Aidas Užkuraitis
Lietuvos valdančiojoje koalicijoje jau kurį laiką netrūksta įtampos, tačiau viešai politikai dažniausiai stengiasi išlaikyti diplomatinį toną. Šįkart ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pasirinko kalbėti gerokai atviriau.
Premjerė neslėpė, kad dalis Remigijaus Žemaitaičio ir jo politinės aplinkos veiksmų jai nepatinka ir yra nepriimtini. Ji taip pat pripažino, kad diskusijos dėl „Nemuno aušros“ ateities valdančiojoje daugumoje stiprėja.
Vis dėlto vien asmeninės simpatijos ar antipatijos, pasak premjerės, nėra pagrindas sugriauti koaliciją. Vyriausybės vadovė argumentuoja, kad politikos realybėje tenka dirbti ir su partneriais, kurių elgesys ne visada priimtinas, jeigu be jų būtų gerokai sunkiau priimti valstybei svarbius sprendimus.
Tačiau šįkart I. Ruginienė įvardijo ir ribą.
Jeigu ji būtų peržengta, dabartinei koalicijai gali nebelikti prasmės.
„Neginsiu ir nenoriu ginti“
Kalbėdama apie santykius su „Nemuno aušra“, premjerė nesistengė apsimesti, kad valdančiojoje daugumoje problemų nėra.
„Neginsiu ir nenoriu ginti“, – kalbėdama apie R. Žemaitaitį ir jo artimiausią aplinką sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerė pripažino, kad jai nepriimtini kai kurie viešumoje matomi veiksmai ir aplinkybės, susijusios su koalicijos partneriais.
Pastaruoju metu papildomų klausimų sukėlė R. Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ atstovo Roberto Puchovičiaus ryšiai su Aurelijumi Perminu.
I. Ruginienė tokias pažintis įvertino neigiamai.
Jos teigimu, žmogus, atėjęs į politiką ir pradėjęs dirbti viešajam interesui, turi labai atsakingai vertinti ne tik savo sprendimus, bet ir aplinką bei ryšius.
Premjerė pabrėžė, kad tokios pažintys politiko reputacijai teigiamo atspalvio nesuteikia.
Tačiau tada kyla akivaizdus klausimas
Jeigu premjerei dalis koalicijos partnerių elgesio nepriimtina, kodėl „Nemuno aušra“ vis dar lieka valdžioje?
I. Ruginienės atsakymas gana pragmatiškas.
Vyriausybei reikia balsų Seime.
Premjerė pabrėžia, kad politika nėra asmeninių simpatijų konkursas. Po rinkimų vietas parlamente paskirsto rinkėjai, todėl formuojant valdančiąją daugumą galima rinktis tik iš tų politinių jėgų, kurios iš tikrųjų pateko į Seimą.
Jos teigimu, asmeniniame gyvenime žmogus gali laisvai pasirinkti, su kuo nori būti, tačiau politikoje pasirinkimų gerokai mažiau.
Tai ypač svarbu Vyriausybei, kuri nori priimti sprendimus gynybos, socialinės politikos, viešojo sektoriaus ir kitose srityse.
Premjerė įvardijo tris scenarijus
Dabartinė koalicija nėra vienintelis įmanomas variantas.
I. Ruginienė yra sakiusi matanti tris realius scenarijus.
Pirmasis – tęsti darbą su „Nemuno aušra“.
Antrasis – ieškoti susitarimo su Sauliaus Skvernelio vadovaujamais demokratais.
Trečiasis – mažumos Vyriausybė.
Premjerė neatmeta nė vieno iš jų.
Tai svarbi detalė, nes reiškia, kad dabartinė koalicijos sudėtis nėra laikoma nepakeičiama.
Kita vertus, kol kas Vyriausybės vadovė nemato pakankamo pagrindo ją išardyti.
Priežastis – balsavimai Seime.
Štai kur premjerė brėžia raudoną liniją
Kalbėdama apie galimą „Nemuno aušros“ pašalinimą iš koalicijos I. Ruginienė galiausiai įvardijo kriterijų, kuris jai atrodo svarbiausias.
Tai – realūs sprendimai ir balsavimai.
Pasak premjerės, nepaisant triukšmingų pareiškimų ir konfliktų viešojoje erdvėje, dirbant su „Nemuno aušros“ frakcija svarbiausi sprendimai iki šiol priimami.
Kai reikia balsuoti, koalicijos partneriai balsuoja.
Tačiau jeigu tai pasikeistų, situacija būtų kitokia.
I. Ruginienė leido suprasti, kad jeigu „Nemuno aušra“ pradėtų nebepalaikyti svarbiausių Vyriausybės sprendimų, tuomet kiltų fundamentalus klausimas, kam apskritai tokia koalicija reikalinga.
