Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimas keisti egzaminų laikymo „Regitroje“ tvarką sukėlė dalies šalyje nuolat gyvenančių užsieniečių kritikos bangą. Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus 2026 m. vasario 6 d. įsakymu Ukrainos piliečiams, kuriems suteikta laikina apsauga, leidžiama laikyti teorijos egzaminą ukrainiečių kalba, o praktinį egzaminą – su vertėju. Tuo metu nuo sausio 1 d. rusakalbiams užsieniečiams panaikinta galimybė laikyti egzaminą rusų kalba ar su vertėju.
Sprendimą kritikuojantys įvairių socialinių tinklų grupių nariai teigia, kad naujovė sukuria nevienodas sąlygas skirtingoms migrantų grupėms ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.
Pasak jų, panašių lengvatų negavo nei laikinos apsaugos statusą turintys Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, nei kiti užsieniečiai, jau daugelį metų gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje.
Tuo metu Lietuvos vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių vairavimo egzaminai vyksta tik valstybine kalba arba su labai ribotomis išimtimis.
Baltarusis: tai pažeidžia Konstituciją
Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis Vladzimiras Čivelis mano, kad draudimas laikyti praktinį egzaminą rusų kalba yra kalbinė diskriminacija, nesusijusi su tikrąja integracija.
„Tai nėra nenoras integruotis. Daugelis žmonių, kuriems tai aktualu, gyvena Lietuvoje daugiau nei penkerius metus, yra išlaikę lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus ir jau seniai yra visuomenės dalis“, – pabrėžia jis.
Pasak V. Čivelio, ypač pažeidžiama grupe tampa pagyvenę žmonės.
„Egzaminas jau savaime yra stresas. O dabar įsivaizduokite vyresnį nei 65 metų žmogų, kuris pagal įstatymą neprivalo laikyti kalbos egzamino, norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi šalyje, bet privalo laikyti praktinį vairavimo egzaminą be vertėjo“, – sako jis.
V. Čivelio teigimu, naujosios taisyklės pažeidžia konstitucinį lygių teisių ir diskriminacijos draudimo principą.
„Tai ne šiaip nepatogumas – tai tiesioginis Konstitucijos pažeidimas. Vieniems užsieniečiams leidžiama naudotis vertėjo paslaugomis, kitiems – ne, o tai juk yra nelygybė dėl kalbos“, – aiškina jis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad yra leidžiami kitų kalbų vertėjai, įskaitant ispanų ar portugalų, o tai, jo nuomone, vieniems užsieniečiams sudaro palankesnes sąlygas nei kitiems.
„Kodėl Ispanijos pilietis gali laikyti egzaminą su vertėju, o žmogus, kuris kalba tik rusų kalba, negali? Tai – nelygios galimybės. Be to, juk žmogus pats moka už vertėjo paslaugas“, – pabrėžia V. Čivelis.
Baltarusis taip pat atkreipia dėmesį į prieštaringą valstybės politiką: anksčiau ukrainiečiams buvo leista keisti nacionalinius vairuotojo pažymėjimus be egzaminų, o dabar jiems suteikiamos papildomos kalbos lengvatos. Tuo metu ribojimus kitiems užsieniečiams valdžia aiškina siekiu skatinti lietuvių kalbos vartojimą.
„Kodėl tai turi diskriminacijos požymių? Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kuriems suteiktas laikinas prieglobstis Lietuvoje, tokių lengvatų negavo – jie laiko egzaminus lietuvių kalba arba su akredituotu vertėju į oficialią ES kalbą. 2022–2023 m. atvykę ukrainiečiai taip pat buvo įpareigoti išmokti kalbą pakankamai gerai, kad galėtų savarankiškai laikyti egzaminus. Taikant naująją taisyklę, išskiriama viena grupė pagal tautybę, pažeidžiant lygybę prieš įstatymą“, – mano pašnekovas.
Pasak jo, dėl naujų taisyklių kenčia ne tik Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, bet ir dalis ukrainiečių – visų pirma vyresnio amžiaus žmonės, kurie moka rusų kalbą, bet nemoka kitų užsienio kalbų.
