Kamile
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad esant kritinei situacijai dėl galimų Rusijos provokacijų regione, NATO sąjungininkai dislokuotų Lietuvoje daugiau pajėgumų.
Pasak patarėjo, Aljansas labai rimtai žiūri į perspėjimus, kad artimiausiais mėnesiais provokacijų grėsmė regione ir kitur Europoje yra išaugusi.
„Mes esame įspėję ir Aljansas labai rimtai žiūri į tai. Jeigu iš tikrųjų visi indikatoriai rodytų, kad situacija yra kritinė, tai aš neabejoju, kad būtų skiriamos ir papildomos pajėgos, ir oro gynybos pajėgumai“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad taikiniais Lietuvoje gali tapti kritinė susisiekimo bei energetikos infrastruktūra, kurių apsauga pastaruoju metu buvo sustiprinta.
Šalies vadovo patarėjas tvirtino, kad provokacijos gali būti įvairios – tiek vadinamosios „klaidingos vėliavos“ operacijos, dėl veiksmų apkaltinant Ukrainą, tiek pastaraisiais metais Europoje jau stebėti sabotažo aktai.
„Svarbu pabrėžti, kad čia niekas neturi imuniteto. Tai ne vien tik mūsų regionui yra grėsmė, bet yra grėsmė ir kitoms valstybėms, kurios turi labai aktyvius paramos Ukrainai ryšius“, – kalbėjo D. Matulionis.
Jis paneigė, kad Rusija galėtų planuoti invaziją į kažkurią NATO šalį.
„Tikrai nėra jokios informacijos apie kariuomenės telkimą mūsų pasienyje, taigi, karinės invazijos klausimas yra atmetamas. Čia tikimybė yra praktiškai lygi nuliui“, – sakė prezidento patarėjas.
D. Matulionis pabrėžė, jog Rusijos atakos yra išvengiamos, o tarnybos daro viską, „kad tokie dalykai nebūtų vykdomi mūsų teritorijoje“.
Maskvos ketinimai rengti provokacijas yra siejami su Rusijos sunkumais mūšio lauke Ukrainoje ir noru pasiekti kokį nors greitesnį laimėjimą.
Kremlius atmeta kaltinimus dėl planuojamų rengti išpuolių ir vadina juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai.
Deividas Matulionis perspėja, kad ES entuziazmas dėl sankcijų Rusijai mažėja
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais antradienį perspėjo, kad dalies ES šalių ryžtas spausti Rusiją sankcijomis mažėja, bet tvirtino, jog Bendrija turėtų susitarti dėl naujo sankcijų paketo.
Pasak jo, neįvesti Rusijai naujų ribojimų būtų klaida, nes spaudimas veikia.
„Kažkaip po truputį mažėja entuziazmas dėl sankcijų Rusijai, bet tai yra klaida dėl to, kad būtent dabar reikia ir išlaikyti, ir stiprinti sankcijas, nes iš tiesų matosi, kad yra tam tikro trupėjimo pačioje Rusijos pozicijoje“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
„Jeigu mes tikrai norime priversti Rusiją pradėti derybas su Ukraina dėl tikro, teisingo taikos susitarimo, tai be sankcijų, be jų stiprinimo mes sunkiai tą pasieksime“, – pridūrė jis.
Taip prezidento patarėjas kalbėjo žiniasklaidai skelbiant apie įstrigusias derybas dėl 21 sankcijų Rusijai paketo.
Naujas derybų tarp ES šalių ambasadorių raundas vyks trečiadienį.
D. Matulionis sakė, kad „kažkoks kompromisas“ dėl sankcijų bus pasiektas.
„Galbūt jis nebus toks, kokio mes norėtume, bet taip, tų interesų yra skirtingų ir kiekviena šalis vadovaujasi savo nacionaliniais interesais“, – kalbėjo patarėjas.
Sankcijas Maskvai Bendrija įvedinėja dėl jos tebesitęsiančios invazijos Ukrainoje.
Vyriausybės programoje nelikus sakinio apie Taivaną, Prezidentūra teigia, kad jis išlieka svarbus
Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programoje nelikus sakinio apie ryšių su Taivanu plėtojimą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad tikslai bendradarbiauti su sala ekonominiais klausimais išlieka.
„Dėl Taivano niekas nesikeičia. Iš tikrųjų Užsienio reikalų ministerija labai intensyviai derina veiksmų planą dėl ekonominio bendradarbiavimo. Mes esame toliau suinteresuoti praktiniu ekonominiu bendradarbiavimu, (…) o ar yra Vyriausybės programoje tas sakinys, ar nėra, tai nieko nekeičia“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Anot jo, valstybė šiuo metu siekia tiek atkurti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija, tiek toliau dirbti su Taivanu vystant ekonominius ryšius.
„Vyriausybės ir prezidento nuostatos šiuo klausimu yra tos pačios“, – teigė prezidento patarėjas.
Atsistatydinusi Ingos Ruginienės Vyriausybė savo programoje buvo įrašiusi sakinį: „Toliau plėtosime ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu“.
Praėjusią savaitę darbą pradėjusio M. Sinkevičiaus kabineto programoje šio sakinio neliko, bet joje paliktos formuluotės dėl ryšių vystymo su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis bei partnerėmis.
BNS rašė, kad valdantieji pastaruoju metu aktyviau kalba apie diplomatinio atstovavimo normalizavimą santykiuose su Kinija, tačiau kol kas tai nedavė praktinių rezultatų.
Birželį skelbta, kad vykstant vyriausybių kaitai derybos dėl Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano buvo laikinai sustabdytos.
Vilniaus santykiai su Pekinu pašlijo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
