Tomas L.
Prasidėjus grybų sezonui, Lietuvos miškuose pasirodo ne tik ilgai laukti baravykai, bet ir jų antrininkai, kurie neretai suklaidina net patyrusius grybautojus. Specialistai primena, kad vien iš pirmo žvilgsnio atskirti kai kurias rūšis gali būti sudėtinga, todėl į pintines kartais patenka visai ne tie grybai, kurių tikėtasi.
Nors daugelis baiminasi nuodingų grybų, dažniausiai baravykai Lietuvoje supainiojami ne su nuodingomis, o su nevalgomomis rūšimis. Vis dėlto pasitaiko ir retesnių, pavojingų grybų, kurie savo išvaizda gali priminti tikruosius baravykus. Dėl šios priežasties grybautojams rekomenduojama būti atidiems ir rinkti tik gerai pažįstamus grybus, rašoma fakt.pl.
Baravykus maišo su šiuo grybu
Lietuvos miškuose vienas dažniausių baravyko „antrininkų“ yra kartusis baravykas (Tylopilus felleus). Iš pirmo žvilgsnio jis labai panašus į tikrąjį baravyką – turi rudą kepurėlę, storą kotą ir auga panašiose vietose. Dėl to daugelis grybautojų jį parsineša namo nė neįtardami, kad suklydo.
Nors kartusis baravykas nėra nuodingas, jis laikomas nevalgomu. Jo minkštimas pasižymi itin stipriu kartumu, todėl net vienas toks grybas gali sugadinti viso patiekalo skonį.
Norint atskirti kartųjį baravyką nuo tikrojo, verta atkreipti dėmesį į kelis požymius:
- ant koto matomas ryškus tamsiai rudas tinklinis raštas;
- vamzdelių sluoksnis ilgainiui įgauna rausvą atspalvį;
- grybo minkštimas išlieka šviesus, tačiau pasižymi itin karčiu skoniu.
Tikrasis baravykas paprastai turi šviesesnį tinklelį ant koto, o jo vamzdeliai būna balti, gelsvi arba alyvuogiškai gelsvi.
Retas, bet pavojingas grybas aptinkamas ir Lietuvoje
Nors gerokai rečiau, Lietuvoje galima aptikti ir šėtonbaravykį (Rubroboletus satanas). Tai nuodingas grybas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Dėl savo retumo dauguma grybautojų jo nėra matę, tačiau specialistai pabrėžia, kad šią rūšį verta pažinti.
Suvalgius šėtonbaravykį gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.
Dažniausiai šis grybas aptinkamas šiltesniuose lapuočių miškuose, augančiuose kalkingame dirvožemyje ir dažnai yra vadinamas baravyko „piktuoju dvyniu“.
Kokie požymiai išduoda šėtonbaravykį? Šėtonbaravykis nuo tikrojo baravyko skiriasi keliais ryškiais požymiais:
- kepurėlė dažniausiai būna balkšva, pilkšva arba šviesiai pilka;
- kotas storas, dažnai su rausvais ar raudonais atspalviais;
- vamzdeliai ryškiai oranžiniai arba raudoni;
- pažeistas minkštimas gali pamėlti.
Būtent ryškios raudonos spalvos vamzdeliai yra vienas svarbiausių ženklų, padedančių atpažinti šį retą grybą.
Patyrę grybautojai laikosi paprasto principo: jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo rūšies, jo geriau nerinkti.
Kaip sako grybautojai, „jei abejoji – palik miške“. Ši taisyklė gali padėti išvengti ne tik sugadintos vakarienės, bet ir rimtų sveikatos problemų. Todėl prieš dedant grybą į pintinę verta atidžiai apžiūrėti jo kepurėlę, kotą, vamzdelius ir kitus išskirtinius požymius.