VRM: procedūra taikoma visiems asmenims vienodai
Lietuvos vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad valstybinės kalbos vartojimas oficialiose procedūrose yra nuosekli valstybės politika, visų pirma susijusi su saugumo klausimais. Ministerija primena, kad šis reikalavimas yra įtvirtintas Valstybinės kalbos įstatyme.
Visgi žinyba nurodo, kad galiojanti sistema numato alternatyvias egzaminų laikymo galimybes.
„Teorijos egzaminą galima laikyti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, o praktikos egzaminas gali būti laikomas dalyvaujant vertėjui, verčiančiam į egzaminuojamajam suprantamą oficialią Europos Sąjungos kalbą. Tokiu būdu užtikrinama galimybė laikyti egzaminą platesniam asmenų ratui“, – teigiama LRT.lt pateiktame komentare.
Komentuodama kaltinimus diskriminacija, ministerija teigia, kad naujoji procedūra taikoma visiems vienodai. „Naujoji procedūra taikoma visiems asmenims vienodai, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar kilmės“, – aiškina VRM atstovai.
Jų pateiktame komentare nurodoma, kad anksčiau galiojusios išimtys „savaime nereiškia nelygybės“, o Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas „visų pirma reiškia vienodų taisyklių taikymą panašiose situacijose“.
Taip pat pabrėžiama, kad Konstitucija nenustato valstybės pareigos teikti viešąsias paslaugas kitomis kalbomis.
„Konstitucija draudžia dėl asmens kalbos, kilmės ar kitų požymių visiškai neleisti laikyti egzamino arba suteikti privilegijų, tačiau nenustato pareigos viešąsias paslaugas teikti kitomis kalbomis nei valstybinė“, – teigia ministerija.
VRM atstovai atkreipia dėmesį ir į Europos praktiką. „Daugelyje Europos Sąjungos valstybių vairavimo egzaminai laikomi tik valstybine kalba arba su labai ribotomis išimtimis“, – pažymima komentare.
Atskirai ministerija paaiškino išimties taikymą Ukrainos piliečiams.
„Šiuo metu įvedama tik viena išimtis: nuo vasario 9 d. laikinosios apsaugos galiojimo laikotarpiu Ukrainos piliečiai (visi) galės teorijos egzaminą laikyti ukrainiečių kalba, o praktikos – dalyvaujant į ukrainiečių kalbą verčiančiam vertėjui. Tai riboto laikotarpio išimtinė nuostata atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir valstybės teikiamą paramą Ukrainos piliečiams“, – aiškina Vidaus reikalų ministerija.
LRT.lt pateiktame komentare VRM atstovai primena, kad draudimas vartoti rusų kalbą egzaminų metu įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d.
„Sprendimas atsisakyti rusų kalbos egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti metu priimtas dar 2024 m., siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus“, – pažymi ministerijos atstovai, kartu pabrėždami, kad „buvo atidėtas 2024 m. pabaigoje ir tam skirtas papildomas metų laikotarpis prisitaikyti bei pasirengti egzaminams pagal naująją tvarką“.
Tarnyba: reikalavimas mokėti valstybinę kalbą nėra diskriminacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paaiškino, kad nauja egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti tvarka pagrįsta galiojančiomis teisės normomis. Komentare pabrėžiama, kad vairavimo egzaminas nerengiamas ne vien rusų kalba – „lygiai tokios pat sąlygos galioja ir kitoms ne ES kalboms“. Taigi, tarnybos nuomone, tai nėra vienos konkrečios kalbinės grupės išskyrimas ar jai taikomas ribojimas.
Taip pat pabrėžiama, kad šis sprendimas buvo įvedamas palaipsniui, taip suteikiant galimybę iš anksto išmokti lietuvių ar bet kurią kitą Europos Sąjungos kalbą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, tarnyba pareiškia „šiuo atveju nematanti galimo prieštaravimo lygių galimybių įstatymams“.
