Aidas Užkuraitis
Maskva vienu sakiniu tarsi užtrenkė duris tiesioginėms deryboms su Volodymyru Zelenskiu, tačiau beveik tuo pat metu paliko pravirą kitą kanalą – pokalbiams su JAV atstovais. Naujausi Vladimiro Putino pareiškimai rodo ne artėjančią taiką, o bandymą iš anksto nustatyti, kas ir kokiomis sąlygomis apskritai galėtų kalbėtis apie karo pabaigą.
Kremlius siekia, kad derybų centre atsidurtų ne Maskvos ir Kyjivo susitikimas, o Vašingtono vaidmuo. Tai svarbus signalas ir Ukrainai, ir Europai: sprendimo paieškos gali vykti, tačiau jos nebūtinai prasidės nuo tiesioginio Putino ir Zelenskio pokalbio.
Putinas atmeta tiesioginį kelią
Rugsėjo pradžioje kalbėdamas žurnalistams Vladimiras Putinas pakartojo Maskvos retoriką apie Ukrainos vadovybę ir pareiškė, kad tiesioginėms deryboms su ja nemato pagrindo. Kartu jis kalbėjo apie galimybę bendrauti su JAV pasiuntiniais, jeigu tokie kontaktai būtų skirti ne formaliems pareiškimams, o konkrečiam rezultatui.
Tai nėra vien diplomatinė detalė. Iš esmės Maskva siunčia žinią, kad nori kalbėti su svarbiausiu Ukrainos sąjungininku, bet nenori suteikti Zelenskiui lygiaverčio derybų partnerio statuso.
Tokia pozicija padeda Kremliui išlaikyti spaudimą Kyjivui ir kartu rodyti, kad Rusija esą neatsisako diplomatijos. Tačiau skirtumas tarp žodžių apie „pasirengimą dialogui“ ir realaus kompromiso gali būti labai didelis.
Kodėl čia atsiranda Trumpas?
Donaldas Trumpas ir jo administracija Maskvai svarbūs dėl vienos paprastos priežasties – be Jungtinių Valstijų sunku įsivaizduoti bet kokį platesnį susitarimą dėl saugumo, paramos Ukrainai ir galimų garantijų po karo.
Kremlius aiškiai demonstruoja, kad JAV laiko atskiru, svarbiausiu pokalbių kanalu. Tokia taktika taip pat leidžia apeiti dalį Europos šalių, kurios nuosekliai reikalauja, kad sprendimai dėl Ukrainos nebūtų priimami už jos nugaros.
Putino žinutė Trumpo aplinkai turi dvi dalis: Maskva nori būti girdima tiesiogiai, tačiau nesutinka, kad derybos prasidėtų nuo Ukrainos sąlygų.
Tai reiškia, kad bet koks JAV bandymas tarpininkauti susidurtų su itin skirtingais abiejų pusių lūkesčiais.
Zelenskis kalba apie ribotą galimybę
Tuo metu Volodymyras Zelenskis laikosi kitos linijos. Ukraina su JAV ir Europos pareigūnais rengė trumpą pirminių idėjų paketą, kuris galėtų būti pateiktas Rusijai. Tarp svarstomų klausimų minimas paliaubų kelias ir galimos administravimo formulės kai kurioms karo paveiktoms teritorijoms.
Zelenskis yra sakęs, kad JAV tarpininkavimo galimybė gali būti ribota laike – ji gali trukti iki kitos vasaros pabaigos. Toks vertinimas rodo, kad Kyjivas siekia išnaudoti dabartinį politinį momentą, tačiau kartu neketina priimti sprendimo, kuris reikštų papildomų teritorijų atsisakymą.
Būtent čia ir slypi pagrindinė kliūtis. Ukraina nori saugumo garantijų ir paliaubų, o Maskva siekia, kad Kyjivas atsitrauktų iš teritorijų, kurių Rusija iki šiol nėra visiškai užėmusi. Kol šios pozicijos nesikeičia, garsūs pareiškimai apie derybas dar nereiškia, kad susitarimas jau arti.
Rugsėjis gali atnešti kontaktus, bet ne proveržį
Ukrainos prezidento aplinkos atstovai leidžia suprasti, kad rugsėjį gali būti atnaujinti Ukrainos, Rusijos ir JAV kontaktai. Vis dėlto greičiausiai tai būtų ne istorinė lyderių viršūnių konferencija, o techniniai pokalbiai: bandymai suderinti darbotvarkę, išsiaiškinti pozicijas ir patikrinti, ar apskritai yra erdvės kitam etapui.
Toks formatas gali atrodyti kuklus, tačiau diplomatijoje jis dažnai būna pirmasis signalas, kad už uždarų durų vėl ieškoma ryšio. Kita vertus, jis gali ir nieko nepakeisti, jei abi pusės derybas naudos tik tam, kad sustiprintų savo politinę poziciją.
Ką verta stebėti toliau?
Svarbiausias klausimas dabar – ar Maskvos atvirumas JAV kontaktams virs konkrečiais pasiūlymais, ar liks tik vieša taktika. Ne mažiau svarbu, ar Vašingtonas bandys spausti abi puses vienodai, ar pirmiausia sieks greito politinio rezultato.
Putino pareiškimas rodo, kad Kremlius nori kalbėti apie taiką savo nustatytu formatu. Zelenskio komanda tuo pat metu bando išsaugoti Ukrainos balsą prie derybų stalo. O Trumpui tenka vaidmuo, nuo kurio gali priklausyti ne tik pokalbių pradžia, bet ir tai, ar Europa bus laikoma visaverte sprendimo dalimi.
Kol kas aišku viena: derybų durys nėra plačiai atvertos. Tačiau Maskva, Kyjivas ir Vašingtonas vėl siunčia signalus, kad už jų kažkas juda.