Tai bene aiškiausiai iki šiol premjerės įvardyta praktinė riba santykiuose su R. Žemaitaičio politine jėga.
Vertybinė problema niekur nedingo
Vis dėlto žurnalistų klausimai premjerei buvo ne vien apie balsų skaičių.
Jai teko atsakyti, ar politinis efektyvumas gali nusverti reputacines ir vertybines problemas.
I. Ruginienė pripažino, kad koalicijos partnerių veiksmai savaime nėra pateisinami vien todėl, kad jie padeda užtikrinti balsų daugumą.
Premjerė teigė realiai matanti visą situaciją ir nenorinti ginti R. Žemaitaičio ar jo aplinkos.
Tačiau kartu ji išsakė vieną iš pagrindinių savo politinių argumentų: jeigu Vyriausybė prarastų stabilią daugumą, jai taptų gerokai sunkiau įgyvendinti suplanuotus darbus.
Ypač gynybos srityje.
Premjerės vertinimu, Lietuva šiuo metu negali sau leisti dvejų ar trejų metų politinės stagnacijos vien todėl, kad valdančiosios daugumos partneriai tarpusavyje nėra patogūs.
Ruginienė neslepia – politika jai pačiai ne visada patinka
Kalbėdama apie susidariusią situaciją premjerė pateikė gana retą politikams prisipažinimą.
Jos teigimu, politika tuo ir yra nemaloni, kad kartais tenka dirbti aplinkybėmis, kurios asmeniškai nepatinka.
I. Ruginienė kritikavo ir politinius žaidimus, kuriuose, jos vertinimu, per daug dėmesio skiriama reitingams, viešiems konfliktams ir bandymams atrodyti geriau už konkurentus.
Pasak jos, vertybės neturėtų apsiriboti tuo, ką politikas kalba viešai – jos turi atsispindėti konkrečiuose darbuose.
Būtent šiuo argumentu premjerė ir grindžia savo pasirinkimą kol kas tęsti darbą su dabartiniais partneriais.
Tačiau spaudimas koalicijai didėja
Svarbi ir kita I. Ruginienės pripažinta aplinkybė.
Situacija visuomenėje keičiasi.
Premjerė teigė važinėjanti po Lietuvos savivaldybes ir pastebinti, kad diskusijos dėl „Nemuno aušros“ darosi vis sudėtingesnės.
Formuojant Vyriausybę visuomenės reakcija, jos vertinimu, buvo kitokia.
Dabar klausimų daugėja.
Tai reiškia, kad koalicijos problema premjerei egzistuoja ne vien Vilniaus politiniuose koridoriuose. Apie ją kalba ir žmonės, su kuriais ji susitinka regionuose.
Todėl dabartinė situacija gali būti gerokai mažiau stabili, nei atrodo vien žvelgiant į balsavimo rezultatus Seime.
Yra ir alternatyva – Saulius Skvernelis
Dar viena įdomi detalė išryškėjo premjerei pradėjus kalbėti apie galimus ateities scenarijus.
I. Ruginienė neslepia palaikanti normalius dalykinius santykius su demokratų lyderiu Sauliumi Skverneliu.
Ji pabrėžė apskritai besistengianti palaikyti konstruktyvų bendravimą ir su opozicijos politikais.
Tam yra labai pragmatiška priežastis.
Politikoje, kaip pati premjerė pastebėjo, niekada negali žinoti, kas bus rytoj.
Todėl demokratų variantas nėra vien teorinė politologų kuriama kombinacija.
Pati Vyriausybės vadovė jį yra įvardijusi kaip vieną iš trijų galimų scenarijų.
Kol kas sprendimas priimtas – dirbti toliau
Taigi, nepaisant visų viešų konfliktų, dabartinė koalicija kol kas lieka.
Premjerė neslepia neigiamai vertinanti dalį R. Žemaitaičio ir jo aplinkos veiksmų.
Ji taip pat pripažįsta, kad visuomenėje stiprėja diskusijos dėl „Nemuno aušros“ vietos valdžioje.
Tačiau I. Ruginienei svarbiausias kriterijus šiuo metu yra ne asmeninis santykis su R. Žemaitaičiu, o tai, ar koalicija leidžia Vyriausybei priimti suplanuotus sprendimus.
Kol kas – leidžia.
Tačiau būtent čia slypi ir didžiausias perspėjimas „Nemuno aušrai“.
Jeigu vieną dieną svarbiausiuose balsavimuose partnerystė nustos veikti, premjerė jau leidžia suprasti, kad dabartinės koalicijos išsaugojimas nebebus savaiminis tikslas.
Todėl klausimas dabar jau ne vien tas, ar Ingai Ruginienei patinka Remigijus Žemaitaitis. Kur kas svarbiau – kiek ilgai politinis pragmatizmas nusvers vis stiprėjantį vertybinį ir reputacinį spaudimą.
