Rusų propagandininkai, nuolat savo taikiniu pasirenkantys proeuropietiškos krypties Moldovos prezidentę Maią Sandu, vėl atrado pretekstą puolimui. Šįkart juo tapo ištrauka iš M.Sandu interviu, kur ji užsimena, kad jei būtų surengtas referendumas dėl susijungimo su Rumunija, ji būtų linkusi pritarti šiam žingsniui.
Maia Sandu / ROMEO BOETZLE / AFP
Propagandininkų teigimu, Moldovos prezidentei M.Sandu būtina paskelbti apkaltą ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn už bandymą įvykdyti valstybinį perversmą.
Propagandininkai kviečia Moldovos žmones vienytis, kad „būtų išsaugotas šalies valstybingumas ir nepriklausomybė“, tačiau nutyli, kad cituodami M.Sandu, pateikia ne visą citatą, o jos žodžius ištraukia iš konteksto.
Interviu britų tinklalaidei „The Rest is Politics“ M. Sandu sakė, kad mažai šaliai, tokiai kaip Moldova, darosi vis sunkiau išlikti demokratija, suverenia valstybe ir pasipriešinti Rusijai.
Štai visa jos citata:
„Jeigu būtų surengtas referendumas, balsuočiau už susivienijimą su Rumunija. Pažvelkite, kas šiandien vyksta Moldovoje, pažvelkite, kas vyksta pasaulyje. Tokiai mažai šaliai kaip Moldova tampa vis sunkiau išlikti demokratine ir suverenia valstybe bei, žinoma, atsispirti Rusijai.
Tačiau, būdama Moldovos prezidentė ir remdamasi apklausų duomenimis, suprantu, kad šiuo metu nėra daugumos, kuri palaikytų Moldovos susivienijimą su Rumunija.
Vis dėlto dauguma gyventojų remia integraciją į Europos Sąjungą, ir būtent šio tikslo mes siekiame, nes jis yra realesnis ir padeda mums išlikti demokratine valstybe“, – kalbėjo M.Sandu.
Taigi, nors M.Sandu prisipažįsta asmeniškai palaikanti susivienijimo su Rumunija idėją, tačiau eidama pareigas vadovaujasi daugumos rinkėjų pozicija ir remia Moldovos integraciją į Europos Sąjungą.
2024 m. referendume daugiau nei pusė rinkėjų pritarė Konstitucijos pataisoms, įtvirtinančioms ES integraciją kaip strateginį valstybės tikslą. Klausimas dėl susivienijimo su Rumunija referendume nebuvo svarstytas.
Rinkimai Moldovoje / Nicholas Muller / ZUMAPRESS.com
Prorusiški politikai kartoja propagandines klišes
Moldovos Respublikos socialistų partijos lyderis, didžiausios šalies opozicinės politinės jėgos atstovas ir buvęs Moldovos prezidentas Igoris Dodonas puolė kritikuoti M.Sandu pareiškimą.
Jis apkaltino dabartinę šalies vadovę siekiant tapti naujos Rumunijos valstybės lydere ir teigė, kad jos veiksmus lemia savanaudiški svarstymai apie asmeninę politinę ateitį.
Sausio 13 dieną Socialistų partija išplatino pareiškimą, kuriame pareikalavo nedelsiant atsistatydinti M.Sandu.
Jame teigiama, kad kiekviena jos prezidentavimo diena esą kelia „grėsmę Moldovos Respublikos, kaip nepriklausomos valstybės, egzistavimui“. Partija taip pat paragino generalinę prokuratūrą ir žvalgybos tarnybas „nedelsiant pradėti tyrimą dėl galimos valstybės išdavystės“.
Be to, socialistai kreipėsi į visas „patriotines jėgas“, ragindami atidėti „taktinius nesutarimus“ ir susivienyti „kovoje prieš M.Sandu režimą“.
Panašią poziciją išreiškė ir vis mažėjantį palaikymą turinti Moldovos Komunistų partija. Ji prezidentės pareiškimą pavadino „valstybės išdavystės aktu“ bei „šiurkščiu prezidento priesaikos pažeidimu“.
Kliuvo ir premjerui
Po M.Sandu pareiškimo, jam viešai pritarė ir kitas Moldovos aukšto rango politikas. Pareiškęs, kad referendumo atveju jis irgi asmeniškai balsuotų už susijungimą su Rumunija, Moldovos ministras pirmininkas Alexandru Munteanu sulaukė prorusiškos opozicijos kaltinimų tėvynės išdavyste.
Komentuodamas prezidentės pasisakymą, A.Munteanu iškart patikslino, kad toks susijungimas būtų jo, kaip privataus piliečio, asmeninis pasirinkimas, o kaip vyriausybės vadovas jis dėsiantis visas pastangas, jog būtų įgyvendinta moldavų daugumos valia, t. y. sutelks dėmesį į stojimą į ES.
„Tai – asmeninis sprendimas“, – vietos naujienų svetainei „Observatorul de Nord“ sakė jis.
„Kaip Alexandru Munteanu, aš balsuočiau už tai. Kaip Moldovos Respublikos ministras pirmininkas, kuris yra vadovas ir privalo vykdyti Moldovos Respublikos gyventojų daugumos, nusprendusios, kad mūsų tikslas (…) yra integracija į Europą, (…) valią, aš dėsiu visas pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas“, – pabrėžė A.Munteanu.
Moldovos prorusiškos opozicijos nariai akimirksniu sureagavo į ministro pirmininko žodžius, apkaltindami šalies vadovybę „tėvynės išdavyste“ ir reikalaudami vyriausybės atsistatydinimo.
Vaido Mikaičio nuotr./Kišiniovas, Moldova
Dviejų šalių istorija
Tarpukariu Moldova buvo Rumunijos dalis, o per Antrąjį pasaulinį karą ją aneksavo Sovietų Sąjunga, 1991 metais Moldova paskelbė nepriklausomybę. Dauguma iš 2,4 mln. Moldovos gyventojų kalba rumuniškai.
Perspektyva Moldovai vėl prisijungti prie didesnės vakarų kaimynės daliai žmonių patraukli dėl to, kad Rumunija yra ES ir NATO narė, galinti užtikrinti didesnį saugumą ir stabilumą.
Visgi, nepaisant tokios idėjos patrauklumo, raginimai susijungti šalies politinėse diskusijose neįsitvirtino ir nesulaukė plačios visuomenės paramos.
Praėjusių metų rugsėjį bendrovės „IData“ atlikta apklausa parodė, kad 61 proc. moldavų prieštarautų Moldovos susijungimui su Rumunija, o pritarimą tokiai idėjai išreiškė mažiau nei trečdalis – 31 proc. apklausos dalyvių.
15min verdiktas: Melas. Rusų propagandininkų teiginiai, esą Moldovos prezidentė Maia Sandu vykdo ar planuoja „valstybinį perversmą“ ir dėl to turėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, neatitinka tikrovės. Jie grindžiami neišsamia ir iš konteksto ištraukta citata, sąmoningai nutylint esminę jos pasisakymo dalį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.