Tomas L.
Artėjant rudeniui ir peršalimo ligų sezonui „Sodra“ primena gyventojams pasitikrinti, ar jiems nepriklauso ligos išmoka. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu beveik 40 tūkst. gyventojų nėra pateikę prašymų dėl ligos išmokų, o per pastaruosius 12 mėnesių dėl to liko neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų.
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič aiškina, kad pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
„Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus“, – nurodo M. Kozič.
Paprastai tariant, jei 40 tūkst. žmonių dar neatsiėmė 4,6 mln. eurų, tai reiškia, kad vidutiniškai kiekvienam šiam žmogui atitektų po 115 eurų.
Prašymą užtenka pateikti vieną kartą
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“. Tai pakanka padaryti vieną kartą. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems būsimiems ligos ar sergančio šeimos nario slaugymo atvejams.
Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar prireiks slaugyti sergantį šeimos narį.
„Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2025 m. rugsėjį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta.
Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugpjūtį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių“, – priduria M. Kozič.
Didžioji dalis asmens duomenų joje užpildoma automatiškai, todėl žmogui tereikia nurodyti sąskaitos, į kurią pageidauja gauti ligos išmoką, numerį.
Jei asmeninės sąskaitos numeris ateityje pasikeistų, reikėtų patikslinti prašymą ir išsaugoti pakeitimus. M. Kozič pabrėžia, kad jokiais kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia – jis galioja neterminuotai.
Asmeninėje paskyroje taip pat galima stebėti, ar jau priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Nurodžius elektroninio pašto adresą, informacija apie priimtą sprendimą bus siunčiama ir el. paštu.
Jei žmogus jau yra pateikęs prašymą ligos išmokai skirti, priskaičiuota suma automatiškai pervedama į jo nurodytą asmeninę sąskaitą.
Kaip skaičiuojamos ligos išmokos?
„Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2026 m. rugpjūtį, vertinamos 2026 m. balandžio, gegužės ir birželio draudžiamosios pajamos“, – priduria M. Kozič.
Už šias dvi dienas darbdavys turi mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Jos dydis siekia 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, o ligos išmoka už vaiko slaugą – 65,94 proc.
Jeigu žmogus tampa laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl profesinės ligos, pripažintų draudžiamuoju įvykiu, nuo pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“, nepriklausomai nuo įgyto darbo stažo.
„Per pastaruosius 12 mėnesių daugiau kaip 4,6 mln. eurų ligos išmokų liko neišmokėta, nes gyventojai nepateikė prašymų jas skirti. Ši suma – apie 1 proc. visos ligos išmokoms per metus skiriamos sumos. Vadinasi, dauguma žmonių sirgdami kreipiasi dėl ligos išmokos“, – sako M. Kozič.
Vis dėlto dalis gyventojų pinigų negauna vien dėl to, kad nėra pateikę prašymo ligos išmokai skirti. „Sodra“ kas kelis mėnesius siunčia pranešimus žmonėms, kurie per pastarąjį pusmetį turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau nesikreipė dėl ligos išmokos. Šiuo metu tokių žmonių yra apie 38 tūkst.
Svarbu žinoti, kad ne visi žmonės, kuriems buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, turi teisę į ligos išmoką.
Tačiau daugeliu atvejų tam, kad priklausanti ligos išmoka būtų skirta, pakanka pateikti prašymą „Sodrai“.
Kam taikomos ligos išmokos?
- apdraustiesiems, kurie dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti ir dėl to praranda darbo pajamas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus;
- slaugant sergantį šeimos narį – sutuoktinį, vaiką ar įvaikį, motiną, tėvą, įmotę ar įtėvį;
- žmonėms, kurie dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos yra nušalinami nuo darbo, taip pat sunkia lėtine liga sergantiems asmenims, kuriems dėl profesinės veiklos kyla rizika užsikrėsti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingiems;
- žmonėms, kurie dėl privalomos izoliacijos laikinai negali dirbti;
- apdraustiesiems, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ar protezavimo paslaugas;
- prižiūrint vaikus iki 8 metų, pagal pradinio ugdymo programą ugdomus vaikus arba pagal formaliojo švietimo programą besimokančius asmenis su negalia iki 24 metų, kai jų lankomoje švietimo įstaigoje nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
- prižiūrint šiuos vaikus ar asmenis su negalia iki 24 metų, kai tokia būtinybė atsiranda dėl ekstremaliosios situacijos, karantino arba jų privalomos izoliacijos;
- vaiko priežiūrai, kai žmogus, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ar kito prižiūrimo vaiko ligos ar traumos pats negali prižiūrėti vaiko;
- apdraustiesiems, kurie laikinai negali dirbti dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu;
- prižiūrint asmenį su negalia arba senatvės pensijos amžių sukakusį žmogų, kai sustabdoma dienos centro ar kitos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos, kurioje jam buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, veikla.
Nuo liepos – ligos išmokų naujovės
Nuo liepos 1 d., prasidėjus trečiajam metų ketvirčiui, perskaičiuotos ir ligos išmokų minimalios bei maksimalios ribos. Jos perskaičiuojamos kiekvieną ketvirtį pagal šalies vidutinį darbo užmokestį.
Trečiąjį 2026 m. ketvirtį išmokų ribos apskaičiuojamos pagal 2 542,80 euro vidutinį darbo užmokestį, taikytą pirmąjį šių metų ketvirtį.
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Todėl nuo liepos 1 d. minimali viso mėnesio ligos išmoka siekia 295,98 euro. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, ji padidėjo 3,34 euro. Minimali dienos išmoka taip pat ūgtelėjo – nuo 14 iki 14,16 euro.
Ši minimali riba aktuali mažiausias darbo pajamas gaunantiems žmonėms, kurių pagal draudžiamąsias pajamas apskaičiuota ligos išmoka nesiekia nustatyto minimalaus dydžio.
Nuo liepos pasikeitė ir maksimali ligos išmokos riba. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojama ligos išmoka, negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos.
Dėl to maksimali viso mėnesio ligos išmoka nuo liepos siekia 3 156,12 euro – 35,62 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Ši riba aktuali didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Padidėjo ir maksimalios išmokos slaugant sergantį šeimos narį arba prižiūrint vaiką. Maksimali mėnesio ligos išmoka tokiais atvejais išaugo nuo 3 315,60 iki 3 353,44 euro, o maksimali dienos išmoka – nuo 158,64 iki 160,45 euro.
