Tomas L.
Tokia ginkluotė į taikinį pristatoma naikintuvais arba sparnuotosiomis raketomis.
NATO svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje dėl Rusijos keliamos grėsmės.
Kalbama apie nestrateginį branduolinį ginklą, skirtą naudoti prieš karines pajėgas, aerodromus, uostus, vadavietes ir kitus karinės infrastruktūros elementus. Tokia ginkluotė į taikinį pristatoma naikintuvais arba sparnuotosiomis raketomis. Ji yra mažiau galinga už strateginį branduolinį ginklą, nurodo agentūra „dpa“.
Kiek anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte neatmetė galimybės Europoje dislokuoti papildomų JAV branduolinio ginklo vienetų.
„Privalome užtikrinti, kad niekas negalėtų mums suduoti branduolinio smūgio, nesusidūręs su mūsų atsakomaisiais veiksmais“, – agentūra cituoja M. Rutte žodžius.
Europoje po Šaltojo karo pabaigos ir branduolinių arsenalų sumažinimo liko apie 100 amerikietiškų branduolinių bombų B61-12. Pagal „Nuclear Sharing“ programą jos yra dislokuotos šešiose oro pajėgų bazėse penkiose NATO šalyse: Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Rusijos karą prieš Ukrainą, pareiškė apie Vilniaus pasirengimą prisijungti prie NATO branduolinio atgrasymo sistemos, tačiau pažymėjo, kad Lietuva kol kas neturi jokių tiesioginių planų taikos metu dislokuoti branduolinį ginklą savo teritorijoje.
Birželio pabaigoje Suomijoje buvo priimtos Branduolinės energijos įstatymo pataisos, kurios panaikino draudimą įvežti ir dislokuoti branduolinį ginklą šalies teritorijoje. Jos įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.