Jos atstovai taip pat praneša, kad nuo vasario 9 d. teorinį ir praktinį vairavimo egzaminą galima laikyti ir ukrainiečių kalba. Tarnybos nuomone, šis sprendimas gali būti susijęs su 2022 m. vasario 24 d. įvestu laikinosios apsaugos statusu Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams. Pažymima, kad laikinosios apsaugos statusą turintys asmenys visoje Europos Sąjungos teritorijoje turi vienodas teises.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad nediskriminavimo dėl kalbos principai yra įtvirtinti nacionalinėje teisėje, įskaitant Lygių galimybių įstatymą, kuris įpareigoja paslaugų teikėjus užtikrinti vienodas sąlygas nepriklausomai nuo vartojamos kalbos. Tačiau tarnybos komentare pabrėžiama, kad „diskriminacija nėra laikomi tam tikri įstatymais nustatyti apribojimai, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“. Taip pat atskirai pažymima, kad „diskriminacija nelaikomas įstatymu nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą“.
Ekspertas: valstybinė kalba – ypatinga konstitucinė vertybė
Teisininkas, konstitucinės teisės ekspertas Darius Butvilavičius pabrėžia, kad lietuvių kalbos statusas yra įtvirtintas aukščiausiu konstituciniu lygiu. Lietuvos Konstitucijoje aiškiai nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių, be to, ši norma įtvirtinta pagrindinio įstatymo pirmoje dalyje ir gali būti pakeista tik referendumu.
Pasak teisininko, tai reiškia, kad lietuvių kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir ypatinga konstitucinė vertybė: „Lietuvių kalba yra lietuvių tautos etninio ir kultūrinio savitumo pagrindas, jos tapatybės ir išlikimo garantija.“
D. Butvilavičius pabrėžia, kad valstybinė kalba atlieka integracinę funkciją, užtikrina valstybės vientisumą, normalią valdžios institucijų veiklą ir lygias sąlygas visiems piliečiams bendraujant su valstybe: „Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.“
Ekspertas paaiškina, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog privalomas lietuvių kalbos vartojimas taikomas būtent viešajai sričiai – valdžios institucijų, įstaigų veiklai, oficialiems dokumentams, dokumentų tvarkymui, atskaitomybei.
Taip pat, kaip pabrėžia teisininkas, tai neriboja tautinių mažumų teisių privačiame gyvenime vartoti bet kurias kitas kalbas: „Konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, kad lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.“
D. Butvilavičius primena, kad Valstybinės kalbos įstatymas taip pat įpareigoja valstybės, savivaldybių, teisėsaugos, medicinos, transporto ir paslaugų įstaigų darbuotojus mokėti lietuvių kalbą Vyriausybės nustatytu lygiu, o vadovus – užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba: „Juridiniai ir fiziniai asmenys, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, privalo užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą lietuvių kalba.“
Egzaminai ir kalbos: valstybės nuožiūra sprendžiamas klausimas
Atskirai ekspertas aptaria egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti klausimą. Jo teigimu, Konstitucija nenumato valstybės pareigos užtikrinti egzaminų laikymą kitomis kalbomis, išskyrus lietuvių: „Galimybė ne vien tik lietuvių kalba, bet ir kartu kokia nors kita kalba laikyti transporto priemonių vairuotojų egzaminą, yra susijusi su valstybės diskrecija.“
Todėl jis pabrėžia, kad nėra pagrindo laikyti lygybės pažeidimu situaciją, kai egzaminą galima laikyti lietuvių ir ES kalbomis, bet negalima – kitomis kalbomis.
Komentuodamas 2026 m. vasario 6 d. vidaus reikalų ministro įsakymą, kuriuo buvo įvesta galimybė laikyti egzaminus ir ukrainiečių kalba, D. Butvilavičius pabrėžia, kad tai yra speciali ir laikina priemonė.
„Toks pakeitimas yra susijęs su laikina teisine apsauga, Lietuvos Respublikoje taikoma Ukrainos piliečiams, kurie 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukė (buvo perkelti) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos“, – pažymi D. Butvilavičius.
Pasak jo, tokia priemonė nekeičia bendro konstitucinio principo dėl privalomo lietuvių kalbos vartojimo viešojoje erdvėje ir nesukuria universalaus precedento kitoms kalboms.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.