Tomas L.
Šių metų valstybiniai brandos egzaminai (VBE) sukėlė nemažai aštrių diskusijų ir sulaukė visuomenės pasipiktinimo, ypač dėl kai kurių egzaminų užduočių. Vis dėlto Švietimo, mokslo ir sporto ministrės teigimu, pati egzaminų sesija praėjo sklandžiai ir stabiliai.
Apie švietimo sistemos prioritetus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Kaip vertinate šių metų VBE?
Kokia situacija su egzaminais? Šiemet kilo nemažai pasipiktinimo dėl jų ir rezultatų. Kaip vertintumėte, kaip praėjo valstybinių brandos egzaminų sesija?
R. Popovienė: Aš iš tiesų vertinčiau, kad valstybinių brandos egzaminų sesija praėjo stabiliai. Tikrai daug buvo atlikta namų darbų po praėjusios valstybinių brandos egzaminų sesijos. Galbūt pateiksiu tokį pavyzdį: jeigu pernai 60 proc. buvo neišlaikiusių matematikos egzamino B lygiu ir tikrai visiems atrodė, kad čia normalu, tai šiais metais neišlaikė 20 proc. ir jau kažkodėl tai yra labai blogai, sulaukiame labai didelės kritikos.
Manau, kad valstybinių brandos egzaminų sesija tikrai praėjo sklandžiai. Neturėjome labai didelių krizinių situacijų. Po kiekvieno egzamino, natūralu, buvo labai daug įvairiausių nuomonių. Vienos jų tikrai buvo pagrįstos.
Vertinimo komisijos po kiekvieno egzamino peržiūri užduotis, ar jos atitinka ugdymo programas. Kai kurios pastabos tikrai buvo pagrįstos, kitos – galbūt nepagrįstos, daugiau emocinės, kurių tikrai nereikėtų, kad būtų keliama mažiau įtampos vaikams dar besiruošiantiems laikyti kitus egzaminus.
Manau, kad valstybinių brandos egzaminų sesija praėjo stabiliai, mokinių rezultatai yra geri ir tikrai pavyko suvaldyti situaciją. Ji nebuvo tokia kaip pernai. Vaikai šiais metais galėjo perlaikyti matematikos egzaminą, nereikėjo jo atidėti kitiems metams. Jie galėjo rinktis ilgiau – ne iki lapkričio, bet iki vasario mėnesio.
Tikrai buvo atkreiptas dėmesys ir visus metus dirbome, kad užduotys būtų parengtos taip, jog atitiktų ugdymo programas.
Tai ir pavyko. Buvo vienas kitas nukrypimas chemijos egzamino metu, bet vertinimo komisija padarė tam tikras išvadas. Manau, kad šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija tikrai stabilizavo situaciją.
Mokiniai nespėja įsisavinti žinių
Mokytojai ir mokyklų vadovai skundžiasi, kad mokymo programos yra per daug išpūstos ir tiesiog nespėjama jų išeiti. Kiekvieną dieną lekiama, skubama, kad tik būtų spėta pereiti programą, o vaikai nespėja įsisavinti žinių. Ką planuojate, kad situacija nebūtų tokia sudėtinga?
R. Popovienė: Tikrai ir aš pati, pradėjusi dirbti ministre, girdėjau labai daug tokių pačių nuomonių. Ugdymo programos buvo pakeistos 2022 metais, todėl toks iš pagrindų programų keitimas tikrai negali būti atliekamas vėl tuoj pat.
Programos yra peržiūrimos, koreguojamos, jeigu yra klaidų ar kažkokių netikslumų. Dabar yra sudaryta darbo grupė ugdymo programų peržiūrai ir stengiamės atliepti pačių pedagogų nuomones, įvairias pastabas. Labai daug pedagogų patys dalyvauja šiame procese.
Pirmosios korekcijos jau yra padarytos rugsėjo 1-ajai, tačiau darbo grupė nuolat dirbs ir tikrai koreguosime. Kai kur programos jau yra susiaurintos, kai kur – peržiūrėtos. Tikrai atliepiame pedagogų lūkesčius, girdime ir suprantame, kad kai kuriose klasėse ugdymo programos yra labai plačios.
Kiek mokytojų trūksta Lietuvoje?
Kaip dėl mokytojų trūkumo? Artėja rugsėjo 1-oji. Su kokiomis nuotaikomis mokyklos ją pasitiks ir kiek mokytojų dabar trūksta? Kokia bus situacija?
R. Popovienė: Pedagogų trūkumas tikrai yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos šalyse. Susitikimuose su švietimo ministrais apie tai kalbame. Tai yra profesinė krizė visose šalyse. Kai kur netgi akcentuojama, kad apskritai nebestojama į pedagogiką. Mes dar tikrai džiaugiamės, kad studentai renkasi pedagogiką.
Šiandien situacija tokia, kad, prieš atvykdama pas jus, pasižiūrėjau – trūksta 256 mokytojų, bet 103 mokytojų ieškoma darbui puse etato. Aišku, daugiausia trūksta matematikos, lietuvių ir užsienio kalbų mokytojų. Įvertinome šią problemą ir esame parengę pedagogų pritraukimo, išlaikymo ir darbo sąlygų gerinimo planą. Jis jau pristatytas birželio mėnesį.
Daug nuostatų iš šio plano tikrai įsigyvendins rugsėjo mėnesį. Labai atsižvelgiame į atestacijos, kvalifikacijos ir įvairiausius kitus aspektus. Užsienio kalbų mokytojams siūlysime, kad galėtų dirbti ir gimtakalbiai, ir žmonės, kurie labai gerai, C1 lygiu, moka užsienio kalbą. Jie galės dirbti dvejus metus su galimybe įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Tai labai svarbu, atliepiant ispanų, italų, vokiečių ir kitų kalbų poreikį mokyklose. Taip pat, atliepiant kitų dalykų mokytojų trūkumą, kviesime ir sudarysime sąlygas dirbti universitetų dėstytojams, kurie turi docento ar profesoriaus laipsnį.
Jiems atėjus dirbti į mokyklą iš karto bus suteiktas aukštesnis kvalifikacijos laipsnis – ar tai būtų vyresniojo mokytojo, ar metodininko. Tai sudarys šiek tiek didesnes karjeros galimybes, leis gauti didesnį darbo užmokestį. Tikimės, kad taip pavyks pritraukti daugiau chemijos, fizikos ir kitų dalykų mokytojų.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
