet ir natūralioms ekosistemoms.
Apie invazinių šliužų plitimą, jų keliamą pavojų bei veiksmingiausius naikinimo būdus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Jankauskaitė.
Daugiausia šliužų radaviečių – prie didžiųjų miestų
Pasak specialistės, šiuo metu Lietuvoje invazinių šliužų problema išlieka aktuali, o gyventojų registruojamų radaviečių skaičius rodo platų jų paplitimą.
„Šiuo metu Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje matome, kad yra užregistruota apie 1 800 radaviečių ispaninio ariono.
Didžiausia jų koncentracija yra būtent apie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestus“, – teigė K. Jankauskaitė.
Ispaninis arionas yra vienintelė šliužų rūšis, šiuo metu pripažįstama invazine Lietuvoje. Nors šliužai ir toliau plinta, situacija, anot specialistės, nėra vienareikšmė.
„Situacija yra dinamiška, nes nors jis ir plinta, bet taikomos ir naikinimo priemonės. Taip pat kiekvienais metais nuo oro sąlygų jo plitimas gali didėti arba mažėti, priklausomai ar sausesnė vasara, ar drėgnesnė“, – aiškino ji.
Vis tik kol kas vertinti šių metų tendencijas dar anksti – pokyčius reikia stebėti ilgesnį laiką.
Šliužai žaloja ne tik daržus, bet ir gamtą
Dažniausiai invazinių šliužų daromą žalą pirmieji pastebi sodų ir daržų savininkai – kenkėjai nusiaubia augalus.
„Sodininkai ir daržininkai pirmiausia pastebi jų daromą žalą, nes ispaninis arionas pažeidžia jų daržoves arba dekoratyvius augalus“, – sakė specialistė.
Be to, kad sode ar sklype veisiasi šliužai išduoda ir jų paliekami estetinį vaizdą gadinantys gleivių pėdsakai.
Tačiau šliužų keliama grėsmė tuo nesibaigia. Jie plinta ir į natūralias buveines, kur neigiamai veikia vietines rūšis.
„Problema plinta ir į natūralias buveines, nes ši rūšis keliauja ten ir daro žalą saugomoms augalų rūšims ir taip pat sudaro konkurenciją mūsų vietinėms moliuskų rūšims“, – pabrėžė K. Jankauskaitė.
Kovoje su šliužais svarbiausias nuoseklumas
Specialistės teigimu, viena dažniausių gyventojų klaidų – tikėjimas, kad užteks vieną kartą surinkti šliužus ir problema bus išspręsta.
„Kova su invazinėmis rūšimis, ypač su ispaniniu arionu, turėtų būti nuosekli, tai turi būti daroma nuolat. Neužtenka vienąkart surinkti šliužų, reikėtų tai daryti nuolat“, – sakė ji.
Anot jos, veiksmingiausi rezultatai pasiekiami taikant kelias priemones vienu metu ir tęsiant naikinimą nuolat:
„Reikėtų taikyti kompleksines priemones – ir moliuskocidus, ir susitvarkyti sklypą, kad neliktų slėpimosi vietų, ir taip pat šienauti žolę aplinkui, nes būtent šešėlyje, pavėsyje jis pasislepia, gali daugintis ir keliauti toliau į kitus sklypus.“
Ji taip pat pabrėžė vieną svarbų patarimą: surinkus šliužus jokiu būdu negalima jų tiesiog išmesti ar paleisti už savo sklypo ribų, juos būtina neutralizuoti.
Ar įmanoma visiškai išnaikinti šliužus?
Nors šalies mastu invazinių šliužų problema išlieka sudėtinga, atskirose teritorijose pasiekti rezultatų tikrai įmanoma.
„Jeigu kalbam apie tokias lokalias vietas, tikrai galima suvaldyti populiacijas ir net išnaikinti“, – teigė K. Jankauskaitė.
Prie kovos su invazinėmis rūšimis prisideda ir valstybė. Aplinkos ministerijos iniciatyva iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas, skirtas invazinių rūšių kontrolei.
„Finansuojamos tos naikinimo priemonės, kurios numatytos pačių pareiškėjų parengtuose veiksmų planuose“, – detalizavo ji.
Gyventojai tampa aktyvesni
Specialistai pastebi, kad gyventojai vis aktyviau įsitraukia į invazinių rūšių stebėseną ir registruoja jų radavietes, taip prisideda prie aiškesnio supratimo apie jų paplitimą.
Be to, kaip primena K. Jankauskaitė, prevencijoje ypač svarbu reaguoti kuo anksčiau – pamačius vos vieną šliužą reikia veikti, jį sunaikinti ir nepalikti visko savai eigai.
„Nuo vieno šliužo gali prasidėti jūsų teritorijoje gausus plitimas, o kuo anksčiau pradedate naikinimą, tuo jis yra efektyvesnis“, – pabrėžė specialistė.
Ji taip pat rekomenduoja atidžiai stebėti į sklypą atvežamą gruntą ir augalus, nes su jais galite parsigabenti šliužų, kurie gali vėl imti plisti.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu gyventojams kyla klausimų ar reikia profesionalios pagalbos, K. Jankauskaitė primena, kad Lietuvoje veikia įmonės, teikiančios ispaninių arionų naikinimo paslaugas.
Tuo metu dėl konkrečių kovos priemonių konsultacijas gali suteikti ir atsakingos institucijos.
„Jeigu reikėtų konsultuotis dėl konkrečių priemonių, galime konsultuoti mes, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba galėtų pakonsultuoti“, – patarė K. Jankauskaitė.
Specialistai primena, kad invazinių šliužų kontrolė prasideda nuo kiekvieno gyventojo budrumo. Kuo anksčiau pastebima problema ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė apsaugoti savo sodą, daržą ir aplinkinę gamtą nuo šių sparčiai plintančių kenkėjų.
